- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1666-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02701-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7178-429/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) 2021 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 600,09 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuomotoja uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ (toliau – ir UAB „Be kredito“) ir atsakovė V. K. 2020 m. kovo 9 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – šaldytuvas (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovės nepavyko atgauti atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas bei nuomojamo daikto, 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį.
3. Atsakovei V. K. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – palikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės V. K. 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 60 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (726,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.
6. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB ,,Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. kovo 9 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas šaldytuvas (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių sutarties terminui. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. 2020 m. liepos 22 d. ieškovė Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiunčiant pranešimą informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl liko skolinga 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir 600,09 Eur delspinigių.
7. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl nesumokėtų nuomos įmokų pagrįstumą, nustatė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteisiama 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
8. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl netesybų delspinigių forma priteisimo pagrįstumą, nustatė, kad ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 600,09 Eur delspinigius, paskaičiuotus už pradelstą 180 dienų laikotarpį, taikant sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ numatytą 0,5 procento dydžio delspinigių normą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos, vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovė yra laikoma vartotoja bei silpnesniąja šalimi. Teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas bei taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų vertinant delspinigių dydžio klausimą, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nurodė, jog sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, todėl sprendė, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Teismas nurodė, kad jo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
9. Teismas nurodė, kad jei prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl sprendė, kad iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ieškinį patenkinti 57 procentai reikalavimų, todėl sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 29 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos procesinių dokumentų rengimui, viso 150 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (150 Eur x 57 / 100).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. K. 600,09 Eur delspinigių, taip pat – dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – ir VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi jos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų dalyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (šaldytuvas (duomenys neskelbtini)) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
1.2. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Įstatyme numatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas skundžiamu sprendimu sumažindamas mokėtinų netesybų dydį iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
1.4. Teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovė V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovės delspinigius visoje apimtyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kurios netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 9 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė V. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – šaldytuvas (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, daikto negrąžino. Pradinė kreditorė 2020 m. birželio 11 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovę informavo 2020 m. liepos 22 d. pranešimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių, 666,77 Eur sumoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, jai kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą, viso 60 Eur sumą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas.
17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė. Tuo tarpu nustatydamas, kokia delspinigių suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
18. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kt., jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių prašomus priteisti 600,09 Eur delspinigius sumažino pagrįstai iki 60 Eur, taikant 0,05 procentų delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja, o 0,5 proc. delspinigių dydis yra pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei VKĮ nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
21. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu šaldytuvu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 60 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.