Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pagal būsto draudimo sutartį sumokėjusi draudimo išmoką bei perėmusi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš solidariai atsakingų už padarytą žalą asmenų, ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė tik vienam iš šių solidarių skolininkų – traktoriaus valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, t. y. atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.6. Ieškovės apdraustas namas pastatytas 2015 m. Įvykis įvyko 2018 m. Dėl to apdraustas ir sugadintas turtas įvykio dieną jau buvo tam tikra dalimi nusidėvėjęs (nuvertėjęs). Ieškovė 2021 m. kovo 10 d. laišku atsakovei pasiūlė pačiai apskaičiuoti nusidėvėjimą. Ši aplinkybė reiškia, kad ieškovė iš esmės patvirtino, jog ieškinio dydis nėra pagrįstas. Subrogacijos tvarka reikalaujant atlyginti nuostolius, į tai turi būti atsižvelgiama. Žalą sukėlęs asmuo nebuvo ieškovės ir jos draudėjo draudimo sutarties šalis. Dėl to nuostoliai atlyginami pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, kurios būtų taikomos tuo atveju, jeigu ieškovė su namo savininku draudimo sutarties nebūtų sudariusi. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

18.7. Teismas, priteisdamas visą ieškovės sumokėtos draudimo išmokos sumą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad sugadintas turtas nebuvo naujas. Skaičiuojant išmoką už sugadintą kompiuterinę elektronikos techniką, turėjo būti taikomas 25,00 proc. metinis nusidėvėjimas, tačiau priimta laikyti, kad suminis nusidėvėjimas neturėtų viršyti 70,00 proc. Taikant 70,00 proc. nusidėvėjimą kompiuterinei technikai, nusidėvėjimas vertine išraiška turėtų būti 341,59 Eur. Nekilnojamajam turtui metinis nusidėvėjimas 3,3 proc., suminis nagrinėjamoje byloje yra 9,9 proc., o vertine išraiška – 280,62 Eur. Dėl turto nuvertėjimo reikalavimo suma turėtų būti sumažinta iš viso 622,21 Eur suma.

19.1. TPVCAPDĮ nustato tam tikrus žalos atlyginimo klausimus, tačiau nepateikia teisės normų, pagal kurias būtų galima nustatyti už žalą atsakingą asmenį. Dėl to nagrinėjamoje byloje taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, nes ieškovės draudėjo ir atsakovės, transporto priemonių valdytojų jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Automobilio vilkimo procesas galėtų būti laikomas didesnio pavojaus šaltinio veikla. Atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus.

19.2. Įklimpusio automobilio vilkimo procesas atitinka abi sąlygas: didelę žalos atsiradimo riziką ir negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek traktoriaus, tiek automobilio vairuotojai privalėjo įvertinti aplinkybę, jog automobilis įklimpo arti transformatorinės. Būdami atidūs ir rūpestingi, vairuotojai turėjo įvertinti aplinkybę, kad bandant ištempti automobilį gali atsirasti žala. Byloje nėra duomenų, kad prieš pradedant automobilio vilkimo procesą, traktoriaus arba automobilio vairuotojai būtų bandę išsiaiškinti aplinkybes dėl prie transformatorinės esančių laidų, susisiekę su AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojais ir pan.

19.3. Aplinkybė, kad automobilio vairuotojos sūnus Z. B. teikė komentarus automobilio vilkimo metu traktoriaus vairuotojui, nepašalina traktoriaus vairuotojo atsakomybės. Traktoriaus vairuotojas turėjo galimybę atsisakyti tempti automobilį. Tačiau, priėmęs sprendimą dalyvauti šiame procese, turėjo įvertinti riziką, kad šis procesas gali sukelti bet kokią žalą, nes šios veiklos iki galo nėra galimybės valdyti ir kontroliuoti. Atsakovės argumentai, kad traktoriaus vairuotojo veiksmuose nėra neteisėtumo, yra nepagrįsti, nes atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį kyla be kaltės. Tokio pobūdžio bylose reikia įrodyti, kad tam tikra veikla gali būti laikoma didesniu pavojaus šaltiniu, kad atsirado žala ir kad žala yra tiesioginė didesnio pavojaus šaltinio pasekmė. Šios aplinkybės civilinėje byloje buvo įrodytos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Nustatyta, kad draudėja UAB „Eurograndas“ apdraudė traktoriaus „Case“ valdytojų civilinę atsakomybę. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. balandžio 5 d. su atsakove.

23. Byloje nustatyta, kad Draudėjas T. V. su ieškove 2017 m. lapkričio 26 d. buvo sudaręs sutartį dėl gyvenamojo namo, kuris buvo pastatytas 2015 m., ir jame esančio turto draudimo. Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo draudėjui padarytą žalą ir sumokėjo jam 3 322,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 3 322,56 Eur draudimo išmokos atlyginimo. Tačiau atsakovė atsisakė atlyginti sumokėtą sumą. Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį.

Dėl atsakingo už žalą asmens

25. Teisėjų kolegija pastebi, jog tai, kad automobilio valdytoja nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, todėl įklimpo, byloje dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka neturi teisinės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, kuris iš transporto priemonių valdytojų nutraukė įžeminimo kontūrą, tai yra padarė neteisėtą veiką (CK 6.246 straipsnis), sukėlusią turto sugadinimą.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, neturi įtakos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020 24 punktą).

27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.270 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad abiejų transporto priemonių valdytojai už žalą atsako solidariai, todėl padarė išvadą, kad pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį ieškovės ieškinys, pareikštas tik vienai iš solidarių skolininkų – traktoriaus civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei, yra tenkintinas.

28. Pagal CK 6.270 straipsnio 4 dalį, jeigu žala trečiajam asmeniu padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai (CK 6.720 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad žodis sąveika reiškia abipusį dviejų padidintų pavojaus šaltinių veikimą, tai yra šie padidinto pavojaus šaltiniai turi daryti vienas kitam abipusę įtaką (pvz., susidurdami ar kt.), ir būtent dėl šios įtakos turi kilti žala trečiajam asmeniui.

29. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad traktorius vilko automobilį, kuris jokio poveikio traktoriui nedarė. Žala kilo dėl to, kad, traktoriui traukiant automobilį, pastarasis vilkimo metu pažeidė žemėje užkastą transformatorinės įžeminimo kontūrą. Taigi nagrinėjamoje byloje CK 6.270 straipsnio 4 dalis, sprendžiant atsakomybės už namui padarytą žalą nustatymo klausimą, netaikytina.

30. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad reikalavimas atlyginti draudimo išmoką subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) yra reiškiamas žalą padariusio asmens draudikei, kurią su žalos padariusiu asmeniu sieja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi nagrinėjamoje byloje TPVCAPDĮ, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius, yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Dėl to tiek asmuo, atsakingas už žalos padarymą, tiek prievolės (dalinės ar solidariosios) pobūdis nustatomas pagal TPVCAPDĮ nuostatas.

31. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 9 dalį, jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pagal nurodytą teisės normą TPVCAPDĮ nėra numatyta transporto priemonių valdytojų draudikų solidarioji atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui ar jo draudikui. Taigi, kai žala yra padaryta kelių transporto priemonių valdytojų veiksmais, teismas turi nustatyti kiekvieno iš jų kaltės laipsnį ir atitinkamai draudiko atlygintos žalos dydį. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti visos draudimo išmokos sumos tik iš vieno solidariųjų skolininkų draudikės, tai yra atsakovės.

32. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė.

33. Nagrinėjamoje byloje vertinama situacija, kurios metu buvo velkamas automobilis, tai yra velkamos transporto priemonės (automobilio) vairuotojas buvo būtinas. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią išmoka dėl velkama transporto priemone (kurios vairuotojas būtinas) padarytos žalos mokama arba pagal velkamos, arba pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį atsižvelgiant į tai, kurios transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Pagal šią teisės normą reikalauti žalos atlyginimo galima tik iš draudiko tos transporto priemonės, kurios valdytojui kilo civilinė atsakomybė. Dėl to teismas turi tiksliai nustatyti, kurios transporto priemonės valdytojo veiksmai paveikė žalos atsiradimą, nes pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį negalima nei transporto priemonių valdytojų, nei jų draudikų solidarioji atsakomybė.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad žala kilo dėl automobilio valdytojos veiksmų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abiejų transporto priemonių valdytojų veiksmai paveikė žalos atsiradimą, nurodydamas, jog automobilio valdytoja nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, todėl įklimpo, o įklimpęs automobilis, tikėtina, užsikabino ar kliudė elektros transformatorinės įžeminimo kontūrą, taip pat traktoriaus valdytojas nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, organizuodamas automobilio vilkimą, neinformavo apie tai transformatorinės savininkės, velkant buvo pažeistas (patemptas) transformatorinės įžeminimo kontūras. Kadangi pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalies nuostatų esmę yra būtina nustatyti tikslius žalą sukėlusius vienos transporto priemonės valdytojo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas iš naujo atlieka byloje esančių duomenų apie traktoriaus ir automobilio valdytojų atliktus veiksmus vertinimą.

35. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

36. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

37. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

39. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. balandžio 12 d. pranešime apie administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką automobilio valdytoja nurodyta, kaip asmuo, padaręs administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką, tai yra pažeidusi transformatorinės įžeminimo kontūrą, dėl kurio buvo sulaužyta galios transformatoriaus 0,4 kV nulinė smeigė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ taip pat apskaičiavo jai padarytą 54,13 Eur žalą, kurią atlyginti paprašė automobilio vairuotojos.

40. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kokį teisės aktą automobilio valdytoja pažeidė, ar pagal nurodytą pranešimą jai buvo skirta bauda. Liudytojas Z. B. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio valdytoja atlygino 54,13 Eur žalą. Tačiau to paties posėdžio metu trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas paaiškino, kad nežinantis, ar žala buvo atlyginta. Teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio metu 2018 m. balandžio 12 d. pranešimą surašęs liudytojas E. B. parodė, kad baudas pagal pranešimus skiria Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (įvykio metu – Valstybinė energetikos inspekcija), kuri apie administracinio nusižengimo teisenos pabaigą AB „Energijos skirstymo operatorius“ neinformuoja. E. B. taip pat patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą, nerado nei traktoriaus, nei automobilio, kontūrą nutraukusio asmens ieškojo netoliese esančiuose namuose ir būtent automobilio valdytoja papasakojo apie įvykį ir pripažino kaltę. Taigi detalus įvykio tyrimas faktiškai nebuvo atliekamas. Dėl to 2018 m. balandžio 12 d. pranešimas nepatvirtina jokių automobilio valdytojos neteisėtų veiksmų.

41. Aplinkybės, kad automobilio vairuotoja nebuvo pakankamai atsargi ir nuvažiavusi nuo kelio užklimpo bei galimai užkabino ar kliudė transformatoriaus įžeminimo kontūrą, nepatvirtina, kad dėl šių veiksmų buvo pažeistas transformatoriaus įžeminimo kontūras. Liudytojas Z. B. parodė, kad automobilio vilkimo metu pastebėjo, jog nuo transformatorinės juda laidas, kuris galėjo būti užsikabinęs už priekinio automobilio purvasaugio. Taigi laido judėjimas buvo matyti ne prie priekinių automobilio ratų, o prie šalia stovinčios transformatorinės. Dėl to šio laido judėjimą turėjo pastebėti ir automobilį velkančio traktoriaus valdytojas. Tokiu atveju velkančios transporto priemonės valdytojas turėjo sustabdyti vilkimą ir pranešti apie įvykį transformatorinės valdytojai AB „Elektros skirstymo operatorius“.

42. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio valdytojos sūnus, matydamas prie transformatorinės judantį įžeminimo kontūrą, automobilio vilkimo proceso nesustabdė, nepanaikina velkančios transporto priemonės valdytojo atsakomybės. Traktoriaus valdytojas turėjo pareigą stebėti patį vilkimo procesą bei šalia automobilio esančią transformatorinę. Kadangi šalia įklimpusio automobilio stovėjo transformatorinė, traktoriaus valdytojas turėjo arba atsisakyti vilkti automobilį, kol nėra pranešta transformatorinės savininkei apie įvykį, arba, vilkdamas automobilį, itin atidžiai stebėti pačią transformatorinę ir, pastebėjęs judantį laidą, iš karto nutraukti vilkimo procesą. Tačiau traktoriaus valdytojas šių veiksmų neatliko, bet tęsė automobilio vilkimą, kol jį išvilko ant kelio.

43. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent vilkimo procese buvo pažeistas transformatorinės pastotės įžeminimo kontūras ir sulaužyta galios transformatoriaus 0,4 kV nulinė smeigė. Būtent traktoriaus valdytojui nagrinėjamoje byloje kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovės apdraustam namui padarytos žalos. Dėl to pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį ieškovei atlyginti sumokėtą draudimo išmoką turi traktoriaus valdytojo civilinės atsakomybės draudėja, tai yra atsakovė. Nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai nustatė solidarią abiejų transporto priemonių valdytojų atsakomybę bei taikė netinkamas teisės normas, pripažintina, kad draudimo išmokos atlyginimas buvo pagrįstai priteistas iš atsakovės.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

45. Pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovė buvo apdraudusi 2015 m. statybos gyvenamąjį namą, nurodydama, kad draudimo vertė – atkūrimo vertė. Pagal draudimo sutartimi pasirinktą pastatų draudimo variantą buvo apdraustas ir turto sugadinimas arba sunaikinimas dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių iki 15 000 Eur. Ieškovė draudėjui sumokėjo 3 322,56 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 487,99 Eur išmoka už sugadintą kompiuterinę techniką ir 2 834,57 Eur už sugadintą šildymo sistemos elektroniką, apšvietimą, judesio daviklius ir vandens filtravimo įrangą. Ši draudimo išmokos suma buvo apskaičiuota pagal 2016 m. gegužės 16 d. redakcijos Būsto draudimo taisykles Nr. 067, pagal kurių B skyriaus III skirsnio 2.2 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

46. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

47. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

48. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

49. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

50. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas: vandens filtravimo sistema, šildymo sistema, judesio davikliai „Steinel“ (3 vnt.), LED šviestuvas, LED valdymo sistemos imtuvas, elektrinis tenas, stacionarus kompiuteris ir kompiuteris „XBOX One S“. Ieškovė pateikė duomenis apie name buvusią sugadintą įrangą, keistų daviklių ir kitų detalių kainas, 2018 m. balandžio 10 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedu, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už vandens filtravimo įrangos transformatorių ir atliktus darbus, UAB „Sprendimų gausa“ 2018 m. balandžio 23 d. elektros įrenginių vietos apžiūros aktą Nr. 2018/312, 2018 m. lapkričio 28 d. draudimo išmokos apskaičiavimą, kurioje nurodytos keistos namo elektroninės įrangos detalės ir šildymo sistemos remonto kaina, UAB „Servisa ICT“ aktą apie sugadintą stacionarų kompiuterį.

51. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde 3 322,56 Eur žalos dydį ginčijo, remdamasi ieškovės 2021 m. kovo 10 d. elektroniniame laiške jai pateiktu pasiūlymu pačiai apskaičiuoti nusidėvėjimą. Taip pat atsakovė atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde teigia, kad praktikoje kompiuterinei elektronikos technikai taikomas 25 proc. metinis nusidėvėjimas, tačiau priimta laikyti, kad suminis nusidėvėjimas neturėtų viršyti 70 proc. Taikant 70 proc. nusidėvėjimą kompiuterinei technikai nusidėvėjimas vertine išraiška turėtų būti 341,59 Eur. Nekilnojamam turtui metinis nusidėvėjimas 3,3 proc., suminis šiuo atveju 9,9 proc., o vertine išraiška 280,62 Eur.

52. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

53. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, o atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti 3 322,56 Eur žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė.

54. Atsakovės minėtame 2021 m. kovo 10 d. laiške ieškovės atstovas nurodė, kad visus žalos dydį patvirtinančius dokumentus atsakovei ieškovė buvo atsiuntusi kartu su pretenzija, dalis įrangos buvo neremontuojama, apskaičiuota šios įrangos kaina (LED šviestuvai, judesio davikliai ir kt.), buvo remontuojama šildymo sistema, šildymo sistemos sąskaita pateikta, namas pastatytas 2015 m., taip pat atsakovei nurodė, kad nusidėvėjimą ji galinti skaičiuoti nuo 2015 m.

55. Pažymėtina, kad vien tik aptartas ieškovės pasiūlymas atsakovei pačiai apskaičiuoti nusidėvėjimą, nepatvirtina prašomo priteisti žalos dydžio nepagrįstumo. Ieškovės 2021 m. kovo 10 d. laiško turinys tik patvirtina jos bendradarbiavimą su atsakove, visų žalai reikalingų apskaičiuoti duomenų teikimą. Ieškovė taip pat ir 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, kokiu būdu ji galinti aptarti skolos mokėjimo sąlygas ir susipažinti su žalos tyrimo dokumentais. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sudarė atsakovei visas sąlygas patikrinti apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.

56. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde remiasi bendro pobūdžio taikomu nusidėvėjimu kompiuterinei technikai ir nekilnojamajam turtui. Tačiau toks apskaičiavimas nėra pakankamas, siekiant pagrįsti realų sugadintos name naudotos elektroninės įrangos keistų ir remontuotų dalių nusidėvėjimo dydį. Taigi atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nors ir iš dalies netinkamai pritaikė tam tikras įstatymo normas ir ne visai tinkamai įvertino tam tikrus byloje esančius įrodymus, tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio teismo pateiktą naują įrodymų vertinimą ir taikytas materialines teisės normas, pripažintina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese nepriteistinos.

61. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance group“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.