- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-653-329/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02938-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- R. B.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant atsakovei J. K. ir jos atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, nedalyvaujant ieškovei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama :
- pripažinti, kad atsakovės J. K. 2010 m. vasario 2 d. skunde Lietuvos notarų rūmams paskleistos žinios, jog ieškovė išvadino ją „kiaule“ ir „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“; „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“; „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“ neatitinka tikrovės ir žemina mano garbę ir orumą;
- įpareigoti atsakovę J. K. savo lėšomis pateikti rašytinį pranešimą Lietuvos notarų rūmams, paneigiantį jos paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. kad ieškovė išvadino ją „kiaule“ ir „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“; „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“; „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“;
- priteisti ieškovei iš atsakovės J. K. 5000 litų dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l.).
Ieškovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (112 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos, iki teismo posėdžio prašymų iš ieškovės negauta. Byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant. Atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. Lietuvos notarų rūmuose buvo gautas atsakovės J. K. skundas dėl ieškovės, kaip notarės, veiksmų. Šiame skunde atsakovė teigė, kad 2010 m. vasario 1 d. ji su savo motina ir broliu kreipėsi į Kauno r. 2-ojo notarų biuro notarę R. B. ketindamos sutvarkyti atsakovės mirusio tėvo paveldėjimo dokumentus. Atsakovė skunde nurodė, kad su ja buvo kalbama nemandagiai, nepagarbiai bei įžūliai, kad notarė, t.y. ieškovė, išvadino ją „kiaule“, o notarės padėjėja „reikalavo išsiimti iš burnos ką (atsakovė) ten turi – gumą ar panašiai“ ir metė į atsakovės veidą šiukšlių dėžę. Taip pat skunde atsakovė pareiškė, kad „Notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“. Lietuvos notarų rūmams paduotame skunde atsakovė nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovę – skunde aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, jog notarė (ieškovė) atsakovę pavadino „kiaule“, taip pat kad notarų biure su atsakove buvo elgiamasi nepagarbiai, į veidą buvo mesta šiūkšlių dėžė. Ieškovė teigia, kad šie atsakovės nurodyti faktai apie ieškovę neabejotinai laikytini ne nuomonės išreiškimu, o žinia. Kadangi minėta melaginga žinia buvo paviešinta Lietuvos notarų rūmams, laikytina, kad tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažeidė ieškovės garbę ir orumą, buvo paskleista tretiesiems asmenims. Atsakovės skunde Lietuvos notarų rūmams, kuriuo pažeistos ieškovės teisės bei paskleista melaginga informacija, aiškiai nurodyta ieškovės vardas, pavardė bei darbo vieta-Kauno r.2-asis notarų biuras, kuriame neva kilo incidentas tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal šiuos požymius neabejotinai galima identifikuoti asmenį, apie kurį paskleistos žinios, t.y. ieškovę. Ieškovė nurodo, kad atsakovės skunde nurodyta informacija apie ieškovę yra niekuo nepagrįsta, visiškai išgalvota ir neatitinka tikrovės.Paskleisdama šias melagingas žinias atsakovė pasielgė neetiškai, pažeidė geros moralės, priimtino elgesio normas bei įžeidė ieškovę, pažemino jos garbę bei orumą; skundas kenkia ieškovės, kaip nepriekaištingos reputacijos notarės, statusui Lietuvos notarų rūmuose bei gali turėti akivaizdžių neigiamų pasėkmių ieškovės karjerai. Dėl atsakovės netinkamų veiksmų, t.y.melagingo skundo Lietuvos notarų rūmams, ieškovė teigia patyrusi dvasinį sukrėtimą bei kitus nemalonius emocinius išgyvenimus, pablogėjo jos reputacija bei buvo pažeminta jos garbė ir orumas, teko rašyti paaiškinimą Lietuvos notarų rūmams. Todėl prašo priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinę žalą ir įpareigoti atsakovę paneigti faktus, jog ieškovė išvadino ją „kiaule“, „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“, „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“, „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“ ir šį paneigimą persiųsti jai per Lietuvos notarų rūmus. Savo reikalavimus ieškovė grindžia LR CK 2.24 str., 6.250 str. (3-6 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį (19-23 b.l.), o taip pat ji ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Paaiškino, kad 2010 m. vasario 1 d. ji su savo motina ir broliu kreipėsi į Kauno r. 2-ojo notarų biuro notarę R. B. dėl atsakovės mirusio tėvo turto paveldėjimo. Atvykę pas notarę, negalėjo patekti į biurą, kadangi pastato laiptinės durys buvo be rankenos ir skambučio, nebuvo ir kontaktinio telefono numerio, kuriuo pasiteiravus galima būtų sužinoti kaip patekti pas notarę. Kiek palaukę prie laiptinės, surado įėjimą iš kiemos pusės; pagaliau patekę pas notarę žodžiu atkreipė dėmesį į tai, kad lauko duryse nėra rankenos ir žmonės negali patekti. Į tai notarės padėjėja nemandagiu tonu pareiškė, kad kas nori, tas randa įėjimą. Padėjėjai grubiai kalbant su atsakove ir jos artimaisiais atėjo notarė, kuri vietoje to, kad sudrausmintų padėjėją ir atsiprašytų už padėjėjos nemandagų elgesį, pati nemandagiai atrėžė: „iš kur man žinoti, gal jūs meluojat, kad negalėjot įeiti ir tai jūs, o ne padėjėja elgiatės chamiškai ir kiauliškai“. Atsakovė ir jos artimieji buvo priblokšti tokio notarės R. B. ir jos padėjėjos elgesio. Tuo metu ieškovė pasikvietė į kabinetą atsakovės mamą, o „tujindama“ atsakovę liepė jai ir broliui laukti už durų. Kol atsakovė su broliu laukė, notarės padėjėja pareikalavo išspjauti iš burnos ką atsakovė ten turi. Kai ši atsakė, kad tai tikrai ne jos reikalas, notarės padėjėja staigiu judesiu kišo jai ties veidu šiukšlių dėžę. Dėl to atsakovė vos spėjo užsidengti ranka nuo smūgio ir išvengti sumušimo. Atsakovei pareiškus, kad ji kvies policiją, notarė į tai tik pasijuokė, kad nėra liudytojų. Tada atsakovė pasakė, kad kreipsis dėl notarės netinkamo elgesio. Į tai notarė vėl pasišaipė ir pareiškė, kad jeigu ji pasiskųs, tai ji atsakovę pačią „išviešins“. Atsakovė, manydama, kad toks notarės elgesys nesuteikia jos pareigoms deramo orumo, nesaugo profesinės garbės ir prestižo, 2010 m. vasario 2 d. kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su skundu ir prašymu ištirti 2010 m. vasario 1 d, Kauno rajono 2-ajame notarų biure įvykusį incidentą. Atsakovė mano, kad ieškovė su ja ir jos artimaisias elgėsi nemandagiai, nepagarbiai, notarė įžeidė ir pažemino atsakovę. Toks notarės elgesys, atsakovės manymu, ne tik žemina piliečio garbę ir orumą, bet ir diskredituoja valstybės, kuri suteikia notarams įgaliojimus, vardą. Todėl nesulaukusi ieškovės atsiprašymo, atsakovė dėl netinkamo ieškovės elgesio kreipėsi į Notarų rūmus, kurie kontroliuoja kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų. Atsakovė ir jos atstovė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skunde Notarų rūmams buvo nurodyti neteisingi faktai, kad šie faktai pakenkė jos reputacijai, kad ji patyrė dėl skundo neturtinę žalą. Priešingai, Lietuvos notarų rūmų priimtu sprendimu, Vilniaus apygardos teismo sprendimu, Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovė-notarė neatliko visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad užtikrintų pagarbą atsakovei, ji pati sudarė sąlygas konfliktui kilti. Ieškovė elgėsi neetiškai, kas buvo pagrindas ieškovei pareikšti skundą. Ginčo situacijoje atsakovė turėjo teisę kreiptis į Lietuvos notarų rūmus ir ji šia teise pasinaudojo - pateikė skundą Lietuvos notarų rūmams. Notarų garbės teismo sprendimas patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovės skundas buvo pagrįstas, nes ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda. Ieškovė teigia, kad ji patyrė tam tikrus išgyvenimus, nes yra nepriekaištingos reputacijos. Tačiau iš notarų garbės teismo sprendimo matosi, kad tai ne pirmas toks notarės elgesio atvejis. Ieškovės profesinės etikos ir notarų biuro darbo organizavimo pažeidimų buvo ir anksčiau. Todėl tie faktai, kurie buvo nurodyti skunde, nežemino ieškovės nei garbės, nei orumo. Šiuos faktus patvirtino visų instancijų teismai, todėl jie laikomi nustatytais. Kadangi ieškovė neįrodė, jog skunde išdėstyti argumentai ir aplinkybės žemino jos garbę ir orumą, todėl atsakovė prašo atmesti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš ieškovės jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1800 Lt advokatės atstovavimo jai byloje išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. atsakovė J. K. su motina J. G. ir broliu R. G. kreipėsi į Kauno r. 2-ojo notarų biuro notarę R. B. dėl atsakovės mirusio tėvo turto paveldėjimo. Notarų biuro patalpose tarp atsakovės J. K. ir notarės R. B. bei notarų biuro darbuotojos įvyko konfliktas : atvykusi su mama ir broliu pas notarę, atsakovė negalėjo patekti į biurą, nes iš gatvės pusės durys buvo be rankenos ir skambučio, suradę įėjimą iš kiemos pusės ir patekę į vidų notarų biure esančiai darbuotojai pranešė apie patirtus suklaidinimus ir nepatogumus; atsakovė teigia, kad notarų biuro darbuotoja nemandagiu tonu atsakė, kad kas nori tas randa įėjimą; atsakovei pasiūlius kalbėti mandagiai, notarų biuro darbuotoja atsikalbinėjo, o išėjus iš kabineto notarei ir paklausus kas nutiko, notarė neišsiaiškinusi visų aplinkybių atsakė "iš kur man žinoti gal jūs meluojat, kad negalėjot įeiti ir tai jūs, o ne padėjėja elgiasi chamiškai ir kiauliškai"; vėliau notarų biuro darbuotoja pareikalavo iš atsakovės, kad ši išspjautų iš burnos ką atsakovė ten turi ir staigiu judesiu kišo jai ties veidu šiukšlių dėžę. Dėl tokio nepagarbaus, nemandagaus elgesio notarės R. B. notarų biure 2010 m. vasario 8 d. Lietuvos notarų rūmuose buvo gautas atsakovės J. K. skundas (11-13 b.l.). Notarė, teigdama, kad minėtame skunde atsakovė nurodė melagingus, tikrovės neatitinkančius faktus, jog ieškovė išvadino ją „kiaule“, „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“, „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“, „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“ (14-15 b.l.), pateikė teismui ieškinį dėl notarės garbės ir orumo gynimo (3-6 b.l.).
Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 d. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012, kt. ).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Ieškovė nurodo, kad 2010 m. vasario 2 d. atsakovės skunde, pateiktame Lietuvos notarų rūmams, paskleistos neatitinkančios tikrovės, melagingos žinios, jog ieškovė išvadino ją „kiaule“, „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“, „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“, „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“ pažemino jos garbę bei orumą.
Notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę klientams, kurių teisės pažeistos arba galimai pažeistos, kreiptis į notarų savivaldos organus arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir prašyti ištirti notaro veiksmus ir elgesį. Tai negali būti laikoma informacijos paviešinimu. Institucija, gavusi skundą, privalo nustatyti, ar notaras buvo kaltas, ar ne, o nustačius aplinkybę dėl notaro neteisėtų veiksmų arba netinkamo elgesio, iškelti drausmės bylą ir ją perduoti Notarų garbės teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 4 p. nurodyta, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių“. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo– žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-56/2004).
Asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo faktą įrodinėja ieškovas (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovės pateiktas skundas Lietuvos notarų rūmams būtų nesąžiningas. Kitų įrodymų ieškovė byloje nepateikė. Atsakovės skundo pagrindu Lietuvos notarų rūmų prezidiumo iškeltos drausmės bylos medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, todėl nelaikytini paskleistais atsakovės skundo teiginiai jog ieškovė išvadino ją „kiaule“, „net neabejoju, jog tai ne pirmas kartas jų nederamo elgesio“, „notarė R. B. žemina visų dorų notarų vardą ir todėl ji neturėtų dirbti šio darbo“, „padėjėja metė į ją šiuklių dėžę“. Taigi, teismui nenustačius teiginių paskleidimo fakto, nors tos žinios yra apie ieškovę, asmens garbė ir orumas neginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 3 p.). Todėl teismui nenustačius fakto, jog buvo paskleistos žinios, ir tokiu būdu nesant faktų visumos, asmens garbė ir orumas neginami, kiti šio reikalavimo argumentai bei byloje esantys įrodymai nenagrinėtini, o pats ieškovo reikalavimas atmestinas.
Žinios žemina asmens garbę ir orumą tik tuomet, kai jos neatitinka tikrovės.
Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovės J. K. skundas dėl notarės R. B. darbo ir profesinės etikos yra pagrįstas ir todėl drausmės byla Kauno raj. 2-ojo notaro biuro notarei R. B. iškelta taip pat pagrįstai už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso 3, 4, 6 straipsnių ir 16 straipsnio 3 dalies pažeidimus (36-42 b.l.).
Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-500-258/11 nustatė, kad Notarų garbės teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu tinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus, pagrįstai taikė ieškovei drausminio poveikio priemones paskirdamas vieną iš Notariato įstatymo 102 str. 1 d. 7 p. ir Notarų garbės teismo nuostatų 39.7 p. numatytą nuobaudą, todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (83-88 b.l.).
2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-249/2013 Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi ieškovės notarės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-500-258/11, pažymėjo, kad notarei drausminė atsakomybė kyla ne tik už teisės aktų, reglamentuojančių notaro pareigų atlikimą, pažeidimus, bet ir už profesiškai neetišką elgesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Notarų Garbės teismas turėjo pagrindą už ieškovės profesiškai neetišką elgesį skirti vieną iš įstatyme numatytų nuobaudų, įvertinus ir tai, kad ieškovei jau anksčiau buvo pareikšta pastaba (71-82 b.l.).
Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovės pateikti į bylą įsiteisėję Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-500-258/11, 2013 m. gegužės 17 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-249/2013 patvirtina, kad atsakovės 2010 m. vasario 2 d. skunde nurodyti duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 str.), todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę viešai paneigti skunde nurodytus duomenis taip pat atmestinas.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo- pripažinti atsakovės teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimus yra deliktinė, todėl neturtinė žala priteistina tik tuomet, kai nustatomi atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp tų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Teismui nenustačius žinių paskleidimo fakto ir nepripažinus atsakovės veiksmų neteisėtais, negalimas ir išvestinio reikalavimo tenkinimas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovė 2010 m. vasario 2 d. rašytame Lietuvos notarų rūmams skunde pažemino ieškovės garbę ir orumą, ieškovės reikalavimus visa apimtimi atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus - CPK 178 str.
Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovė yra teismui pateikusi įrodymus apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas : 1800 Lt advokato atstovavimo išlaidų (25-26, 104-106 b.l.).
Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.), atsakovės nurodytos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl atmetus ieškinį iš ieškovės priteistina atsakovei 1800 Lt jos atstovavimo išlaidų - LR CPK 88 str., 98 str.
Valstybė taip pat patyrė 22,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovoės- CPK- 96 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas nežinomas, dirbančios Kauno rajono 2-jame notarų biure adresu Karaliaus Mindaugo pr. 33-1, Kaune, atsakovei J. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų ir valstybei 22,00 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.