Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-500-258/2011, iškeltoje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl notarų garbės teismo sprendimo panaikinimo, kur trečiasis asmuo – J. K. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Notarų garbės teismui drausmės bylos nagrinėjimą atidėjus ilgiau, nei iki 2010 m. kovo 26 d., būtų praleistas Notarų garbės teismo nuostatų 26 punkte numatytas 1 mėnesio terminas drausmės bylos išnagrinėjimui.

1. Notarų garbės teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 163 straipsnio 3 dalimi, kadangi teismo nuostatai reglamentuoja, kad drausmės byla turi būti išnagrinėta per 1 mėnesį, o byla gali būti atidėta ne ilgesniam nei 10 dienų terminui.

2. Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7171-774/2010 pagal apeliantės ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo buvo sustabdyta apeliantės prašymu, nors trečiojo asmens atstovas tam prieštaravo. Šios bylos sustabdymo priežastis buvo šiame apeliaciniame skunde ginčijamos drausmės bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme. Taigi, dvi viena su kita susijusios bylos negali būti sustabdytos vienu metu, nes tokiu atveju nei viena byla nebus išnagrinėta. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismui priėmus palankų sprendimą ieškovės atžvilgiu, atsirastų pagrindas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos nagrinėjimą.

10. Teismas yra tik objektyvus ir nešališkas jam pateiktų įrodymų vertintojas, todėl jis neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti duomenis. Pati ieškovė nedėjo pastangų, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla. Be to, iš byloje pateiktų faktų matyti, kad apeliantė nebuvo suinteresuota drausmės bylos nagrinėjimu.

14. Nepagrįstas apeliantės argumentas, susijęs su E. K. dalyvavimu Notarų garbės teismo posėdyje, kadangi teisės aktai nedraudžia asmenims stebėti teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė R. B. prašė panaikinti Notarų garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda: pareikštas griežtas papeikimas. Ieškinį ieškovė grindė iš esmės keliais pagrindais: 1) Notarų garbės teismas priėmė sprendimą skirti griežtą papeikimą, nepaisydamas jos prašymo atidėti drausmės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas jos trečiajam asmeniui J. K. pareikštas ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo kitoje civilinėje byloje; 2) Notarų garbės teismo sprendimas priimtas prieštaringų trečiojo asmens J. K. paaiškinimų pagrindu, todėl negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu; 3) tiek skunde, tiek Notarų garbės teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose iš esmės visi kaltinimai yra dėl ieškovės sekretorės, kurią J. K. vadina notarės padėjėja, o ne dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio (2-3 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog Notarų garbės teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu tinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus, pagrįstai taikė ieškovei drausminio poveikio priemonę, paskirdamas jai vieną iš Notariato įstatymo 10² straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Notarų garbės teismo nuostatų 39.7 punkte numatytų nuobaudų, todėl skundžiamą Notarų garbės teismo sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, ir nusprendė, jog naikinti jį ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Notarų garbės teismas, netenkindamas notarės R. B. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teisės normų nepažeidė. Tokią išvadą teismas motyvavo Notarų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184, 26, 38 ir 30 punktais.

Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal jos ieškinį J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, kuri, anot jos, turi prejudicinį ryšį su Notarų garbės teismo nagrinėta drausmės byla. Apeliantės teigimu, Notarų garbės teismas privalėjo bylą sustabdyti arba atidėti iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Be to, apeliantės vertinimu, Notarų garbės teismas ir šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai apsiribojo tik Notarų garbės teismo nuostatų 26 ir 38 punktų aiškinimu, nors privalėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 3 punktu, nes Notarų garbės teismo nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad notarų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. įvyko Notarų garbės teismo paruošiamasis posėdis, o kitas posėdis buvo paskirtas 2010 m. kovo 22 d. Apie kito posėdžio, kuriame turėjo būti nagrinėjama ieškovei iškelta drausmės byla, datą, laiką ir vietą ieškovė buvo informuota 2010 m. kovo 15 d. raštu (86-87 b. l.). 2010 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku Lietuvos notarų rūmus ieškovė informavo, kad į 2010 m. kovo 22 d. Notarų garbės teismo posėdį ji neatvyks, taip pat prašė numatytą garbės teismo posėdį atidėti, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl garbės ir orumo įžeidimo pagal jos ieškinį, pareikštą J. K. (106-107 b. l.). Drausmės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2010 m. kovo 26 d., į kurį ieškovė taip pat neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą (40-43, 106 b. l.).

Šios faktinės aplinkybė akivaizdžiai įrodo, jog prašymo sustabdyti Notarų garbės teismo nagrinėjamą drausmės bylą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, ieškovė nebuvo pareiškusi, tik prašė drausmės bylos nagrinėjimą atidėti. Kita vertus, atidėti ar sustabdyti drausmės bylą, iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla, Notarų garbės teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrįstai išplėtė Civilinio proceso kodekso nuostatų taikymo ribas. Skirtingai, nei teigia apeliantė, Notarų garbės teismas negalėjo vadovautis CPK 163 straipsnio 3 punktu, numatančiu bylos sustabdymo, kai bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, pagrindą.

Notariato įstatymo 10¹ straipsnyje aiškiai nurodyta, jog Notarų garbės teismas notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas nagrinėja, vadovaudamasis Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog Notarų garbės teismo nuostatų 2 punktas nustato Notarų garbės teismui pareigą (teisę), nagrinėjant drausmės bylą, vadovautis CPK teisės normomis, tarp jų ir 163 straipsnio 3 punktu. Kokiems teisiniams santykiams taikomas Civilinio proceso kodeksas, aiškiai nustatyta pačiame kodekse, o būtent CPK 1 straipsnio 1 dalyje, tačiau joje nėra numatyta, jog šis kodeksas reglamentuoja ir notarų drausmės bylų nagrinėjimo procesą. Todėl tiek Notarų garbės teismas, nagrinėdamas ieškovės drausmės bylą, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumo klausimą, pagrįstai vadovavosi specialiu teisės aktu, kuris atskirai reglamentuoja notarų drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką, t. y. Notarų garbės teismo nuostatais.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog Notarų garbės teismo nuostatose yra teisės reguliavimo spraga, nes nėra įtvirtintos galimybės sustabdyti notarų drausmės bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog nuostatose neįtvirtinus drausmės bylos sustabdymo galimybės ir imperatyviai nustačius, jog drausmės byla Notarų garbės teisme turi būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos, įstatymo leidėjas siekė užtikrinti teisinį stabilumą valstybėje, t. y. užtikrinti, jog būtų operatyviai ištirtas valstybės įgalioto asmens (notaro) galimai netinkamas elgesys, jam vykdant įstatymų ir teisės aktų priskirtas funkcijas, išsiaiškinti, ar kaltinamas notaras tam tikroje situacijoje nepažeidė jam keliamų elgesio ir kitokių reikalavimų, kitaip tariant, ar yra pagrindas jam taikyti drausminę atsakomybę, tokiu būdu kuo greičiau užkertant kelią tolimesnei notaro netinkamo elgesio eigai bei tuo pačiu skatinant kitus notarus nepažeidinėti jiems keliamų reikalavimų.

Notarų garbės teismo nuostatų 26 punktas imperatyviai nustato, kad drausmės byla Notarų garbės teisme turi būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos. Atidėti bylos nagrinėjimą Notarų garbės teismas turi teisę teisės normų numatytais atvejais. Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad drausmės bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, jeigu garbės teismo posėdyje paaiškėja, kad būtina surinkti papildomus įrodymus, kurių surinkti per teismo posėdį nėra galimybių, arba jeigu yra kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtina atidėti drausmės bylos nagrinėjimą. Aptariamose nuostatose apskritai nėra numatyta galimybė notarų drausmės bylos nagrinėjimą sustabdyti. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, jog Notarų garbės teismas privalėjo svarstyti drausmės bylos sustabdymo klausimą.

Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad Notarų garbės teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą iki 2010 m. kovo 26 d., kada suėjo Notarų garbės teismo nuostatų 26 punkte numatytas maksimalus drausmės bylos išnagrinėjimo terminas, o ne iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės normų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad notaro, kuriam iškelta drausmės byla, dalyvavimas garbės teismo posėdyje yra privalomas, tačiau garbės teismui nepripažinus notaro neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba notarui nepateikus neatvykimą pateisinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjama notarui nedalyvaujant, bei į tai, kad ieškovė į 2010 m. kovo 26 d. paskirtą posėdį neatvyko ir nepateikė Notarų garbės teismui dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, bei, kaip minėta, 2010 m. kovo 26 d. suėjo maksimalus drausmės bylos išnagrinėjimo terminas, teigti, jog Notarų garbės teismas, išnagrinėdamas drausmės bylą, nedalyvaujant ieškovei, pažeidė teisės normas, nėra pagrindo.

Ieškovė savo apeliaciniu skundu ginčija Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumą ir kitais procedūriniais pažeidimais, kurie ieškinyje nebuvo minimi. Kaip antai, apeliantės teigimu, drausmės byla Notarų garbės teisme buvo išnagrinėta, ieškovei nežinant apie 2010 m. kovo 26 d. paskirtą posėdį, kad Notarų garbės teismas neišklausė notarės darbuotojų ir kitų asmenų, betarpiškai dalyvavusių įvykyje, parodymų, dėl ko byla galėjusi būti išnagrinėta neteisingai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnio nuostatą apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes tai be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Taigi, ieškovė, savo apeliaciniame skunde nurodydama aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Kita vertus, susipažinus su apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, akivaizdu, jog apeliantės minimi argumentai yra nepagrįsti. Pirma, ieškovė apie 2010 m. kovo 26 d. įvyksiantį Notarų garbės teismo posėdį buvo informuota elektroniniu paštu (106 b. l.), todėl nėra pagrindo teigti, jog jai apie šį posėdį nebuvo žinoma. Antra, 2010 m. kovo 15 d. rašte Nr. S-218 (86-87 b. l.), adresuotame ieškovei, Lietuvos notarų rūmai nurodė, jog į teismo posėdį taip pat kviečiama ieškovės padėjėja (sekretorė), kuri bendravo su J. K. . Kadangi Notarų garbės teismas neturi duomenų apie šią darbuotoją, jos tiesiogiai pakviesti kitu būdu, negu kad per ieškovę, negali, Lietuvos notarų rūmai prašė ieškovės apie tai informuoti padėjėją ir užtikrinti jos dalyvavimą teismo posėdyje. Tačiau, kaip jau nustatyta, ne tik pati ieškovė neatvyko į paskirtą garbės teismo posėdį, bet būtent dėl pačios ieškovės kaltės nebuvo užtikrintas ir jos darbuotojos dalyvavimas posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius faktinius duomenis, padarė išvadą, jog 2010 m. vasario 1 d. Kauno raj. 2 notarų biuras į notarų biurą užėjusius klientus J. G. , J. K. , R. G. pasitiko nepagarbiai. Įvertinęs klientų pasiskundimą dėl užtrenktų biuro durų, atsiradusių nepatogumų pakliūti į jį, notarų biuro darbuotojos atsakymą „kas nori tas randa“, notarės atsakymą „iš kur man žinoti, gal jūs meluojat, kad negalėjot įeiti ir tai jūs, o ne padėjėja elgiasi chamiškai ir kiauliškai“, aplinkybę, jog J. G. , stebėdama notarų biuro darbuotojos ir notarės elgesį ir veiksmus, apsiverkė, teismas padarė išvadą, jog toks elgesys klientų atžvilgiu pripažintinas netinkamu, nemandagiu, nepagarbiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į Garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendime nustatytas aplinkybes, jog notarė R. B. nesiėmė jokių priemonių, kad konfliktas su J. K. greičiau baigtųsi. Pamačiusi darbuotojos ir klientės konfliktą, ji gynė savo biuro darbuotoją, o pakvietusi į kabinetą J. G., pastarajai pageidaujant, kad kartu būtų dukra J. K. , notarė nepaisė klientės prašymo ir J. K. įsakė išeiti už durų, neleido jai kartu dalyvauti notarės kabinete tvarkant paveldėjimo klausimus. J. K. , jos brolis R. G. paveldėjimo dokumentus savo ranka pildė notarų biuro laukiamajame, kuriame notarų biuro darbuotoja, pakišusi šiukšlių dėžę J. K. , reikalavo iš burnos išspjauti ką ji ten turi. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog notarė R. B. neužtikrino tinkamo notarų biuro darbo, nepaisė kliento prioritetų, su klientu buvo elgiamasi nepagarbiai, tokioje situacijoje notarės R. B. elgesys buvo netinkamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad notarė, pakvietusi į kabinetą J. K. ir jos brolį susimokėti už paslaugas, šiems neišaiškino atsisakymo nuo palikimo priėmimo esmės, J. K. nurodė, jog apie neišaiškintas teisines pasekmes ji sužinojo Lietuvos notarų rūmuose, aiškinant konflikto aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes bei tai, kad notarė nepaisė Notarų garbės teismo pasiūlymo atsiprašyti klientės, konstatavo, jog Notarų garbės teismas skundžiamu sprendimu tinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus ir pagrįstai paskyrė Notariato įstatymo 10² straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Notarų garbės teismo nuostatų 39.7 punkte numatytą nuobaudą.

Apeliantės teigimu, tiek Notarų garbės teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir trečiojo asmens nurodytų, jos požiūriu, neigiamų aplinkybių akivaizdų hiperbolizavimą, parodymų skunde ir paaiškinimų Notarų garbės teismo posėdyje neatitikimą ir nenuoseklumą. Be to, apeliantė pažymi, kad nesusipratimas įvyko ne tiesiogiai tarp jos ir trečiojo asmens, o tarp jos biuro darbuotojos ir trečiojo asmens, tuo metu, kai apeliantės nebuvo toje patalpoje. Nei Notarų garbės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas, pasak apeliantės, neatsižvelgė į tai, kad ji ir jos darbuotojai ėmėsi priemonių konfliktinei situacijai užbaigti, o Notarų garbės teismas drausmės bylą išsprendė, apsiribojęs išskirtinai tik trečiojo asmens paaiškinimais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teigti, kad Notarų garbės teismas drausmės bylą išnagrinėjo, apsiribojęs tik trečiojo asmens paaiškinimais, nėra pagrindo.

Notarų garbės teismo 2010 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo Nr. 28 (40-41 b. l.) turinys įrodo, kad drausmės bylos nagrinėjimui buvo pateikti ir Notarų garbės teismo įvertinti ir kiti duomenys: Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2010 m. vasario 26 d. nutarimas; R. B. 2010 m. vasario 8 d. paaiškinimas dėl J. K. skundo; Lietuvos notarų rūmų 2010 m. vasario 9 d. raštas R. B. dėl paveldėjimo bylos perdavimo kitam notarui; Lietuvos notarų rūmų 2010 m. vasario 11 d. raštas R. B. dėl kvietimo dalyvauti Notarų rūmų prezidiumo posėdyje; R. B. 2010 m. vasario 19 d. ieškinys J. K. dėl garbės ir orumo gynimo, pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui; Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2010 m. vasario 26 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašas; Lietuvos notarų rūmų2010 m. kovo 18 d. įgaliojimas preziudiumo narei D. L. – B.; notarės R. B. 2010 m. kovo 20 d. raštas Lietuvos notarų rūmams dėl Notarų garbės teismo posėdžio; Lietuvos notarų rūmų 2010 m. kovo 20 d. pranešimas dėl Notarų garbės teismo posėdžio, išsiųstas el. paštu; notarės R. B. asmens bylos ir atestavimo medžiaga.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens skunde nurodytos aplinkybės buvo tikslinamos Notarų garbės teismo posėdyje. Notarų garbės teismo posėdžio metu apklausiant trečiąjį asmenį J. K. , buvo tikslinama situacija (konflikto aplinkybės), o pats sprendimas buvo priimtas, įvertinus ne tik J. K. rašytinius ir žodinius paaiškinimus, bet ir kitą bylos medžiagą (tarp jų ir ieškovės paaiškinimus). Kita vertus, ieškovės išvardinti neatitikimai trečiojo paaiškinimuose skunde ir Notarų garbės teismo posėdyje negali atleisti ieškovės nuo atsakomybės, kadangi faktas, jog notarės biure įvyko konfliktas, nebuvo paneigtas (tai, kad konfliktas egzistavo patvirtino ir pati ieškovė prezidiumo posėdžio metu, 35 b. l.), o neesminių konflikto aplinkybių atskiros detalės negalėjo nulemti kitokios drausmės bylos baigties.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, notaras privalo išlaikyti jo pareigoms deramą orumą, būti korektiškas kliento atžvilgiu ir besąlygiškas jo patarėjas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, neįžeidinėti klientų. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neneigė, jog tarp jos darbuotojos ir J. K. iš tiesų įvyko konfliktas, tačiau ieškovė neatsiprašė klientų už jos darbuotojos elgesį, taigi, neužkirto kelio tolimesnei konflikto eigai, iš esmės nepagrįstai gynė savo darbuotoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu savo elgesiu notarė sukėlė pagrįstą klientų nepasitenkinimą. Todėl tiek Notarų garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė nesiėmė priemonių, kad konfliktas su J. K. greičiau baigtųsi, taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neužtikrino tinkamo notarų biuro darbo, nepaisė kliento prioritetų, su klientu buvo elgiamasi nepagarbiai ir tokioje situacijoje ieškovės elgesys buvo netinkamas.

Pareikštu ieškiniu ieškovė neginčijo Notarų garbės teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ji nepagrįstai neleido mirusiojo sutuoktinės vaikams dalyvauti kartu notarės kabinete, priimant palikimą, atskirai neginčijo ir Notarų garbės teismo išvados, jog tam įgaliojimas nebuvo reikalingas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas notarės elgesį, pagrįstai atsižvelgė ir į šią nustatytą aplinkybę. Tuo tarpu ieškovė, pirmosios instancijos teisme neginčydama šios Notarų garbės teismo išvados, prarado teisę reikšti prieštaravimus dėl jos apeliacinės instancijos teisme. Todėl dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog Notarų garbės teismas minėtos išvados nepagrindė teisės aktais, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Notarų garbės teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovė privalėjo informuoti klientus, jog esant klientų prašymui ir pageidavimui, paveldėjimo byla gali būti perduota kitam notarui Lietuvos notarų rūmų prezidento leidimu, tačiau ji tvirtino, kad tik ji viena gali šią bylą tvarkyti. Nors ieškinyje šios Notarų garbės teismo išvados ieškovė atskirai neginčijo, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismas aiškinosi, ar apskritai yra galimybė paveldėjimo bylą perduoti kitam notarui (66, 67 b. l.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog paveldėjimo bylos yra priskirtos konkretiems notarams ir negali būti perduotos kitiems notarams (66 b. l.), tuo tarpu atsakovo atstovė paaiškino, jog dėl konfliktinės situacijos sprendimu gali būti perduodama ir kitam notarui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. sausio 15 d. nutarime Nr. 4.2.1 yra numatyta galimybė išimtiniais atvejais perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui. Pagal šio nutarimo nuostatas, vienas iš pagrindų perduoti paveldėjimo bylą kitam notarui yra konfliktinė situacija tarp notaro, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo paskirta vesti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio (nutarimo 10 p. 2 p.p.). Todėl pagrįsta yra aptariama Notarų garbės teismo išvada dėl nepagrįsto neinformavimo apie galimybę perduoti paveldėjimo bylą kitam notarui.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Notarų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą ir pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios yra garbės ir orumo gynimo bylos nagrinėjimo dalykas, viršijo Notarų garbės teismo kompetenciją. Notarų garbės teismo kompetencija išsiaiškinti visas drausmės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes kyla iš pačios šiam teismui priskirtos funkcijos nagrinėti notarų drausmės bylas.

Ieškovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu savo iniciatyva nepagrįstai nusprendė pereiti prie nagrinėjimo iš esmės, nes tokiu būdu, anot jos, teismas užkirto kelią išsiaiškinti visas drausmės bylos aplinkybes (nebuvo atliktas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu).

Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal vadovaujantis CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. CPK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nusprendė neskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų pagrindu, o iš karto skyrė parengiamąjį teismo posėdį. Teismui paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, nebuvo teisinio pagrindo tuo pačiu pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

Taigi, civilinio proceso teisės normos suteikia teismui teisę parengiamojo teismo posėdžio metu iš karto pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Iš teismo posėdžio protokolo turinio (65 b. l.) matyti, kad visi byloje dalyvavę asmenys (tarp jų ir ieškovė) neprieštaravo parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismas pažeidė kokias nors civilinio proceso teisės normas.

Apeliantė pažymi, kad drausminė nuobauda jai buvo skirta išimtinai už tariamai neetišką elgesį, nors Notarų garbės teismas nenustatė ir nenurodė, kad apeliantė būtų pažeidusi bet kokius kitus teisės aktus, reglamentuojančius notaro veiklą, notarinių veiksmų atlikimą, sandorių sudarymą ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad notarei drausminė atsakomybė kyla ir už profesiškai neetišką elgesį, tokiu atveju nėra būtina nustatyti dar ir kitokių teisės aktų, reglamentuojančių notaro pareigų atlikimą, pažeidimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Notarų garbės teismas turėjo pagrindą už ieškovės profesiškai neetišką elgesį skirti vieną iš įstatyme numatytų nuobaudų, įvertinus ir tai, kad ieškovei jau buvo pareikšta pastaba.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio nuostatomis, kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), kurie nebuvo nurodyti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nenagrinėja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako. Taigi, dėl apeliantės argumentų, jog jai buvo taikyta neproporcinga (neadekvati) jos elgesiui drausminė nuobauda, kad Notarų garbės teismas, nagrinėdamas jos drausmės bylą, buvo šališkas, kad Notarų garbės teismo posėdyje nežinia kokiu pagrindu ir kokiu statusu dalyvavo su byla nesusijęs asmuo, t. y. trečiojo asmens sutuoktinis F. K. , teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apliacinį skundą, jos prašymas priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų dydžiui pagrįsti byloje yra pateikta suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (120 b. l.) bei pinigų priėmimo kvitas (125 b. l.). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1210 Lt) laikomos pagrįstomis ir atitinkančiomis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį, todėl jos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui J. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.