- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-541-460/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01140-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. G. (V. G.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė antstolei skundą, juo prašė panaikinti 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S-21000266. Skunde nurodė, kad D. L. piniginės lėšos areštuojamos, kadangi ji yra skolininko V. G. sutuoktinė. Antstolė priverstinio vykdymo veiksmus atliko, nesilaikydama antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) yra galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju sutuoktinių turtas nepadalytas ir skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Mano, jog antstolė neturėjo teisės atlikti išskaitų iš darbo užmokesčio. Taip pat pateiktu skundu pareiškėja nurodė, jog nei jai, nei jos sutuoktiniui antstolė nepasiūlė pasidalyti turtą bendru sutarimu, t. y. pareiškėja teigia, jog antstolė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu įtvirtinto teisinio reglamentavimo bei manė, kad turto arešto aktu negalima areštuoti gautinų pajamų ir piniginių lėšų. Teigė, kad pareiškėja viena išlaiko du nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus. Pažymėjo, kad skundžiamu aktu pažeisti pareiškėjos nepilnamečių vaikų ir globotinės interesai.
2. Antstolė B. T. 2021 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-21-5-6523 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolė patvarkyme dėl skundo nurodė, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko sudaryta 2020 m. rugsėjo 12 d., todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, visos pajamos, gautos tiek skolininko, tiek skolininko sutuoktinės yra bendra jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, kad priėmus skundžiamą 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S- 21000266, tą pačią dieną priimtas 2021 m. vasario 8 d. patikslinantis turto arešto aktas Nr. S-21000272, kuriuo patikslinta, nustatant 272,00 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje pareiškėjos D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas. Prisilaikydama CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos ir vadovaudamasis CPK 664 straipsnio reikalavimais antstolė išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausantį pirmesnės eilės turtą, t. y. pajamas, esančias jungtinėje nuosavybėje. Antstolė sutiko, kad administracinės nuobaudos - baudos paskirtos ne pareiškėjai D. L. ir, kad baudos skolininkui V. G. paskirtos dar iki santuokos su pareiškėja sudarymo, tačiau būtent dėl šių aplinkybių baudų priverstinis išieškojimas nėra nukreiptas į asmeninį pareiškėjos D. L. turtą, kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Pažymėjo, kad arešto objektas nėra banko sąskaita, kaip atskiras turtinis vienetas. Turto arešto aktu yra areštuojamos piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ir tai nėra draudžiama jokiomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis imperatyvaus pobūdžio teisės normomis. Skundžiamu turto arešto aktu areštuotos lėšos pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto įtvirtintą teisinį reglamentavimą pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja nepateikė jokių juridiškai svarių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiamu 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktu yra areštuotos asmeninės pareiškėjos lėšos ar lėšos gautos iki santuokos su V. G. sudarymo. Antstolė teigia, jog visi antstolės atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą iš skolininko fizinio asmens.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM ) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai iš esmės neleidžia teigti, kad antstolės veiksmai yra neteisėti. Pagal CPK 634 straipsnio nuostatas antstolis privalo ginti abiejų šalių teisėtus interesus, VMI prie FM nenustatė antstolės procesinių veiksmų pažeidimo, todėl dėl skundo pagrįstumo prašo spręsti teismą. Nurodė, kad VMI prie FM nuomone, antstolė pagrįstai nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog V. G. ir D. L. yra sutuoktiniai, jie nėra sudarę vedybų sutarties. Sutiko, jog antstolė laikėsi CPK 666, 667 straipsnių nuostatų, ir pašto siunta su procesiniais dokumentais V. G. buvo įteikta 2021 m. vasario 12 d. Sutiko su antstolės argumentais, kad jai nebuvo pateiktas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kad jokios lėšos realiai iš D. L. sąskaitų nebuvo nurašytos.
4. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad nesutinka, kad jo skolos būtų išieškomos iš jo sutuoktinės pajamų. Nurodė, kad skolos susidarė gerokai iki santuokos sudarymo. Pažymėjo, kad jis su D. L. nebegyvena ir šiuo metu gydosi pagal reabilitacijos programą Vilniuje.
5. Teisme 2021 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjos D. L., atstovaujamos advokato, prašymas dėl faktinių duomenų bei atsikirtimų į antstolės 2021 m. vasario 22 d. patvarkymą Nr. S-21-5-6523 ir atsakovės 2021 m. kovo 8 d. atsiliepimą Nr. 23.3-08Mr) RNA, kuriame nurodė, kad antstolė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. pradėjo priverstinius vykdymo procesus dėl administracinių teisės pažeidimų vykdomosiose bylose paskirtų baudų – iš viso 4660 Eur išieškojimo iš V. G.. Pažymėjo, kad D. L. banko sąskaitose areštuota net 883,03 Eur didesnė, t. y. 5543,03 Eur suma. D. L. nėra vykdymo proceso šalis ar skolininkė. D. L. negali atsakyti už V. G. paskirtų administracinių baudų išieškojimą, todėl jos atžvilgiu turto areštas taikytas nepagrįstai ir neteisėtai. Antstolės veiksmai dėl D. L. piniginių lėšų ir sąskaitų bankuose arešto jos šeimos gyvenimą pavertė beviltišku ir ypač kritišku.
6. Antstolė B. T. 2021 m. kovo 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė, kad joks priverstinis baudų ar vykdymo išlaidų išieškojimas iš pareiškėjos D. L. turto ir / ar pajamų nėra vykdomas. Skundžiamas 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktas Nr. S-21000266, priimtas ne todėl, kad antstolės kontoroje yra pradėtas priverstinis baudų išieškojimas iš pareiškėjos D. L. turto, o tik todėl, kad būtų reali galimybė nustatyti, kuri bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esanti turto dalis priklauso skolininkui V. G., ir iš kurios gali būti pradėtas priverstinis baudų išieškojimas. Antstolė privalėjo priimti skundžiamą 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S-21000266, tačiau tai nereiškia, kad antstolė jau yra pradėjusi išieškojimo veiksmus iš areštuoto turto. Realiai joks priverstinis išieškojimas iš D. L. turto nėra vykdomas, kadangi areštuotos piniginės lėšos nėra skirstomos – šios lėšos deponuojamos skolininkės vardu atidarytoje banko sąskaitoje iki bus nustatyta, kuri santuokoje įgyto turto dalis priklauso skolininkui V. G.. Tuo tarpu pareiškėjai ir skolininkui delsiant patiems pasidalyti santuokoje įgytą turtą ir teikiant nepagrįstus skundus / prašymus yra vilkinamas taikomo arešto panaikinimas, todėl neigiamos pasekmės pareiškėjai kyla ne dėl antstolės atliekamų procesinių veiksmų, o dėl pačios pareiškėjos ydingo naudojimosi procesinėmis teisėmis vykdymo procese. Be to, 2021 m. kovo 16 d. prašyme pareiškėjos D. L. atstovas visiškai naujai kelia klausimą dėl išieškojimo senaties, t. y. klausimą, kuris nėra keliamas 2021 m. vasario 12 d. skunde dėl 2021 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. S-21000266 panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo skundo pareiškėjos D. L. atstovas kvestionuoja 2021 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. S-21000266 teisėtumą, tačiau 2021 m. kovo 16 d. Prašyme siekiama pakeisti civilinės bylos nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad klausimas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo dėl senaties nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, o skundžiamas 2021 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. S-21000266 teisėtumas neturi būti vertinamas šiuo aspektu. Pažymėjo ir tai, kad vykdomosiose bylose išieškomos ne tik skolininkui V. G. paskirtos baudos, bet ir susidariusios vykdomo išlaidos, kurių pakeitimas viešaisiais darbais nėra galimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja D. L. ir skolininkas V. G. turi teisę patys nusistatyti turto dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taip kaip jiems atrodo teisinga ir tokį turto pasidalinimą patvirtinus notarine tvarka pateikti antstolei. Ir tik jei išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija su tokiu sutuoktinių turto pasidalinimu nesutiktų – teikti paaiškinimus ir įrodymus, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda. Priverstinį skolos išieškojimą vykdanti antstolė vadovavosi viešuosiuose registruose esančiais duomenimis ir nustatė, kad skolininkas V. G. yra vedęs D. L., sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, abu sutuoktiniai gyvenamąją vietą yra deklaravę tuo pačiu adresu.
7. Pareiškėjos D. L. atstovas 2021 m. kovo 25 d. pateikė atsikirtimus į antstolės 2021 m. kovo 23 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė, kad antstolė imperatyvių įstatymo leidėjo reikalavimų nesilaikė bei į D. L. nesikreipė dėl reikalavimo pranešti, ar pas ją nėra V. G. pinigų ar kitokio turto. Buvo pasirinktos kitos ydingos procedūros, pirma areštuotos D. L. asmeninės banko sąskaitos, o tik po to, ne D. L., bet V. G. adresu išsiųstas raginimas kreiptis į notarą ir pasidalyti ateityje gautinas pinigines lėšas su kartu nebegyvenančia pareiškėja. D. L. nėra skolininkė ir nors areštuotos jos sąskaitos bankuose, bet pasidalyti būsimus pinigus sąskaitose pareikalauta jau asmeniškai V. G.. Pats reikalavimas V. G. atsidalyti bendrą sutuoktinių turtą patvirtina, kad įsibrauta ir į D. L. asmeninės nuosavybės erdvę. Antstolė neturi įstatyminio pagrindo reikalauti nustatyti skolininko V. G. turto dalį D. L. disponuojamose bankų sąskaitose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos D. L. skundas netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas pažymėjo, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar kitos uždirbamos pajamos yra jų bendras turtas, į pusę kurio turi teisę pretenduoti kiekvienas iš sutuoktinių. Kadangi tai yra bendras turtas, iš jo galimas sutuoktinių skolų, atsiradusių iki santuokos įregistravimo, išieškojimas, jį nukreipiant į sutuoktiniui pagal įstatymą pripažįstamą dalį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju V. G. skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į jos sutuoktinės darbo užmokesčio dalį.
8.2. Teismas nustatė, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau šis antstolės (jo padėjėjo) siūlymas nėra įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S-21000266, kuriuo areštuotos D. L. daiktais įvardintos piniginės lėšos: gaunamas darbo užmokestis VŠĮ „Gabrielius“; gaunamas darbo užmokestis UAB „Raviltė“; gaunamas darbo užmokestis „Psichologinės pagalbos ir švietimo centras"; gaunamas darbo užmokestis UAB „Šoferiukai“; gaunamas darbo užmokestis UAB „LT Respublikos vairavimo mokykla“; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas 5543,03 Eur sumai; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos lėšos; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas 5543,03 Eur suma. Pagrindiniai skundo argumentai:
9.1. Klaipėdos apylinkės teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) civilinės bylos Nr. 2YT-3430-980/2021 faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to bylą išsprendė neteisingai.
9.2. Pažymi, kad D. L. banko sąskaitose areštuota net 883,03 Eur didesnė, t. y. 5543,03 Eur suma. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad tokiu areštu antstolė siekia ir asmeninės naudos sau, išieškant atlygį už vykdymo veiksmus iš pareiškėjos lėšų.
9.3. D. L. nėra vykdymo proceso šalis ar skolininkė. Tą patvarkyme pripažįsta ir antstolė. Todėl atsižvelgiant į CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 642 straipsnio 1 dalies, 663 straipsnio 2 dalies, 736 straipsnio nuostatas visiškai nepagrįstai areštuotos pareiškėjos priklausomos ir ateityje gautinos piniginės lėšos (apribotas disponavimas) bankų sąskaitose.
9.4. Areštavusi D. L. sąskaitas bankuose antstolė nusprendė asmeniškai nubausti ne V. G., bet D. L., jos nepilnamečius vaikus ir globotinę. Bet tokia antstolės logika ir jos atliktais aktyviais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 23 straipsniuose įtvirtinti prigimtiniai žmogaus teisių ir laisvių; nuosavybės neliečiamumo principai.
9.5. Akivaizdu, kad D. L. negali atsakyti už V. G. paskirtų administracinių baudų išieškojimą, todėl jos atžvilgiu turto areštas taikytas nepagrįstai ir neteisėtai.
9.6. Antstolei vykdant priverstinį baudų išieškojimą iš V. G. ir per vienerius metus nuo nutarimų skirti baudas pateikimo jai neradus asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių galėjo būti priverstinai išieškotos baudos, antstolė mokesčių administratoriaus sprendimus dėl priverstinių baudų išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, po 2018 m. spalio 2 d. imtinai, privalėjo grąžinti mokesčių administratoriui.
9.7. V. G. nuo 2018 metų rudens paskirtos piniginės baudos galėjo ir dabar gali būti pakeistos viešaisiais darbais.
9.8. Nors D. L. ir V. G. faktiškai yra santuokoje, tačiau jie neveda bendro šeimos ūkio.
9.9. Areštavus pinigines lėšas D. L. padaryta didelė žala.
9.10. Antstolė imperatyvių įstatymo leidėjo reikalavimų nesilaikė bei į D. L. nesikreipė dėl reikalavimo pranešti ar pas ją nėra V. G. pinigų ar kitokio turto.
9.11. Klaipėdos apygardos teisme neišsprendus pareiškėjos D. L. atskirojo skundo dėl 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2953-980/2021 panaikinimo, Klaipėdos apylinkės teisme tuo pačiu negalėjo būti priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3430-980/2021 dėl 2021 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. S-21000266 panaikinimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė su juo nesutinka, prašo j netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
10.1. Antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų pareiškėjos D. L. atžvilgiu neatliko, o tik pagal CPK 667 str. 1 d. nuostatas surašė turto arešto aktą.
10.2. Atskiruoju skundu keliant klausimą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senačiai išeinama iš bylos nagrinėjimo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas skundas dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė B. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai vykdo 10 vykdomų bylų: Nr. 0005/17/01310; 0005/17/01334, 0005/17/01348, 0005/17/01351, 0005/17/01428, 0005/17/01472, 0005/17/01445, 0005/17/01506, 0005/17/01562, 0005/17/01571 dėl baudų išieškojimo iš V. G.. Vykdant anksčiau nurodytas vykdomąsias bylas, skolininko V. G. atžvilgiu taikytos priverstinio išieškojimo priemonės, tačiau paskirtos administracinės nuobaudos - baudos nebuvo išieškotos. Vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininkas V. G. 2020 m. rugsėjo 12 d. vedė D. L. VĮ Registrų centro vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad V. G. ir D. L. nėra sudarę vedybų sutarties. 2021 m. vasario 8 d. priimtas turto arešto aktas Nr. S-21000266, kuriuo areštuotos pareiškėjos D. L. gaunamas darbo užmokestis įmonėse: VšĮ „Gabrielius“, UAB „Ravilė“, Psichologinės pagalbos ir švietimo centre, UAB „Šoferiukai“ ir UAB „LT Respublikos vairavimo mokykla“, o taip pat areštuotos piniginės lėšos pareiškėjos vardu atidarytose bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turto arešto aktas išsiųstas vykdymo proceso šalims. 2021 m. vasario 8 d. priimtas ir vykdymo proceso šalims išsiųstas patvarkymas Nr. S-21-5-4874 dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Taip pat skolininkui V. G. išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka Nr. S-21-5-4872. Priėmus 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S- 21000266, tą pačią dieną priimtas 2021 m. vasario 8 d. patikslinantis turto arešto aktas Nr. S-21000272 (vykdomosios bylos Nr. 0005/17/01310), kuriuo patikslina nustatant 272,00 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje pareiškėjos D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas. Nustatyta, kad pareiškėjai D. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį išmokama: dvi išmokos vaikui po 70,00 Eur bei 132,00 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad D. L. nėra vykdymo proceso šalis ar skolininkė. Jos nuomone, areštavusi apeliantės sąskaitas bankuose antstolė nusprendė asmeniškai nubausti ne V. G., bet D. L., jos nepilnamečius vaikus ir globotinę. Skunde tikinama, kad D. L. negali atsakyti už V. G. paskirtų administracinių baudų išieškojimą, todėl jos atžvilgiu turto areštas taikytas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymima, kad nors D. L. ir V. G. faktiškai yra santuokoje, tačiau jie neveda bendro šeimos ūkio. Nurodoma, kad neišsprendus pareiškėjos D. L. atskirojo skundo dėl 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2953-980/2021 panaikinimo, Klaipėdos apylinkės teisme negalėjo būti priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3430-980/2021.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
18. Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta,
19. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, nustačiusi, kad iš skolininko lėšų šiuo metu išieškojimas nėra įmanomas, nes jis nedirba, pajamų negauna, nustačiusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su apeliante, įvertinusi tai, kad kitas nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis apeliantės turtas įgytas iki santuokos sudarymo bei yra jos asmeninis turtas, kad bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso skolininkui bendrojoje nuosavybėje, skundžiamu 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktu Nr. S-21000266 areštavo D. L. pinigines lėšas, gaunamą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes, objektyviai nustatė, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų pareiškėjos D. L. atžvilgiu neatliko, išskaitų nepadarė, o vadovavosi teisės aktais ir pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, areštuodama išimtinai tik bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos bendrą turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat objektyviai nustatė, kad iki šiol antstolės siūlymas skolininkui ir pareiškėjai patiems pasidalinti santuokoje įgytą turtą / pajamas nėra įvykdytas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 667 straipsnį, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turtas tarp sutuoktinių nedalinamas, o tik nustatoma skolininko dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
22. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad jos bendras gyvenimas santuokoje su V. G. truko tik 13 dienų, kad nuo 2020 m. spalio 20 d. V. G. išvyko iš D. L. namų ir jie nepalaiko jokių šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pasikartotina, kad apeliantės santuoka su skolininku nėra nutraukta, vedybų sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei bei suinteresuotam asmeniui patiems nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Tačiau nei skolininkas, nei apeliantė tokia teise nepasinaudojo.
23. Kaip minėta, CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas su apeliante nėra sudaręs vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl antstolė pagrįstai jų turtui taikė įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
25. Dera pažymėti, kad apeliantei ir skolininkui neišnaudojus galimybės nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, išieškotoja VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-5447-1032/2021, teismas 2021 m. birželio 1 d. paskyrė posėdį. Dėl to, nustačius skolininko V. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su apeliante, galės būti nustatytas tikslus ir galutinis arešto mastas. Kitaip tariant, nustačius skolininko dalį bendrojoje apeliantės ir skolininko jungtinėje nuosavybėje arešto mastas / dydis gali keistis ir netgi gali būti panaikintas, atsižvelgiant į nustatytą skolininko dalį. Dėl to apeliantės nuogąstavimai dėl per didelio arešto masto nėra pagrįsti, kaip minėta, antstolė tik areštavo apeliantės pinigines lėšas (jų dalį), tačiau jokių išskaitų nepadarė, t. y. išieškojimo nevykdė.
26. Apeliantės argumentai dėl senaties termino ir vykdomųjų bylų nutraukimo nėra šios bylos dalykas, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Emocinio pobūdžio teiginių teismas taip pat nevertina, atsako į teisinius argumentus.
27. Aktualu ir tai, kad pareiškėjos D. L. atskirasis skundas dėl 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2953-980/2021 yra išspręstas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-405-826/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2VP-2953-980/2021). Spręstina, kad apeliantės abejonės, ar Klaipėdos apylinkės teisme galėjo būti priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3430-980/2021 nebėra aktualios bei reikšmingos, todėl plačiau nebenagrinėjamos.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytą, nusprendžia, jog apeliantės atskirajame skunde dėstomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė netinkamai, pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar teisėtus pareiškėjos interesus. Vykdydama vykdomąsias bylas dėl baudų išieškojimo iš skolininko V. G. antstolė nėra pradėjusi priverstinio išieškojimo iš D. L.. Pažymėtina, kad areštuotos piniginės lėšos nėra pervestos į antstolės depozitinę banko sąskaitą, šios lėšos nėra paskirstytos, todėl areštuotų lėšų savininku ir toliau išlieka pareiškėja D. L.. Pareiškėjai išaiškinta, jog jokie išieškojimo veiksmai iš areštuotų piniginių lėšų, kurios yra pareiškėjos vardu atidarytoje banko sąskaitoje nebus pradėti, kol nebus nustatyta šių piniginių lėšų dalis, (ne)priklausanti skolininkui V. G.. Pritartina antstolei, prieš nustatant skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis privalo šį turtą areštuoti, nes būtent tokia tvarka numatyta CPK 667 straipsnyje.
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.