Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Civilinė byla Nr. e2S-405-826/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
e2S-405-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01140-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Marius Dobrovolskis (pirm.)
Pareiškėjas
D. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-405-826/2021
Teisminio proceso 2-06-3-01140-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2953-980/2021 pagal pareiškėjos D. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., V. G. (V. G.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti D. L. turto realizavimą bei išieškojimo vykdymo procesą, pradėtus pagal antstolės B. T. 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S-21000266, kuriuo areštuotos D. L. daiktais įvardytos piniginės lėšos: gaunamas darbo užmokestis VšĮ „G“; gaunamas darbo užmokestis UAB „R“; gaunamas darbo užmokestis Psichologinės pagalbos ir švietimo centre; gaunamas darbo užmokestis UAB „Š“; gaunamas darbo užmokestis UAB „RVM“; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas 5 543,03 Eur suma; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos lėšos; banko (kredito įstaigos) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas 5 543,03 Eur suma.

2. Pareiškėja nurodė, kad vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš skolininko V. G. išduoti dar 2017 m. rugpjūčio 1 d., o D. L. santuoką su V. G. sudarė tik 2020 m. rugsėjo 12 d. Jokio bendro turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai nėra įgiję. Todėl D. L. sąskaitos bankuose ir jose esančios piniginės lėšos (5 543,03 Eur suma) areštuotos ir jai apribotas disponavimas jomis neteisėtai, nes iš šiose sąskaitose esančių piniginių lėšų negali būti tenkinamos sutuoktinio V. G. prievolės, kurios aiškiai atsirado iki santuokos sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama suinteresuotu asmeniu, vykdomosiose bylose turi teisę skųsti antstolės veiksmus tiek, kiek tai liečia jos teises ir interesus. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad turto realizavimo veiksmai pareiškėjai neatliekami, turto arešto aktas, kurį skundžia pareiškėja, šioje proceso stadijoje savaime nereiškia areštuotų lėšų nurašymo ar turto realizavimo. Be to, dėl priimto antstolės skundžiamo patvarkymo pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

3.2. Teismas taip pat pažymėjo, kad spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo diskrecijos teisė suteikta antstoliui. Todėl, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pareiškėja savo teises gali įgyvendinti vykdymo procese, prašymą dėl išieškojimo sustabdymo pateikdama antstolei, vykdančiai vykdomąjį dokumentą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėja D. L. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš skolininko V. G. išduoti dar 2017 m. rugpjūčio 1 d., o D. L. santuoką su V. G. sudarė tik 2020 m. rugsėjo 12 d. Todėl D. L. sąskaitos bankuose ir jose esančios piniginės lėšos (5 543,03 Eur suma) areštuotos ir disponavimas jomis apribotas neteisėtai, nes iš šiose sąskaitose esančių piniginių lėšų negali būti tenkinamos sutuoktinio V. G. prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo.

4.2. Priimtu turto arešto aktu areštuotos visos D. L. piniginės lėšos, gautinos kaip darbo užmokestis, tačiau akte visiškai nepasisakyta dėl V. G. turto dalies, kuri būtų susijusi su D. L. gautu darbo užmokesčiu ar kitomis lėšomis, esančiomis areštuotose banko sąskaitose. Dėl to turto arešto aktas yra neteisėtas, o areštavus D. L. visą gautiną darbo užmokestį ir į banko sąskaitas patenkančias lėšas daroma nepataisoma žala jos pačios, nepilnamečių vaikų ir globotinės interesams.

4.3. Pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis ar skolininkė, todėl jos galimas būsimas darbo užmokestis ar kokios kitos piniginės lėšos banko sąskaitose areštuotos ir išskaitomos V. G. prievolėms padengti nepagrįstai ir neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

8. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šios taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

9. Pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su juos, pareiškėjos vertinimu, pagrindžiančiais naujais įrodymais, paaiškinimuose nurodė, kad teikiami nauji faktiniai duomenys papildo pateikto atskirojo skundo turinį, todėl prašo juos priimti. Antstolė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, juos prašė pridėti prie civilinės bylos ir į juos atsižvelgti vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą.

10. Iš pateiktų apeliantės paaiškinimų matyti, kad juose nurodomos ir tokios aplinkybės bei argumentai, kurie nebuvo nurodyti atskirajame skunde ar nagrinėti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais atsisako priimti. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai nepriimami, antstolės rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakytina priimti nes juose išdėstyti argumentai, susiję su apeliantės paaiškinimu.

11. Pareiškėja 2021 m. kovo 30 d. taip pat pateikė teismui prašymą priimti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3430-980/2021 ir jos atskirojo skundo dėl teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties kopijas. Pareiškėjos vertinimu, šie procesiniai dokumentai yra susiję su nagrinėjamu klausimu tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad su pareiškėjos teikiamais procesiniais dokumentais teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, laiko, kad jų priėmimas šiuo atveju būtų perteklinis, todėl juos taip pat atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

13. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad turto realizavimo veiksmai pareiškėjai neatliekami, turto arešto aktas, kurį skundžia pareiškėja, šioje proceso stadijoje savaime nereiškia areštuotų lėšų nurašymo ar turto realizavimo. Be to, dėl priimto antstolės skundžiamo patvarkymo pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad jos turtui pritaikytas turto areštas dėl 5 543,03 Eur sumos yra neteisėtas, nes iš šiose sąskaitose esančių piniginių lėšų negali būti tenkinamos sutuoktinio V. G. prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, turto arešto akte taip pat nepasisakyta dėl V. G. turto dalies, kuri būtų susijusi su D. L. gautu darbo užmokesčiu ar kitomis lėšomis, esančiomis areštuotose banko sąskaitose. Dėl to turto arešto aktas yra neteisėtas, o areštavus D. L. visą gautiną darbo užmokestį ir į banko sąskaitas patenkančias lėšas daroma nepataisoma žala jos pačios, nepilnamečių vaikų ir globotinės interesams. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstų abejonių dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013).

16. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Šioje byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) – specifika lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

17. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3430-980/2021, pareiškėja pateikė antstolei B. T. skundą dėl antstolės veiksmų, juo pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S-21000266, kuriuo areštuotas pareiškėjos D. L. gaunamas darbo užmokestis įmonėse: VšĮ „G“, UAB „R“, Psichologinės pagalbos ir švietimo centre, UAB „Š“ ir UAB „RVM“, taip pat areštuotos piniginės lėšos pareiškėjos vardu atidarytose bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Antstolė 2021 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-21-5-6523 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir netenkintą skundo dalį perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė pažymėjo, kad po skundžiamo 2021 m. vasario 8 d. turto arešto akto Nr. S- 21000266 priėmimo tą pačią dieną priėmė 2021 m. vasario 8 d. patikslintą turto arešto aktą Nr. S-21000272, kuriuo nustatė 272,00 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje pareiškėjos D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, antstolė patikslino turto arešto aktą, nustatydama konkretų areštuojamų pajamų dydį procentine išraiška, t. y. areštuojama 30 proc. pajamų iš darbinės veiklos, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto MMA, ir 20 proc. pajamų iš darbinės veiklos, kurių dydis viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA.

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, t. y. areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą, ir pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Duomenų, kad antstolio siūlymas įvykdytas, byloje nėra. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų. Pareiškėja dėl šios Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties yra padavusi atskirąjį skundą.

20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad antstolės pritaikytu turto areštu daroma nepataisoma žala pareiškėjai, jos nepilnamečių vaikų ar globotinės interesams. Priešingai, antstolė po skundžiamo turto arešto akto priėmimo tą pačią dieną priėmė patikslintą turto arešto aktą, kuriuo nustatė 272,00 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje pareiškėjos D. L. banko sąskaitoje. Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas. Be to, iš dalies tenkindama pareiškėjos skundą, atsižvelgdama į pareiškėjos turimus išlaikytinius, antstolė nustatė konkretų areštuojamų pajamų dydį.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjos argumentu, kad jos turimos piniginės lėšos išskaitomos V. G. prievolėms padengti nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjai pritaikytas turto areštas, priešingai, nei mano pareiškėja, nereiškia, kad iš jos vykdomas priverstinis išieškojimas. Šiuo atveju turto areštas antstolės buvo pritaikytas tik iki tol, kol bus nustatyta, kuri santuokoje įgyto turto dalis priklauso skolininkui V. G..

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. L. 2021 m. kovo 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais ir 2021 m. kovo 30 d. pateiktų procesinių dokumentų kopijas.

Atsisakyti priimti antstolės B. T. rašytinius paaiškinimus dėl apeliantės 2021 m. kovo 20 d. rašytinių paaiškinimų.

Teisėjas Marius Dobrovolskis