Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2223-429/2022 pagal ieškovo T. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nepilnametės dukters E. B. - S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu;

2) nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete E. B. - S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

1. Atsakovė bendrauja su dukra visomis ryšio priemonėmis ir programomis (Skype, ISQ, Messenger ir kt.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokslo, popamokinės veiklos ir poilsio režimą;

2. Kiekvienais metais atsakovė dukros vasaros atostogų metu ne mažiau kaip dvidešimt kalendorinių dienų praleidžia su dukra savo pasirinktoje vietoje, įspėjant ieškovą ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų, dukrą pasiimant ir ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukra visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.

3. Nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 23 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 24 d., gruodžio 25 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra praleidžia atsakovė, lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 23 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 24 d., gruodžio 25 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra praleidžia ieškovas. Atsakovė pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.

4. Nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Velykų šventes su dukra praleidžia ieškovas, lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Velykų šventes su dukra praleidžia atsakovė. Atsakovė pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.

3) priteisti iš atsakovės nepilnametei E. B. - S. , išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, dėl bendravimo tvarkos 4 punkto ir šį punktą išdėstyti taip: „nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra E. B. - S. praleidžia atsakovė, lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra E. B. - S. praleidžia ieškovas. Ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą“;

pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo atsakovei priteistos 1 333 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovui priteistos 316 Eur bylinėjimosi išlaidos bei padarytas priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas, priteisiant iš ieškovo atsakovei 1 017 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią sprendimo dalį išdėstant taip: priteisti iš ieškovo atsakovei 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas;

pakeisti sprendimo dalį, kurioje įskaitytos bylinėjimosi išlaidos ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 17 d. bei sumažintos iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 249 Eur ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: daryti priteistų bylinėjimosi lėšų įskaitymą ir išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 17 d. įskaitymą (866 Eur) ir sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 734 Eur sumos;

panaikinti sprendimo dalį, kurioje laikyta, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas atsakovei yra 17 886 Eur, išsiunčiant vieną teismo sprendimo kopiją, jam įsiteisėjus antstolei R. S.;

priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme;

pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies 35 punkto motyvą: „patikrinus Vokietijoje ieškovo T. R. gyvenamosios vietos sąlygas, pažeidimų nėra nenustatyta“;

pašalinti iš sprendimo atsakovės atžvilgiu motyvuojamosios dalies 37 punkto motyvą: „Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, jų charakteristikas, nepilnamečio vaiko nuomonę, sprendžia, jog abiejų šalių santykiai yra konfliktiški, tiek ieškovas, tiek atsakovė nesistengė užtikrinti pagrindinių savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą po skyrybų, neužtikrino vaikams saugios ir nekonfliktiškos aplinkos, vedė netinkamą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą, todėl abu vaikai nesijautė saugūs. Abi šalys gyveno savo atskirus gyvenimus su kitais partneriais, o jų nepilnamečiai vaikai, kurių viena bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, santykyje su tėvais turėjo vien negatyvias patirtis, dėl kurių abi nesijautė pilnai saugios savo gyvenamoje aplinkoje. Vien vaikų patirti išgyvenimai dėl šalių skyrybų, o vėliau - ir jų - šalių netinkamų draugų pasirinkimo, noro praturtėti kitų sąskaita ir nesąžiningumo, netinkamos veiklos pasirinkimo pobūdžio, nenoro bendradarbiauti ir kalbėtis auklėjimo klausimais, jų nusikalstamos veikos aspektai ir gyvenimo epizodai įbrėžė į jų jauną besiformuojantį mąstymą dukteryse nepastovumo, nesaugumo, nesupratingumo, šaltumo santykiuose požiūrį į abu tėvus. Tai, kad vaikų palikimas likimo valiai leidžiant jiems patiems išgyventi, dar neturint pilnametystės, yra blogas ir atgrasantis elgesys - ypač vyresnei dukrai E., neteikiant jiems išlaikymo, prisidengiant tik savų tikslų įgyvendinimu, nepaisant vaiko interesų ir negerbiant jų teisių, sąlygojo abiejų tėvų neatsakingą požiūrį į vaikų saugią aplinką. Vien tai, kad atsakovė atidarė savo nepilnametei dukrai kelias sąskaitas bankuose įrodo faktą, kad pati atsakovė, ar jos duktė gaudavo lėšas iš asmenų, kurie buvo įsukti į nusikaltimų atlikimo ratą, nesuvokdama auklėjimo tikslų, mokė ir ruošė gyvenimui dukterį elgtis nesąžiningai, naudotis jaunų, net ir nepilnamečių kitų asmenų patiklumu, nes savo nepilnametę dukrą paliko vieną, kas įtakojo jos gyvenimo būdo ir aplinkos formavimo klystkelius. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ir jų aplinkos žmonės naudojosi kitų asmenų nepatirtimi ir nesuvokimu sudėtingų situacijų, iškilusių jų gyvenime. Vyresnė duktė buvo įtakojama nesaugios aplinkos, į kurią ji pateko per motinos bendradarbę, galėjusios įtakoti jos elgesį, susijusį su nusikalstama veika ateityje ( galimas įtraukimas į prostitucijos tinklą, pažįstant asmenis – G. L. (kitos jos pavardės J. , A. , kuri buvo teista už prostituciją). Tai, kad ieškovo artimų asmenų ratą sudarė teistų asmenų, priklausiusių tam tikroms grupuotėms, dalyviai, patvirtino jis pats, duotais paaiškinimais 2022 m. vasario 4 d. teismo posėdyje, pripažindamas, kad daugelį asmenų, vykdžiusių nusikalstamas veikas, tokias kaip žmogžudystės, jis pažinojęs dar 2006 m. Atsakovė ir mažesnei dukrai E. yra atidariusi kelias skirtinguose bankuose sąskaitas įrodo, kad tos sąskaitos buvo naudojamos kitais suaugusiųjų tikslais (ar nusikalstamai veikai finansuoti ar patiems gauti iš nusikalstamos veikos pajamas)“;

pašalinti iš sprendimo atsakovės atžvilgiu motyvuojamosios dalies 40 punkto motyvą „Tiek ieškovas T. R. galimai turi ypatingą manipuliavimo mechanizmo schemą, kaip ir atsakovė R. B. , kurių veikimo ir nusikalstamos veikos aplinkoje dalyvauja grupė jiems artimų ir pažįstamų asmenų“;

pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies 38 punkto motyvą: „Nei vienos iš šalių tėvų nuoširdžiu anūkių rūpinimusi neužsiėmė ir močiutės nei J. B. nei T. R., nes nei viena neišreiškė noro net duoti parodymus byloje liudytojos statuse ir tai įrodo, kad ne tik abiem tėvams vaikų auklėjimas ir jų priežiūra niekada nebuvo pirmaeilio prioritetinės svarbos dalyku, bet ir jų artimų žmonių atžvilgiu vaikai nesijautė saugūs, nes niekam nerūpėjo vaikų bėdos ir jų pergyvenimai, tai yra patys tėvai šiems vaikams neužtikrino pastovaus gyvenimo stabilumo saugioje aplinkoje. Atsakovės brolis, slaugęs kažkokią močiutę, gyvenęs B. gatvėje, pas kurį vėliau išsikėlė pilnametė šalių duktė E., procese nedalyvavo ir savo dukterėčios likimu nesidomėjo. Šalys Lietuvoje į institucijų akiratį iki ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu, gyvenant skyriumi, dėl vaikų nepriežiūros nebuvo pakliuvę, tačiau toks šalių gyvenimo būdas, kai abi šalys turėjo milžiniško dydžio prievoles tiek fiziniams , tiek juridiniams asmenims, neįrodo, kad vaikai augo saugioje aplinkoje – priešingai, jie dažnokai buvo pamiršti tėvų, ujami ir net išnaudojami – atimami jų telefonai, neleidžiam bendrauti, nurodoma, kas turima sakyti, atimami pinigai, atidaromos jų vardu sąskaitos, kuriomis naudojosi patys tėvai ir tai įrodo, kad toks auklėjimas , pritaikant tokius auklėjimo metodus, vaikų gyvenimuose sėjo baimę netekti abiejų tėvų“. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

12.1. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai konstatavo tam tikrus atsakovei nepalankius faktus, kurių buvimas nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vedė netinkamą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą. Vien tik skolų kreditoriams ir administracinių nuobaudų turėjimas nepatvirtina, kad atsakovės gyvenimo būdas buvo netinkamas. Byloje nėra įrodymų, kad po santuokos nutraukimo šalys pasirinko netinkamus partnerius, nes kartu su šalimis gyvenantys partneriai nebuvo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, apie juos byloje nėra pateikta jokios informacijos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo norą praturtėti kitų asmenų sąskaita ar jos nesąžiningumą, netinkamos veiklos pasirinkimo. Darydamas tokias išvadas teismas nenurodė jokių byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių teismo padarytas išvadas. Teismas motyvuojamoje dalyje savo išgalvotas prielaidas įtvirtino kaip neginčijamai nustatytus faktus, kurie ateityje gali sukelti atsakovei neigiamų pasekmių.

12.2. Teismas, nurodydamas, kad yra duomenų apie neva atsakovės dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, vaikų sąskaitų naudojamą nusikalstamai veikai finansuoti ar patiems gauti iš nusikalstamos veikos pajamas, pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl motyvai, nurodyti sprendimo 37 ir 40 punktuose, atsakovės atžvilgiu turi būti pašalinti.

12.3. Teismo motyvai, nurodyti sprendimo 38 punkte, yra jokiais duomenimis nepagrįsta prielaidų interpretacija. Todėl šis motyvas turi būti pašalintas iš sprendimo visa apimtimi.

12.4. Teismas, neturėdamas jokių duomenų iš antstolės R. S. vykdomųjų bylų Nr. 0106/21/00940 ir Nr. 0106/21/00941, išskyrus 2021 m. lapkričio 22 d. pažymas dėl išlaikymo šalių vaikams išieškojimo, neturėjo jokio pagrindo nagrinėti klausimo dėl ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžio, nes šie klausimai turi būti sprendžiami vykdomosiose bylose. Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio gali turėti įtaką antstolės pareigoms, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui antstolė privalėtų taisyti bendrą išlaikymo įsiskolinimo vykdomosiose bylose dydį. Teismas neturi teisės priimti sprendimų dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

12.5. Teismas bendravimo tvarkoje nustatydamas bendravimą Šv. Kūčių (gruodžio 23 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 24 d., gruodžio 25 d.) suklydo, nes pagal valstybinių švenčių sąrašą Kūčių diena yra gruodžio 24-toji, o Kalėdų dienos - gruodžio 25-oji ir 26-oji.

12.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir šiuo pagrindu ieškovei priteista tik dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas netenkino ne tik reikalavimo pakeisti dukters gyvenamąją vietą, bet ir reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl laikytina, kad visas sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, įskaitant tas sprendimo dalis, kuriomis teismas savo iniciatyva padidino iš ieškovo dukrai priteistą išlaikymą ir pakeitė jo ir dukters bendravimo tvarką. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos visos 1 600 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12.7. Sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų ir išlaikymo įsiskolinimo įskaitymo yra nepagrįsta. Išlaikymas iki 200 Eur padidintas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl iš atsakovės ieškovui galėjo būti priteistas 886 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 17 d. apskaičiuotas taikant išlaikymą po 140 Eur per mėnesį, kadangi toks išlaikymo dydis buvo nustatytas 2015 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti sumažintas iki 734 Eur.

Motyvuojamoji dalis

13.1. Apeliacinio skundo motyvai dėl ydingo įrodymų vertinimo, išlaikymo įsiskolinimo konstatavimo yra pagrįsti.

13.2. Nesutiktina dėl sprendimo 35 dalies motyvo „patikrinus Vokietijoje ieškovo T. R. gyvenamosios vietos sąlygas, pažeidimų nenustatyta“ pašalinimo. Ieškovo gyvenamosios vietos aplinka buvo nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus: nuomos sutartis, vaizdo medžiagą, mokyklos pažymą ir kitus įrodymus.

13.3. Sutiktina dėl sprendimo 37, 40, 38, punktų atsakovės atžvilgiu surašytų motyvų, pašalinimo. Šioje dalyje sprendimas yra priimtas grubiai pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, įrodymų vertinimą.

13.4. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl 17 886 Eur išlaikymo įsiskolinimo panaikinimo. Šioje dalyje teismas nusprendė dėl trečiojo asmens neįtraukto į bylą, materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

13.5. Nesutiktina dėl sprendimo dalies, susijusios su bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimu.

13.6. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti peržiūrimos išsprendus bylą apeliacinės instancijos teisme ir paskirstytos iš naujo, įvertinant ir tai, ar galimas išlaikymo įsiskolinimo įskaitymas į bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

14.1. Su apeliaciniu skundu sutiktina toje apimtyje, kurioje turi būti panaikinta sprendimo dalis, kurioje nurodyta laikyti, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas atsakovei yra 17 886 Eur;

14.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog paaiškėjus esminiams vaikų interesų pažeidimams motinai smurtaujant prieš vaikus, jis skubiai ėmėsi priemonių pasiimti vaikus į saugią aplinką Vokietijoje, užtikrino E. B. - S. ugdymą, sveikatos priežiūrą ir saugią ir psichologiškai ramią gyvenamąją aplinką, ir tai patvirtina vaikų apklausos. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog gyvenant su atsakove Lietuvoje, o vėliau ir Islandijoje, atsakovė nesistengė užtikrinti pagrindinių savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, kad kada nors paliko nepilnamečius vaikus likimo valiai.

14.3. E. B. - S. noras ir nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nėra privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis. Šalių dukters E. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitinka vaiko interesų. Manytina, kad nuomonę E. išsakė paveikta 2021 m. birželio 6 d. tarp atsakovės ir sesers E. buvusio konflikto ir tėvo nuteikta prieš atsakovę. Tai patvirtina Vaiko nuomonės išklausymo akte nustatyti faktai, kurie rodo, kad ieškovas daro dukrai E. neigiamą psichologinę įtaką, nuteikinėjant ją prieš atsakovę, neleidžia jai bendrauti su atsakove.

14.4. Teismas pagrįstai nenustatė, jog atsakovė būtų sistemiškai naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą vaikų atžvilgių (išskyrus 2021 m. birželio 6 d. įvykį, susijusį su vyriausiąja dukra E.). Priešingai, nei nurodė ieškovas, gyvenant su atsakove tiek Lietuvoje, tiek Islandijoje, dukra Eigilė turėjo saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje ji galėjo sveikai gyventi, mokytis, sportuoti, žaisti, lavinti savo gabumus, buvo apsaugota nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Atsakovė, ieškovui neteikiant vaikams išlaikymo, viena išlaikė vaikus beveik 6 metus ir užtikrino visų vaikų poreikių tenkinimą, nedraudė vaikams bendrauti su ieškovu, nors iš jo pagalbos vaikų auklėjimo klausimais nesulaukdavo.

14.5. Teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ginti viešąjį interesą. Teismas pagrįstai pasisakė dėl iki 200 Eur per mėnesį padidinto išlaikymo priteisimo iš ieškovo ir pakeitė ieškovo ir dukters bendravimo tvarką.

14.6. Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės. Ekspertizės skyrimo poreikis vaikui galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei būtų neaiški vaiko nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vaikui jau 10 mėnesių gyvenat su ieškovu Vokietijoje, nebendraujant su atsakove ir kitais šeimos nariais, tokios ekspertizės paskyrimas yra netikslingas. Be to, visi atsakymai į pateiktus klausimus yra byloje – tiek dėl vaiko noro gyventi su tėvu, tiek dėl susilpnėjusio emocinio ryšio su atsakove, tiek dėl to, jog ieškovo teiginiai apie smurtą prieš dukrą E. nepasitvirtino. Prašymas paskirti psichologinę ekspertizę yra perteklinis, nepagrįstas ir prieštarauja šalių dukters interesams, sukeltų jai dar didesnį stresą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui bei nustatyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas T. R. ieškinio pareiškimu pareiškė tris reikalavimus: nepilnametės dukters E. B. - S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustatyti atsakovės R. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra bei priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą.

18. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino dalinai: ieškovo reikalavimą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su ieškovu atmetė, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytą ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką ir išlaikymo dydį, taip pat teismas nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas atsakovei pagal vykdomąjį raštą sudaro 17886 Eur. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys, kurios apeliaciniuose skunduose nurodo netinkamą proceso teisės normų taikymą priimant teismo sprendimą dėl reikalavimų, kurių šalys nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškę, netinkamą įrodymų vertinimą, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

20. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktą).

23. Be to, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

24. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu šalių nepilnamečių vaikų E. B. - S. ir E. B. – S. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina R. B. , taip pat nustatyta T. S. su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarka, iš T. S. priteistas nepilnametėms dukroms išlaikymas, kiekvienai po 140 Eur kas mėnesį.

25. Skundžiamu teismo sprendimu, atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters E. gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas nesant šalių reikalavimo savo iniciatyva pakeitė ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytą tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Be to, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (64, 64.1-64.5 punktai) matosi, kad teismas išnagrinėjo ieškovo reikalavimą, kuris neatitinka jo ieškinio pareiškime nurodytam reikalavimui.

26. Sprendimo 64 punkte teismas konstatuoja, kad ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimą bendravimo dalyje su nepilnamete dukra E. ir nustatyti tokią atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: 64.1. ieškovas bendrauja su dukra E. B. - S. visomis ryšio priemonėmis ir programomis (Skype, ISQ, Messenger ir kt.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokslo, popamokinės veiklos ir poilsio režimą. 64.2.Kiekvienais metais ieškovas T. R. dukros E. B. - S. vasaros atostogų metu ne mažiau kaip dvidešimt kalendorinių dienų praleidžia su E. B. - S. , savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną R. B. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų, dukrą pasiimant ir ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas T. R. bendrauti su dukra visomis įmanomomis ryšio priemonėmis. 64.3. Nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 23 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 24 d., gruodžio 25 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra E. B. - S. praleidžia atsakovė, lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Kūčių (gruodžio 23 d.), Šv. Kalėdų (gruodžio 24 d., gruodžio 25 d.) ir Naujųjų Metų šventes (gruodžio 31 d. ir Sausio 1 d.) su dukra E. B. - S. praleidžia atsakovė. 64.4. Nelyginiais metais (2021, 2023 ir t.t.) Šv. Velykų šventes su dukra E. B. - S. praleidžia ieškovas T. R. , lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Šv. Velykų šventes su dukra E. B. - S. praleidžia atsakovė R. B. . Ieškovas, pasibaigus jo teistumo apribojimams, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.

27. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad tokio reikalavimo ieškovas byloje nebuvo pareiškęs, o teismo sprendimo 64 punkte nurodyta reikalavimo formuluotė yra klaidinga ir neatitinkanti bylos medžiagai, nes ieškovas prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kurioje buvo nustatyta bendravimo su nepilnamete E. B. – S. tvarka, prašė nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra (teismo sprendimo 1.2-1.2.4 punktai). Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo reikalavimą – nustatyti ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, kurio nei ieškovas, nei atsakovė neprašė, todėl šioje dalyje teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

28. Be to, teismas savo iniciatyva, nesant reikalavimo pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. B. - S. jį padidindamas iki 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalims nepareiškus reikalavimo teismas nusprendė ir dėl T. R. išlaikymo įsiskolinimo R. B. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-9494-896/2015 ir nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 17886 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje teismas, neturėdamas jokių duomenų iš antstolės R. S. vykdomųjų bylų Nr. 0106/21/00940 ir Nr. 0106/21/00941, išskyrus 2021-11-22 pažymas dėl išlaikymo šalių vaikams išieškojimo, neturėjo jokio pagrindo nagrinėti klausimo dėl ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydžio, nes šie klausimai turi būti sprendžiami vykdomosiose bylose. Taip pat teismas neturi teisės priimti sprendimų dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Šiuo konkrečiu atveju teismas, konstatuodamas, jog ieškovo T. R. išlaikymo įsiskolinimas atsakovei yra 17886 Eur (septyniolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši Eur), išsiunčiant vieną teismo sprendimo kopiją antstolei R. S., nepagrįstai nusprendė ir dėl antstolės pareigos skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, nes įsiteisėjus teismo sprendimui antstolė privalėtų taisyti bendrą išlaikymo įsiskolinimo vykdomosiose bylose dydį, o ne konkretų įsiskolinimą kiekvienam vaikui.

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, šalims nepareiškus aukščiau aptartų konkrečių reikalavimų, neteisėtai priėmė siurprizinį sprendimą, išeidamas už pareikštų reikalavimų ribų. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje N. -H. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas).

31. Aukščiau aptartų duomenų ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą peržengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribas, t.y. išnagrinėjo reikalavimus, kurių šalys nebuvo pareiškę, priėmė sprendimą grindžiamą aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje ir šiuo konkrečiu atveju pažeidė proceso šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, dėl ko teismo sprendimas negali būti pagrįstas ir teisėtas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

32. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

33. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

34. Apeliantas T. R. nurodo, kad įrodymų vertinimas byloje buvo atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavus aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos, netgi nepagrįstai konstatavus ir nebūtas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad įrodymų vertinimas buvo neracionalus, įrodymais motyvuoto teismo argumento reikšmė itin nutolusi nuo to, ką pateiktu įrodymu galima konstatuoti. Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendimo 37, 38, 39, 40 punktuose teismo pateiktas argumentavimas ir įrodymų vertinimas, toje dalyje, kurioje liečia ieškovą, neįrodytas, o teismo vertinimas yra pagrįstas ne įrodymų įrodomąją verte, tačiau įrodymų pernelyg nutolusiu vertinimu, grindžiamu prielaidomis ir nuomone.

35. Kaip matyti iš teismo sprendimo 37 punkto teismas nurodo, kad abiejų tėvų santykiai konfliktiški, abu tėvai nesistengė užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą po skyrybų, neužtikrino vaikams saugios ir nekonfliktiškos aplinkos, vedė netinkamą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą, todėl vaikai nesijautė saugūs, tačiau nenurodo, kokiais įrodymais remiantis tokią išvadą daro. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat nenurodo įrodymų, kurių pagrindu grindžia išvadą, kad santykyje su tėvu vaikai turėjo vien negatyvias patirtis, dėl kurių abi dukros nesijautė saugios savo gyvenamojoje aplinkoje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrindžia ir kitų daromų išvadų: 1) dėl ieškovo netinkamų draugų pasirinkimo, noro praturėti kito sąskaita ar nesąžiningumo, netinkamos veiklos pasirinkimo, nusikalstamos veiklos aspektų, kurie sukėlė išgyvenimus vaikams; 2) dėl šalių naudojimosi kitų asmenų nepatirtimi ir nesuvokimu sudėtingų situacijų, iškilusių jų gyvenime; 3) dėl faktinių aplinkybių, pagal kurias ieškovas naudojosi nepilnamečiui vaikui išduota banko kortele, nes gaudavo nelegalias lėšas 4000-5000 Eur; 4) dėl šalių gyvenimo būdo, kai abi šalys turėjo milžiniško dydžio prievoles tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kas neįrodo, kad vaikai augo saugioje aplinkoje; 5) dėl ieškovo ryšių su nusikaltimus darančiais asmenimis tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ir JAV, jo vertimusi nelegaliais dalykais.

36. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas gyvena su sugyventine Ana Vokietijoje, nuomojasi butą, dirba daiktų perkraustymo srityje. Jokių kitokių tariamų ieškovo draugų, turėjusių įtaką vaikams, ar vykdoma atsakovo nusikalstama veikla, byloje nenustatyta. Nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu būtų paieškomas, kad ieškovui šiuo metu būtų iškelta baudžiamoji byla, ar kad ieškovas siekia pasipelnyti svetimo sąskaita, todėl teismo daromos aukščiau nurodytos išvados, nepagrįstos įrodymais, negali būti laikomos teisėtos.

37. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės R. B. apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nepagrįstai konstatavo tam tikrus atsakovei nepalankius faktus, kurių buvimas nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismo sprendimo 35 punkte teismas konstatavo, kad „patikrinus Vokietijoje ieškovo T. R. gyvenamosios vietos sąlygas, pažeidimų nėra nenustatyta“. Tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo T. R. gyvenamosios vietos sąlygos nebuvo tikrintos, teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias teismo konstatuotas aplinkybes. Sprendime nenurodyti įrodymai, patvirtinantys atsakovės netinkamą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą, taip pat įrodymai, kad atsakovė turėjo norą praturtėti kitų asmenų sąskaita, netinkamą veiklos pasirinkimą ar jos nesąžiningumą.

38. Teismo sprendimo 37 punkte teismas konstatuoja, kad „vien tai, kad atsakovė atidarė savo nepilnametei dukrai kelias sąskaitas bankuose įrodo faktą, kad pati atsakovė, ar jos duktė gaudavo lėšas iš asmenų, kurie buvo įsukti į nusikaltimų atlikimo ratą, nesuvokdama auklėjimo tikslų, mokė ir ruošė gyvenimui dukterį elgtis nesąžiningai, naudotis jaunų, net ir nepilnamečių kitų asmenų patiklumu, nes savo nepilnametę dukrą paliko vieną, kas įtakojo jos gyvenimo būdo ir aplinkos formavimo klystkelius. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ir jų aplinkos žmonės naudojosi kitų asmenų nepatirtimi ir nesuvokimu sudėtingų situacijų, iškilusių jų gyvenime. Vyresnė duktė buvo įtakojama nesaugios aplinkos, į kurią ji pateko per motinos bendradarbę, galėjusios įtakoti jos elgesį, susijusį su nusikalstama veika ateityje (galimas įtraukimas į prostitucijos tinklą, pažįstant asmenis – G. L. -( kitos jos pavardės: J. , A. , kuri buvo teista už prostituciją) <...> Atsakovė ir mažesnei dukrai E. yra atidariusi kelias skirtinguose bankuose sąskaitas įrodo, kad tos sąskaitos buvo naudojamos kitais suaugusiųjų tikslais ( ar nusikalstamai veikai finansuoti ar patiems gauti iš nusikalstamos veikos pajamas)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nenurodė jokių byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių teismo padarytas išvadas.

39. Nors sprendimo 40 punkte konstatuota, kad „tiek ieškovas T. R. galimai turi ypatingą manipuliavimo mechanizmo schemą, kaip ir atsakovė R. B. , kurių veikimo ir nusikalstamos veikos aplinkoje dalyvauja grupė jiems artimų ir pažįstamų asmenų“, tačiau teismas nenurodo, kokių įrodymų pagrindu tokią išvadą daro.

40. Kaip matyti, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje daromos išvados apie abiejų šalių netinkamą elgesį, jų įtaką nepilnamečio vaiko interesams, tačiau nenurodomi jokie įrodymai, kurių pagrindu šios išvados pagrindžiamos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvų bei apeliacinių skundų argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, teismo sprendimą grindė prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais esančiais byloje, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis) ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Kadangi pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimų ribas priėmė siurprizinį sprendimą ir tuo pažeidė proceso šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, be to, skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas tinkamu objektyviu įrodymų vertinimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šių procesinės teisės normų pažeidimas lėmė, jog dėl nurodytų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.