Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu(duomenys neskelbtini), ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mariaus Rumšo skundus dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. balandžio 14 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. VDI-ANR_N-246-2022 (ROIK 22162394047) ir Nr. VDI-ANR_N-247-2022 (ROIK 22162394005) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-246-2022 ir 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-247-2022 (toliau – ir Nutarimai) M. T. ir M. G. buvo pripažinti kaltais padarę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d., 8.00 val. iki 2022 m. kovo 23 d., 10.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), atlikinėjo pagalbinius (duomenys neskelbtini) darbus individualiai, tai yra vykdė veiklą, kuriai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigiję verslo liudijimo ir/ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavę mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ar įregistravę juridinio asmens komercinei - ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šiais veiksmais M. T. ir M. G. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Gyventojų pajamų įstatymas) 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 59 straipsnį, reglamentuojantį nedeklaruotą savarankišką veiklą ir jos teisines pasekmes. Minėtais procesiniais sprendimais M. T. ir M. G. buvo paskirtos 900 Eur dydžio baudos (b. l. 5- 8, 65- 68).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) vyriausiosios specialistės L. O. 2022 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 9S-3311 nurodyta, kad M. G., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1263-984/2019, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį nuteistas 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. M. G. pateikė teismui prašymą pakeisti jam paskirtą 34 MGL dydžio baudą 204 valandų trukmės viešųjų darbų bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, M. G. prašymas buvo tenkintas ir jam paskirta 204 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė, kurią privalo atlikti per 6 mėnesius. M. G. viešųjų darbų bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dirbant aplinkos tvarkymo darbus. Bausmės pabaiga - 2022 m. gegužės 31 d. 2022 m. kovo 22 d. M. G. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirbo 7 valandas. (b. l. 140-141).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, padarytas vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Asmenų veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai - ar asmuo vykdė ūkinę arba komercinę veiklą, taip pat ar šios veiklos vykdymas nepasižymėjo nedeklaruota savarankiška veikla, bei subjektyviuosius – ar suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Pabrėžtina ir tai, jog minėta normos dispozicija yra blanketinė, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką, bei turi būti nurodyta teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Tuo tarpu Užimtumo įstatymo 59 straipsnis numato ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį kvalifikuojančio požymio, o būtent - savarankiškos veiklos, sąvoką. Šioje normoje numatyta, kad nedeklaruota savarankiška veikla yra tokia fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo neįregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka arba įregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš individualios veiklos. Pabrėžtina, kad tiek šiame Užimtumo įstatymo straipsnyje, tiek minėtoje Gyventojų pajamų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies normoje yra apibrėžti asmens veiksmai, sietini su jo vykdoma individualia veikla. Vienu atveju, yra apibrėžiama asmeniui, pradėjusiam vykdyti tokią veiklą, tenkanti pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie savo pradėtą veiklą (Gyventojų pajamų įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). Antru atveju, yra įvardijamos sąlygos, kurias nustačius, asmens vykdoma individuali veikla yra laikoma neatitinkančia teisės aktų reikalavimų (Užimtumo įstatymo 59 straipsnis). Abiejose minėtose normose individualios veiklos sąvokos turinys nėra atskleistas. Jis yra pateiktas Gyventojų pajamų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodoma, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą (versliškumą). Nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia, t. y. tokia, kuriai vykdyti reikalingas verslo liudijimas, veiklos registravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kartu pabrėžtina ir tai, kad nenustačius asmens veiksmuose individualios veiklos požymių, negalima daryti išvados dėl jo veiksmų atitikimo ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėčiai. Tuo atveju, kai asmens veiksmai neatitinka individualios veiklos sąvokos, objektyvioji ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pusė nėra nustatoma – asmens atlikti, objektyvioje tikrovėje pasireiškę veiksmai nepasižymi ūkine ar komercine veikla.

Iš administracinio nusižengimo bylos turinio matyti, kad šioje byloje ginčas dėl fakto, kad M. G. ir M. T. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d., 08.00 val. iki 2022 m. kovo 23 d., 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atliko medžių pjovimo darbus, nekilo. Šią aplinkybę patvirtina tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek teismo posėdžio metu apklaustų asmenų pateikti paaiškinimai.

Nelegalaus darbo tyrimo aktuose Nr. NDA 1015-0737 bei Nr. NDA 1015-0736, 2022 m. kovo 23 d. tyrimų veiksmų protokole, administracinėn atsakomybėn patrauktų M. G., M. T., liudytojų A. G. bei J. J. 2022 m. kovo 23 d. paaiškinimuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 23 d., 10.00 val. M. G. ir M. T. A. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko sklypo tvarkymo pagalbinius – medžių supjovimo, susmulkinimo darbus. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino apklausti administracinėn atsakomybėn patraukti M. G. ir M. T., bei liudytojai - A. G. ir J. J.

Iš Institucijos pateikto atsiliepimo ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad Institucija neginčija to fakto, kad administracinėn atsakomybėn patraukti M. G. ir M. T. jiems inkriminuotu laiku ir vietoje atliko žemės sklypo pagalbinius darbus - tvarkė. Kita vertus, Institucija pripažino, kad pastarųjų atlikti veiksmai atitiko individualiai veiklai būdingus požymius, todėl tai sudarė pagrindą jų veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 3 dalies sudėtį. Institucijos teigimu, pastarųjų veikla buvo nukreipta į finansinės naudos gavimą bei pasižymėjo tęstinumu.

Teismas, išsamiai išanalizavęs liudytojų parodymus, juos įvertinęs ir sugretinęs su rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pritarti Institucijos pozicijai, kad M. G. ir M. T. nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 23 d., 10.00 val., žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą ir tokiu būdu realizavo ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pastarieji, pjaudami medžius ir jų šakas, savarankiškai nedeklaruojant, vykdė ūkinę ar komercinę veiklą, siekdami gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, ir darė tai pakankamai ilgą laiko tarpą. Tai reiškia, kad pastarųjų atlikti veiksmai iš esmės neatitiko Gyventojų pajamų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos individualios veikos požymių.

Kartotinai pabrėžtina, jog tam, kad vertinant asmens veiksmus ANK 150 straipsnio kontekste, pirmiausia reikia nustatyti, ar jiems būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, nes tik šių požymių visuma sudaro pagrindą pripažinti fizinį asmenį ūkinės komercinės veiklos vykdytoju, kitaip tariant verslininku (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-4-360/2021).

Analizuojant administracinėn atsakomybėn patrauktų M. G. ir M. T. veiksmų atitikimą individualios veiklos kategorijai svarbu įvertinti ar pastarųjų šioje byloje tiriami veiksmai pasižymėjo tęstinumu. Šis individualios veiklos požymis yra pripažįstamas įrodytu, tuo atveju, jeigu bylos duomenys patvirtina, kad asmens atlikti veiksmai buvo nevienkartiniai, pasižymėjo sistemingumu ir nuosekliu jų atlikimu. Tai pat šio požymio nustatymui įtakos turi ir asmens atliktų veiksmų skaičius per tam tikrą laikotarpį.

Byloje surinktų įrodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma, priešingai Institucijos pozicijai, patvirtina, kad M. G. ir M. T. veiksmai nebuvo tęstiniai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti M. G. ir M. T. nuosekliai teigė, kad medžių tvarkymo darbus atliko tik dvi dienas, tai yra - 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. kovo 23 d., iki 10.00 val. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino ir liudytojais apklausti A. G. bei J. J., kurie nuosekliai teigė, kad medžių tvarkymo darbai trūko dvi dienas – 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. kovo 23 d. iki 10.00 val. Juo labiau, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atliktų darbų trukmę patvirtina ir byloje esantys jų ir minėtų liudytojų 2022 m. kovo 23 d. pateikti paaiškinimai, 2022 m. kovo 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai bei 2022 m. kovo 23 d. tyrimo veiksmų protokolas. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. G. ir M. T. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. niekur nedirba. M. T. apklaustas teisme nurodė, kad anksčiau jam inkriminuota veikla, o būtent – medžių genėjimu, šakų tvarkymu, jis neužsiėmė. Juo labiau, nenustatyta ir tai, kad pareiškėjai M. G. ir M. T. anksčiau būtų buvę bausti už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą.

Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje analizuojami M. G. ir M. T. veiksmai nepasižymėjo tęstinumu. Priešingai, jie buvo epizodiniai - trūko tik ilgiau nei parą, nebuvo daugiakartiniai, o anksčiau pastarieji minėta veikla neužsiėmė. Dėl minėtos priežasties teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims inkriminuota ir įtakos ANK 150 straipsnio 3 dalies kvalifikavimui turinti individuali veikla tęstinumo požymiu nepasižymėjo.

Kitas individualiai veiklai nustatyti būtinas požymis yra šios veiklos savarankiškumas. Tam, kad asmens veiksmai, vykdant individualią veiklą, būtų pripažinti savarankiškais, būtina nustatyti, kad asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, dengia su savo vykdoma veikla susijusias išlaidas.

Minėto savarankiškos veiklos išaiškinimo aspektu įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, negalima teigti, kad M. G. ir M. T. 2022 m. kovo 22-23 d., atlikdami medžių tvarkymo darbus, veikė savarankiškai.

Liudytojas A. G., tiek apklaustas teismo posėdžio metu, tiek 2022 m. kovo 23 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis susitiko su M. G. ir M. T., kuriems pasiūlė atlikti sklypo tvarkymo – medžių supjovimo, susmulkinimo darbus. Būtent jis minėtus asmenis, savo transporto priemone 2022 m. kovo 22-23 d. vežė į darbų atlikimo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), taip pat iš jos į pastarųjų gyvenamąsias vietas administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis atveždavo. A. G. pateiktą pasiūlymą atlikti sklypo tvarkymo darbus M. G. ir M. T. patvirtino tiek apklausti teismo posėdžio metu, tiek 2022 m. kovo 23 d. pateikę paaiškinimus. Juo labiau, A. G. M. G. ir M. T. pateiktą pasiūlymą bei pastarojo minėtų asmenų transportavimą į darbų atlikimo vietą patvirtino ir 2022 m. kovo 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai Nr. NDA 1015-0737 bei Nr. NDA 1015-0736. Be to, iš M. G. ir M. T. 2022 m. kovo 23 d. pateiktų paaiškinimų matyti, kad darbų atlikimo vietoje A. G. pastaruosius žadėjo pamaitinti – paruošti stalą.

Anksčiau aptartos ir teismo išvardintais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti išvadą kad M. G. ir M. T. jiems inkriminuotu laiku ir vietoje neveikė savarankiškai. Priešingai, į sutartą darbų atlikimo vietą jie buvo atvežami A. G., pastarajam savarankiškai apmokant su jų transportavimo susijusias išlaidas, taip pat tokiu pačiu būdu jie po darbų buvo atvežti į jų gyvenamąsias vietas, o darbų atlikimo metu juos buvo planuojama pamaitinti. Juo labiau, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys darbų atlikimo vietoje medžių tvarkymo darbus atliko ne savo nuožiūra – jie vykdė tuos medžių tvarkymo darbus, kuriuos jiems nurodė žemės sklypo savininkas A. G. Todėl pastarųjų veiksmus vertinant individualios veiklos kontekste pripažintina, kad pastarųjų veikla nepasižymėjo savarankiškumo požymiu.

Šioje byloje analizuojant ar M. G. ir M. T. veiksmai atitiko individualios veiklos požymius taip pat būtina įvertinti ar minėtų asmenų atlikti veiksmai buvo nukreipti į ekonominės naudos siekimą (ar jie buvo versliški). Sprendžiant ar asmuo savo atitinkamais veiksmais siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, būtina atsižvelgti į tai kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos, gautos iš tokios veiklos, taip pat į tai kokios yra su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Prieš aptariant minėto individualios veikos požymio nustatymui reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad M. G. ir M. T. dėl savo 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. kovo 23 d. vykdytos veiklos gavo pajamas. Nenustatyta ir tai, kad pastarieji gavo kokią nors kitokią ekonominio pobūdžio naudą.

Iš nelegalaus darbo tyrimų aktų Nr. NDA 1015-0737 bei Nr. NDA 1015-0736 matyti, kad įvykio vietoje M. G. ir M. T. nurodė, kad už atliktus darbus jiems buvo pažadėtas atlygis, tačiau jo nedetalizavo. Vėliau nurodė, kad už darbą jiems planuota atiduoti medžių šakas, skirtas šluotų rišimui. Už medžių supjovimo ir susmulkinimo darbus pažadėtą medžių šakų atlygį M. G. ir M. T. patvirtino tiek jų 2022 m. kovo 23 d. pateiktuose paaiškinimuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Minėtą aplinkybę nuosekliai nurodė ir liudytoju apklaustas A. G., kuris tiek 2022 m. kovo 23 d. paaiškinime, tiek apklaustas teisme, tvirtino, kad pastariesiems už atliktus darbus planavo atiduoti žemės sklype esančias medžių šakas, kadangi jam jos nereikalingos, o M. G. ir M. T. dėl jų paėmimo neprieštaravo. Liudytojo teigimu, minėtos šakos liko jam nuosavybės teise priklausančiame sklype – M. G. ir M. T. jų nepasiėmė. Duomenų apie tai, kad M. G. ir M. T. iš gautų medžių šakų ateityje surištas šluotas planuoja parduoti ir gauti iš to ekonominės naudos byloje negauta. Priešingai, M. G. viso proceso metu nesekliai teigė, kad iš gautų medžių šakų surištas šluotas jis planuoja perduoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kurioje jis atlieka viešųjų darbų bausmę, o M. T. jam padėjo. Pastarojo parodymus dėl tikslo medžių šakas panaudoti viešųjų darbų bausmės atlikimui tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek 2022 m. kovo 23 d. pateiktų paaiškinimų metu patvirtino ir M. T.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant nustatyti ar anksčiau minėti M. G. parodymai dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo atitiko faktines aplinkybes, buvo kreiptasi į Probacijos tarnybą, taip pat į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją. Iš Probacijos tarnybos 2022 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 9S-3311 matyti, kad M. G. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamąjį įsakymą bei Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartį atliko 204 valandų trukmės viešųjų darbų bausmę, šios bausmės atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dirbant aplinkos tvarkymo darbus. 2022 m. kovo 22 d. M. G. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirbo 7 valandas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. birželio 13 d. rašte nurodyta, kad pagal susitarimą su seniūnu M. G. 2022 m. kovo 22 d. turėjo dirbti viešuosius darbus – kelio ir pakelės krūmų kirtimas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Šie darbai buvo atlikti, tačiau negalima patvirtinti ar 2022 m. kovo 22 d. buvo atlikti būtent šie darbai.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui vienareikšmiškai paneigti M. G. bei M. T. parodymų dėl medžių šakų panaudojimo šluotų rišimui ir jų perdavimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Tai reiškia, kad minėti teismo aptarti įrodymai nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veikla pasižymėjo individualios veiklos ekonominės naudos požymiu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. G. iš tikrųjų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. viešųjų darbų bausmę atliko (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Duomenų apie tai, kad minėtas medžių šakas pastarasis ir M. T. planavo realizuoti ir gauti iš to ekonominės naudos byloje negauta. Priešingai, šios šakos liko įvykio vietoje. Todėl vien tai, kad A. G. su M. G. ir M. T. susitarė dėl atlyginimo už darbą medžių šakų pavidalu, nesuteikia pagrindo teigti, jog pastarųjų atliktų medžių tvarkymo darbai buvo sietini su ekonominės naudos siekiu, bet ne nukreipti į minėtų šakų perdavimą viešųjų darbų bausmės atlikimo tikslais.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų M. G. ir M. T. veiksmai neatitiko visų individualios veiklos požymių – šie veiksmai nebuvo tęstiniai, savarankiški, taip pat nepasižymėjo ir ekonominės naudos siekiu (versliškumu). Tai reiškia, kad minėtais pastarųjų veiksmai nebuvo realizuota objektyvioji ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pusė – komercinės ar ūkinės veiklos vykdymas, vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šie pastarųjų veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį.

Be visų anksčiau teismo aptartų įrodymų bei aplinkybių, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje negalima paneigti ir tos prielaidos, kad aptartų įvykių metu, o būtent – 2022 m. kovo 22 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. galimai atliko jam teismo sprendimu paskirtą viešųjų darbų bausmę. Nors (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas negalėjo patvirtinti, kad 2022 m. birželio 22 d. M. G. atliko pakelės krūmų kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tačiau M. G. 2022 m. kovo 22 d. atliktų viešųjų darbų aplinkybė buvo nuosekliai nurodyta tiek paties M. G., tiek Probacijos tarnybos 2022 m. gegužės 30 d. rašte.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris atlieka viešųjų darbų bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka nėra prilyginamas asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla. Priešingai, toks asmuo yra laikomas užimtu asmeniu, vykdančiu neatlygintiną veiklą (Užimtumo įstatymo 9 straipsnio 9 punktas). Tai reiškia, kad asmuo už tokią veiklą negauna pajamų bei neveikia savarankiškai.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei jį sugretinus su nepaneigta M. G. viešųjų darbų bausmes atlikimo 2022 m. kovo 22 d. aplinkybe, negalima vienareikšmiškai pritarti Institucijos išvadai, kad M. G. 2022 m. kovo 22 d. neatliko jam paskirtos viešųjų darbų bausmes. Nesant paneigtai minėtai aplinkybei, bei atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, pripažintina, kad ir šiuo aspektu M. G. 2022 m. kovo 22 d. atlikti medžių tvarkymo darbai negalėjo būti vertinami ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties kontekste.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartą, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei kiekvieną atskirai, daro išvadą, kad M. T. ir M. G. veiksmai nepasižymėjo individualios veiklos požymiais, todėl nesudarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimai naikintini ir administracinio nusižengimo teisena prieš M. G. ir M. T. nutrauktina, nesant jų veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. G. ir M. T. atstovo advokato Mariaus Rumšo skundus tenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimus Nr. VDI-ANR_N-246-2022 ir Nr. VDI-ANR_N-247-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. G. ir M. T. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.