Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1995 m. rugsėjo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius senos redakcijos BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2002 m. rugsėjo 17 d. pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 310 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 310 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (500 Lt) (144, 81 EUR) dydžio bauda su turto konfiskavimu už 100 Lt, 2003 m. spalio 16 d. nutartimi atleistas nuo papildomos 100 Lt turto konfiskavimo bausmės; 2011 m. vasario 22 d. bauda išieškota;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) (376, 51 EUR) bauda; 2011 birželio 21 d. baudą sumokėjo;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pritaikius BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 2 dalies1 punktą, 68 straipsnį A. D. (A. D.) skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi A. D. (A. D.) panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 10 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės. 2017 m. spalio 25 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai A. D. (A. D.) buvo sulaikytas nuo 2021 m. birželio 25 d. 02.36 val. iki 2021 m. birželio 25 d. 14.01 val., prilyginus 2 MGL dydžio baudai ir pskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) bauda, nurodant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. (A. D.) skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 25 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1510 eurų;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. (A. D.) vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 28 d. apie 13.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Be to, A. D. (A. D.) vengė atliki teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis žinodamas, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, taip pat 2021 m. rugpjūčio 24 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir gresiančia atsakomybe už vengimą ją vykdyti, A. D. (A. D.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės piktybiškai nevykdė, nes 2023 m. gegužės 28 d. apie 13.17 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 prom. etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu ir veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 31 d. apklaustas kaip įtariamasis A. D. (A. D.) parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažįsta. Į priklausomybių ligų įskaitą nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja ir nėra gydytas. Psichiatrinėje ligoninėje nėra gydytas, galvos traumų neturėjo. Nori pasakyti, kad 2023 m. gegužės 28 d. apie 13.00 val. jis kartu su savo bendradarbiu, kurio duomenų minėti nenori, važiavo į darbą. Iš pradžių automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo bendradarbis, tačiau jis pasijuto blogai, todėl jo paprašė, kad toliau automobilį vairuotų jis, ką jis ir padarė (kurioje tiksliai vietoje (adreso) jis persėdo vairuoti minėtą automobilį, neprisimena). Važiuojant (duomenys neskelbtini) jis sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo link netoliese stovinčių šiukšliadėžių. Po to grįžo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą. Netrukus privažiavo pareigūnai, tai buvo ne policijos pareigūnai, kokia tai buvo tiksliai tarnyba, nepasakys. Vienas iš pareigūnų paėmė automobilio raktelius. Tie pareigūnai iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, jam buvo patikrintas blaivumas. Nustatytas 2,64 prom. girtumas. Su patikrinimo rezultatu sutiko. Gali paaiškinti, kad tą dieną vartojo alkoholį, kiek tiksliai ir kokio alkoholio išgėrė, jis negali nurodyti. Alkoholį vartojo vienas. Dar nori pasakyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pažįstamam E. B. (E. B.). Tą dieną minėtą automobilį iš E. B. paėmė jo bendradarbis, kurio duomenų minėti nenori. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Dėl šio įvykio labai gailisi. Taip pat nori pasakyti, kad jis 2021 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytinai buvo supažindintas su 2021 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Jis buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe pagal BK 243 straipsnį už vengimą ją vykdyti. Be to, jam buvo pasakytas ir Probacijos tarnybos darbuotojos telefonas, datos neatsimena. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 el. b. t.; el. b. l. 65–68; 2 el. b. t. el. b. l. 28–31).

Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašto ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D.“ matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. e1-991-834/2021), pagal kurį A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 48 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. sausio 24 d.. A. D. (A. D.) su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas tiek telefonu, tiek raštu. Bylos duomenimis A. D. (A. D.) vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. 2023 m. gegužės 28 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl Vilniaus rajono policijos komisariatas jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. (A. D.) vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 243 straipsniu, siūloma A. D. (A. D.), gimusiam (duomenys neskelbtini), pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (1 el. b. t., el. b. l. 114–147).

2023 m. spalio 17 d. transporto apklausta kaip liudytoja Jurgita Albrechtaitienė parodė, kad eina Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje specialistės pareigas. Liudytoja apklausos metu parodė 2023 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D.“ nurodytas aplinkybes. Papildomai gali pasakyti, kad bylos duomenimis A. D. (A. D.) su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas tiek telefonu, tiek raštu: 2021 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo supažindintas telefonu, o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytinai susipažino su raštu „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“. Šis faktas yra pažymėtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 5DN-3223. Be to, A. D. (A. D.) tiek telefonu, tiek raštiškai supažindino jos kolegė Irina Lingienė, nes iš pradžių byla buvo jos (Irinos) žinioje, o jai išėjus iš darbo, maždaug nuo 2022 metų sausio mėnesio ši byla yra jos žinioje. Bylos duomenimis, A. D. (A. D.) vengia vykdyti jam paskirtą minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2023 m. gegužės 28 d. vairavo transporto priemonę neblaivus (1 el. b. t., el. b. l. 192–195).

Pagal BK straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. D. (A. D.) kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad A. D. (A. D.) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,64 prom.), kai neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Be kita ko, pažymėtina, kad objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus ikiteisminio tyrimo metu pateikta medžiaga bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. D. (A. D.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė dvi nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 prom. etilo alkoholio koncentracija.

A. D. (A. D.) veiksmai pagal BK straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šių jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymius.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl kelių nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pažymima, jog idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Nustačius, jog A. D. (A. D.) padarė dvi nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

A. D. (A. D.) pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Konfiskuojamo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą prašo leisti sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį (2 el. b. t., el. b. l. 40–42).

BK straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje įtvirtintos šios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. D. (A. D.), atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. D. (A. D.) padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nesilaikydamas teismo priskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 12 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas, padarytas nesilaikius KET (2 el. b. t., el. b. l. 59–60), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 el. b. t., el. b. l. 112–113). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, prokurorės pasiūlytą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, minėtos bausmės subendrintinos apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant kaltinamajam subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, A. D. (A. D.) skiriama 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, A. D. (A. D.), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). A. D. (A. D.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso E. B. (E. B.), gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų žinojęs, dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, iš kaltinamojo konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal transporto priemonės vertinimo atskaitą nustatyta, kad automobilio kaina su PVM yra 6 180 Eur. Taigi, iš kaltinamojo konfiskuotina 6 180 Eur (šešių tūkstančių šimto aštuoniasdešimties eurų) suma. Atsižvelgiant į kaltinamojo galimybes sumokėti konfiskuojamą pinigų sumą (t. y. tai, kad kaltinamasis nedirba), šią pinigų sumą kaltinamasis valstybės naudai turi sumokėti per 15 (penkiolika mėnesių) nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.

VĮ „Regitra“ šiuo baudžiamuoju įsakymu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą A. D. 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. D. (A. D.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, A. D. (A. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. D. (A. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 31 d. ir apie tai pranešant VĮ „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti A. D. (A. D.), kad ši baudžiamoji poveikio priemonė pradedama vykdyti atlikus arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, A. D. (A. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo valstybės naudai konfiskuotino automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 180 Eur (šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt eurų).

Išaiškinti A. D. (A. D.), kad nurodyta pinigų suma (6 180 Eur) per 15 (penkiolika) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis (po 412 Eur per mėnesį) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos mokesčio kodas – 6801, mokėjimo paskirtis – „bylos Nr. e1-1359-1197/2023“). Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. D. (A. D.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.