Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – N. L., J. S., G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovas išvadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Atsakovei nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai.

6. Atsakovės nuomone, tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, ieškovas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Įvertinus ieškovo pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio tyrimo aplinkybių ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovas apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu namo administratore buvo atsakovė. Ieškovas neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Akcentuoja, kad pati pranešėja apie įvykį nurodo įvykio kaltininkus, t.y. kaimynus, bei pažymi, kad nežino kada apskritai įvyko įvykis.

7. Atsakovė veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, tikslu nustatyti jų būklę. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus taip pat privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip kartu tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų.

8. Atsakė nurodė, kad ieškovas būdamas draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė, kokios konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjos patalpos – draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.Taip pat ieškovės reikalaujama žalos suma nėra aiškiai detalizuota, žalos dydis apskaičiuotas neįvertinus buto nusidėvėjimo.

10. Atsakovė nustatytu terminu tripliko nepateikė.

11. Teismo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2022 m. sausio 11 d., metu ieškovo atstovas nurodė, kad laiko, kad užliejimas įvyko ne iš N. L. buto, o nuo kiauro stogo, kurį privalo prižiūrėti atsakovė. Atsakovei šios pareigos nevykdžius, kilo žala. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad trečiojo asmens N. L. paaiškinimų pagrindu ieškovas įrodinėja įvykio aplinkybes ir žalos padarymo aplinkybes, kad žala atsirado dėl nesuremontuoto stogo. Nurodė, kad įrodymų apie stogo būklę įrodymų neturi.

15. Liudytojas J. F. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. spalio 13, metu nurodė, kad yra N. L. dukters vyras, gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovo nurodomą pranešimą parašė kartu N. L., nes gyvena šiame bute, įvykio metų neprisimena. Teigė, kad buvo dar vieną kartą buvo užpilti nuo 9 iki 1 aukšto. Pats nuolatos skambina Mano Būstui dėl visų problemų. Mano, kad dėmė atsirado anksčiau nei paduotas ieškinys ir 2021 m. vasario 13 d. užliejimo negalėjo būti. Teigė, kad liudytojas kaip statybininkas, turintis 20 metų patirties, gali nustatyti iš kur tekėjo vanduo. Taip pat paaiškino, kad yra tikimybė, jog vanduo galėjo tekėti iš kitų kaimynų per plokštes. Nurodė, kad bendrauja su kaimynais ir patikrina tokią tikimybę. Aplinkybę, kad vanduo atbėgo nuo stogo per panelės siūlės, konstatuoja vadovaudamasis savo patirtimi šioje srityje. Jo bute apliejimas įvyko svetainėje iš viršaus, o virš jo yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas taip pat įvyko iš viršaus, yra dar 9 aukštas. Liudytojo nuomone, vanduo nuo stogo gali tekėti per plokštes, galėjo būti atsikabinusi skarda, susikaupęs vanduo gali bėgti. Taip pat paliudijo, kad prieš įvykį, jo bute per skalbimo mašiną prabėgus vandeniui buvo apipilta kaimynė, tačiau su kaimyne išsiaiškino draugiškai, atlygino jai žalą. Taip pat nurodė, kad jo butas dar kartą masiškai buvo užpiltas 2021 m. gruodžio mėnesį, užpylimo priežastis – vandens bėgimas iš vonios. Liudytojas yra gavęs sąskaitą, kuriame parašyta, jog atlikti stogo darbai, bet nežino, nei kada, nei kur, nei kokie stogo darbai buvo vykdomi. Mano, kad nepatekus ant stogo, galima nustatyti, jog vanduo teka nuo stogo, jį žiūrint iš apačios matyti, jog stogo skardos yra supuvusios, atsikabinusios. Į 9 aukšto butą liudytojas nebuvo patekęs. Mano, kad esant minusinei oro temperatūrai, šilumai kylant į viršų, vandens pratekėjimas taip pat yra įmanomas.

16. Liudytoja S. P. teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. gruodžio 6 d., metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 6 aukšte nuo 1995 metų. N. L. gyveno 7 aukšte, o dabar nežino kur gyvena. Nieko neprisimena apie užliejimą, nes buvo labai daug kartų užlieta, tik atsimena, kai prieš Kalėdas atėjęs kaimynas pasakė apie didelį užpylimą. Apie įvykį pati draudimo kompanijai neskambino, tik vaikai parašė laišką. Šiuo metu į butą buvo atėjęs BTA atstovas apžiūrėti buto. Nesiaiškino dėl kokios priežasties vyksta užliejimai, su namo administratoriumi nebendravo, apie stogo būklę nieko nežino, namo susirinkimuose nedalyvavo. Nurodė, kad išklausius garso įrašą, jame girdimas gal ir jos balsas, tačiau nieko neprisimena.

17. Liudytoja D. M. teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. gegužės 30 d., metu nurodė, kad link pavasario apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) stogą, metų neprisimena. Jos tikslas buvo apžiūrėti stogą, ar jis buvo remontuotas. Liudytojai stogas pasirodė tvarkingas, parapetai, skardinimas palopytas, daugiau nesandarumų nerado. Stogą apžiūrėjo su Mano Būsto atstovu. Nurodė, kad namas 9 aukštų, blokinis, stogas virš 9 aukšto, ji lankėsi vienoje laiptinėje, 9 ir 8 aukšto butuose ji nesilankė. Liudytoja nežino, ar buvo užliejimas, įvykio metu name ji nebuvo. Iš praktikos liudytojai yra žinomi atvejai, kad užliejimai gali būti apeinant aukštus, vandeniui tenkant ir nuo stogo bei inžinierinių tinklų, tokie atvejai būdingi blokiniams namams.

18. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gavo iš draudėjos S. P. pranešimą, kad ji 2021 m. vasario 13 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo ant lubų dėmę, taip pat paaiškindama, jog nežino kada tai nutiko, pas kaimynus nebuvo ir tai jau ne pirmas užliejimas. Ieškovo 2021 m. vasario 24 d. Draudžiamojo tyrimo akte Nr. GT/21/000669 įvykio aprašyme atkartotas pranešime nurodytas S. P. tekstas, nurodyta paskaičiuota 344,99 Eur draudimo išmoka bei regresas nurodytas N. L. kaip kaltas asmuo (regreso tipas 4.1 į kaltą asmenį/įmonę Lietuvoje).

20. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. apie pranešime nurodytas įvykio, kuomet buvo užlietas butas, paaiškinti negalėjo, nurodė, kad pranešimo ji nerašė, rašė jos vaikai, apie įvykį nieko neprisimena.

21. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad S. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) 6 aukšte bendrasavininkė. Trečiasis asmuo N. L. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), 7 aukšte savininke. G. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), 8 aukšte, savininkė. J. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), 9 aukšte, savininkė.

22. Iš byloje esančio Gyventojų turto draudimo liudijimo/poliso Nr. GT 727397 matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. buvo apdraustas turto draudimu; draudėja ir naudos gavėja – S. P.. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl užliejimo butui (duomenys neskelbtini) padaryta žala buvo įvertinta 344,99 Eur suma, kuri 2021 m. vasario 24 d. sumokėta S. P..

23. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo Nr. R21/0000664 kreipėsi į atsakovę, informuodamas, kad 2021 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) įvyko draudžiamasis įvykis (užliejimas), kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų butas, kuris buvo apdraustas. Tiriant minėtą įvykį nustatyta, kad atsakingu už šio įvykio metu padaryta žalą pripažintas UAB Mano Būstas. Minėta pretenzija ieškovas taip pat informavo atsakovę, jog ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką bei paprašė atsakovę kaip už padarytą žalą atsakingo asmens pervesti į ieškovės sąskaitą 344,99 Eur sumą.

24. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad ieškovas (draudikas) nukentėjusiam nuo užliejimo asmeniui (draudėjui) išmokėjo draudimo išmoką, spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Ieškovo teigimu, ginčo butas buvo užlietas dėl namo stogo defektų, todėl už žalą privalo atsakyti atsakovė kaip gyvenamojo namo administratorė (stogo valdytoja).

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, nustatantį, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

26. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tą lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), reiškiantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

27. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 344,99 Eur sumą, kurią ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui kaip draudimo išmoką. Šį reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybe, kad ginčo butas buvo užlietas dėl namo stogo netinkamos būklės (nesuremontuoto stogo), todėl, jo manymu, už žalą privalo atsakyti atsakovė kaip stogo valdytoja (gyvenamojo namo administratorė). Įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas byloje nepateikė pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas buvo užlietas dėl netinkamos stogo būklės (CPK 178 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie stogo avarinę, netinkamą būklę ar, kad jis nebuvo remontuojamas.

28. Pirmiausia, paties ieškovo pateikti į bylą įrodymai neleidžia spręsti apie tai, kad, kaip nurodė ieškovo atstovas, vandens pratekėjimas įvyko nuo stogo. 2020 m. lapkričio 16 d. – 2022 m. lapkričio 15 d. įvykio išklotinėje nenurodoma užliejimo priežastis ar/ir šaltinis, 2021 m. vasario 24 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akte duomenų apie užliejimo priežastį, šaltinį taip pat nenurodyta, tačiau nurodoma, kad regreso teisė yra į N. L.. Ieškovo 2021 m. gegužės 25 d. pretenzijoje atsakovei taip pat nenurodyti nei užliejimo šaltinis, nei vieta ar/ir priežastis, nepaaiškinta, kodėl atsakovė pripažinta kaip žalą padaręs asmuo, kuriam kilo pareiga atlyginti ieškovui 344,99 Eur. Į bylą yra pateiktas 2021 m. vasario 13 d. pranešimas apie įvykį, kuriame draudėja S. P. nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo ant lubų dėmę, nurodė, jog užliejo kaimynai, nežino kaip tai nutiko. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. nurodė, kad nieko neprisimena apie užliejimą, nesiaiškino dėl kokios priežasties vyksta užliejimai, su namo administratoriumi nebendravo, apie namo stogo būklę nieko nežino. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų taip pat negalima nustatyti, kad užliejimas įvyko dėl nuo stogo bėgančio vandens. Ieškovo atstovas nurodė, kad aplinkybė, jog užliejimas įvyko dėl per stogą bėgančio vandens, už kurio tinkamą remontą atsakinga atsakovė, pagrindžia ir trečiojo asmens N. L. paaiškinimai, tačiau kuo remiantis trečiasis asmuo padarė išvadą, kad apliejimas įvyko dėl netinkamai prižiūrimo stogo, nenurodė, šios savo išvados nepagrindė ir trečiasis asmuo N. L.. Liudytojas J. F. nurodė, kad kaip statybininkas, turintis 20 metų patirties šioje srityje, gali nustatyti, kad vanduo tekėjo nuo stogo, bet tuo pačiu liudytojas nurodė, kad yra tikimybė, jog vanduo galėjo tekėti iš kitų kaimynų per plokštes. Teismo vertinimu, trečiojo asmens ir liudytojo subjektyvus vertinimas savaime negali būti laikomas įrodančiu, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas būtent dėl netinkamos kokybės/ blogai suremontuoto/neremontuoto stogo ar jo dangos, o ne dėl kitų priežasčių, juo labiau, kad liudytoja G. B., gyvenanti 8 namo aukšte paliudijo, kad iki 2021 m., o liudytoja J. S., gyvenanti namo 9 aukšte, paliudijo, kad prieš du metus sausio-vasario mėnesį nuo stogo jos butas užpiltas nebuvo. Be to pats liudytojas J. F. teigė, kad prieš įvykį, jo bute per skalbimo mašiną prabėgus vandeniui buvo apipilta kaimynė, tačiau su kaimyne išsiaiškino draugiškai, atlygino jai žalą. Teismo vertinimu, liudytojo J. F. liudijimas neabejotinai paremtas subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su trečiojo asmens N. L., kurios poziciją liudytojas palaiko, aplinkybių subjektyviu vertinimu, todėl liudytojo nurodomos aplinkybės apie užliejimą nuo stogo vertintinos kritiškai ir teismas jomis nesivadovauja. Tuo tarpu liudytojos J. S. liudijimas, kad jos buto kambaryje kampas buvo šlapias nuo lietaus ar sniego, neleidžia spręsti apie vandens pratekėjimą nuo stogo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūrėjo namo stogą, jis jai pasirodė tvarkingas, nesandarumų, išskyrus palopyto skardinimo, nerado. Liudytoja nepatvirtino ieškovo nagrinėjamu atveju užliejimas įvyko nuo stogo, vandeniui tekant ir apeinant aukštus.

29. Kartu pastebėtina, kad atsakovė pateikė namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti, kad atsakovė atliko bendrojo naudojimo konstrukcijų, inžinierinių sistemų vertinimą, nenurodyta stogo remonto bloga būklė ir jo remontas. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė 2021 m. vasario 13 d. pranešimo apie įvykį nėra gavusi. Be to, tiek N. L., tiek liudytojas J. F. negalėjo nurodyti kada tiksliai kreipėsi į namo administratorių dėl netinkamos stogo būklės, ar būtinojo jo remonto bei netinkamai atliktų darbų.

30. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė kaip gyvenamojo namo administratorė būtų netinkamai administravusi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrinusi jų priežiūros ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarymą. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje, aiškinosi ieškovo įrodymų pakankamumu (CPK 179 straipsnis). Tačiau, pakankamų objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

31. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Nagrinėjamu atveju vien tik faktas, jog buvo užlietas draudėjos butas, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo nuo stogo. Ieškovo pateikta medžiaga byloje yra nekonkreti, o N. L. paaiškinimai netikslūs, paremti spėjimu, nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovo atstovai įvykio metu, ar iš karto po pranešimo buvo įvykio vietoje, Įvykių išklotinėje kaltininku nurodoma N. L., draudžiamojo įvykio aktas sudarytas vienašališkai, neinformuotas ir nekviestas atsakovas, o jame taip pat nurodomas regreso teisė į N. L.. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui sudaryta galimybė patikslinti atsakovus, tačiau ieškovas ją naudotis atsisakė. Tuo tarpu sprendimo 29 punkte nurodyti atsakovės pateikti duomenys taip pat paneigia ieškovo argumentus apie stogo netinkamą remontą ir vandens tekėjimą per stogą iki buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių vandens pratekėjimo priežastis.

32. Nagrinėjamu atveju šalių į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma nėra pakanka tikėtinai išvadai, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektą (namo stogą), ir būtent dėl netinkamos stogo būklės ar/ir blogai suremontuoto stogo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovės neteisėti veiksmai neįrodyti (CK 6.246 straipsnis), o neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

33. Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovės naudai, atsakovei iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 922,15 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato (padėjėjo) teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (2 922,15 Eur suma) priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 72,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė, į.k. 121457971, iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, 2 922,15 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, 72,94 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.