- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- ATP-807-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03685-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- L. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. 2013 m. rugpjūčio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio 21 d., 19.20 val., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimu L. L. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. nustatyta galutinė nuobauda 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimą ir sumažinti (ne mažiau kaip per pusę) jai paskirtą administracinę nuobaudą. Teigia, kad būtina įvertinti kaltės klausimą, t. y. ar L. L. suprato priešingą teisei savo veikimą arba neveikimą, numatė žalingas pasekmes arba ji nenumatė kada jos veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Neįrodyta, jog L. L. suprato priešingą teisei savo veiklą, t. y. kad suprato savo veikos pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Neįrodyta, kad L. L. numatė, jog jos veikla gali sukelti žalingas pasekmes bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba turėjo ir galėjo jas numatyti. Nėra įrodymų, jog L. L. tikėjosi, kad ji vairuodama automobilį atsitrenks į kitą automobilį arba, kad ji turėjo numatyti, jog atsitrenks į kitą automobilį ir sukels žalingas pasekmes. Apeliaciniame skunde cituoja Kauno apygardos teismo administracinės bylos Nr. ATP-368-327/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinės bylos Nr. 2AT-1-2013 nutartis. Teigia, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad joje kalbama apie ATPK 9 str. nuostatų privalomą taikymą byloje, o jų nesant, nesant ATPK 10 str., 11 str. sudėties, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skundžiamame nutarime minėti straipsniai iš viso nenurodyti, šiuose straipsniuose įtvirtintos nuostatos neaptartos, nepagrįstos įrodymais, nevertintos, todėl mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinės bylos Nr. 2AT-1-2013 nutartis ir teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis ne vidiniu įsitikinimu, o vidine nuojauta. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama policijos pareigūnų D. L. ir G. T. parodymais. Tačiau policijos pareigūnai nebuvo automobilių susidūrimo metu, todėl jų paaiškinimai neatitinka reikalaujamo objektyvaus pagrindimo administracinio pažeidimo konstatavimui reikalavimų. Taip pat liudytojo K. T., B. S. nuojautų pasisakymais grindžiamas skundžiamas nutarimas. Apeliantė mano, kad liudytojai savo parodymais pareiškė subjektyvią nuomonę. Teismas nesuabejojo neginčijamai suinteresuoto asmens, nubrozdinto automobilio „Peugeot 107“ savininkės B. S. parodymais, o apeliantės parodymus vertino, kaip suinteresuoto asmens. Apeliantė mano, kad B. S. ir L. L. parodymai turėtų būti vertinami kaip suinteresuotų asmenų. Nesutinka, kad L. L. automobilyje buvusių A. G. ir R. K. parodymus teismas atmetė kaip nepatikimus, nes jos yra L. L. draugės ir gali siekti padėti jai išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas nemotyvuotomis liudytojų, tarp jų suinteresuoto asmens nuomonėmis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiks nu apeliacinio skundo argumentais, tai apeliantė prašo skirti mažesnę nuobaudą, nes tokiai griežtai nuobaudai nėra pagrindo. L. L. gyvena viena, t. y. neturi ją materialiai remiančių asmenų, nes jos vyras miręs 2008 m. Ji gauna 779 Lt dydžio senatvės pensiją ir 70 Lt dydžio našlių pensiją. Jai yra pastovūs nugaros skausmai, nustatyta abiejų klubo sąnarių liga, negali nešti sunkaus svorio, jai reikalinga transporto priemonė.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į L. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimą. L. L. įvykdė grubius administracinius teisės pažeidimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodama automobilį, padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Visi surinkti įrodymai pateikti administracinėje byloje. L. L. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, įvertinus administracinės teisės pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Ji turėjo numatyti galimas ateityje kilsiančias pasekmes, jog už padarytas veikas, gali būti baudžiama ne tik pinigine bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimu, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. L. 2013 m. rugpjūčio 21 d., 19.20 val., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Opel Corsa“, atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
L. L. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino, teigė, jog nepajuto, kad apgadino kitą automobilį. Kartu su ja važiavo A. G., R. K. (b. l. 23). Liudytojos A. G. ir R. K., kurios kartu važiavo automobilyje, parodė, jog negirdėjo ir nepajuto jokio smūgio į kitą automobilį (b. l. 23-24, 32). Tuo tarpu liudytojas K. T., kuris tiesiogiai matė įvykį, parodė priešingai, t. y. matė, kaip iš aikštelės išvažiuodamas L. L. automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, jo užpakalinį bamperį. Tada pavažiavo į priekį, ištiesino vairą ir išvažiavo. Vairuotoja turėjo pajusti kaukštelėjimą. Jis sėdėdamas automobilyje 3 m atstumu, girdėjo (b. l. 32). Liudytojas paaiškinime nurodė tokias pat aplinkybes (b. l. 6). Liudytojas policijos pareigūnas G. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą automobilį „Peugeot 102“, kurio savininkė B. S. paaiškino, kad po koncerto žmonės jai pranešė, kad jos automobilį apgadino „Opel“ automobilis, kuris išvažiavo iš įvykio vietos. Apžiūrėjus automobilį „Peugeot 102“ matėsi apgadinta galinio bamperio dešinė pusė (bamperis įskilęs ir įbrėžimai 43-58 cm aukštyje). Apžiūrint automobilį „Opel Corsa“ matėsi įbrėžimai ant priekinio bamperio kairiojo šono ir priekinio kairiojo sparno 43-58 cm aukštyje (b. l. 4). Liudytojas policijos pareigūnas D. L. patvirtino liudytojo G. T. nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytojas G. T. patvirtino, kad apžiūrėjus B. S. ir L. L. automobilius, ant jų buvę pažeidimai visiškai sutapo (b. l. 40). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Peugeot 102“ apgadintas galinis bamperis (b. l. 11-12), automobilio „Opel Corsa“ apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 13-14). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog policijos pareigūnai ant abiejų automobilių nustatė susidūrimui būdingus požymius. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. L. L. teigia, kad nepajuto, jog apgadino kitą automobilį. Neturėjo tikslo bėgti iš įvykio vietos, nes nebuvo išgėrusi, turėjo draudimą. Per 33 metus vairavimo, pirmą kartą taip atsitiko (b. l. 23). Pažymėtina, kad L. L., turėdama 33 m. vairuotojo stažą ir būdama eismo dalyve, privalėjo būti atidesnė. Nors ji neigia girdėjusi ar pajutusi smūgį į kitą automobilį, tačiau tiesiogiai įvykį matęs liudytojas K. T., būdamas 3 m. atstumu, girdėjo smūgį. L. L. teigė, kad ji girdi gerai, automobilyje muzika negrojo. Tai, kad automobilyje kartu važiavusios liudytojos A. G. ir R. K. taip pat teigia smūgio nepajutusios, nereiškia, kad smūgio nebuvo. Šios liudytojos automobilio vairavimu nesirūpino ir galėjo nekreipti dėmesio į šį garsą. Tačiau automobilio vairuotoja važiuodama atbuline eiga turėjo įsitikinti ar neužkliudė kito automobilio ir tik tada išvažiuoti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. L. negalėjo nepajausti automobilių kontakto, todėl darytina išvada, jog ji suvokė padariusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai.
Apeliaciniame skunde L. L. prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir sumažinti (ne mažiau kaip per pusę) jai paskirtą administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pirmosios instancijos teismas L. L. pagal ATPK 127 str. 2 d., paskyrė administracinę nuobaudą 100 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams, t. y. minimalias sankcijoje numatytas administracines nuobaudas. Tai, kad L. L. gyvena viena, gauna 779 Lt dydžio senatvės pensiją ir 70 Lt dydžio našlių pensiją, jog jai nustatyta abiejų klubo sąnarių liga, skauda nugarą, ji negali nešti sunkaus svorio, jai reikalinga transporto priemonė, nėra išskirtiniai atvejai, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. L. skirta minimali ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Pažymėtina, kad nutarime turi būti: bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kuriuo reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas ir pan. (ATPK 286 str.). todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame nutarime nenurodyti ATPK 9 str., 10 str., 11 str., šiuose straipsniuose įtvirtintos nuostatos neaptartos, nepagrįstos įrodymais, nevertintos, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.