Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. P. surašytas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 26 d., 19:05 val., (duomenys neskelbtini) kelio poste, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, au­tomobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dugno ertmėse ir kuro bake įrengtose slėp­tu­vėse gabeno virš nustatytos leistinos normos - 500 pakelių cigarečių „Saint George 7“, 550 pa­ke­lių cigarečių „Bond Street original selection“, 50 pakelių cigarečių „5 Minsk superslims“ ir 20 pa­kelių cigarečių „Denim red“, kurių vertė su mokėtinais mokesčiais - 7751,30 Lt (59,60 BBND).

Motyvuojamoji dalis

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pa­žei­di­mo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo tei­sė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iš­na­gri­nėjimu. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užda­vi­niai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų pro­to­ko­lus, tiek ir ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių nor­mų pažeidimas, kuriam esant, teismo sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad J. P. kaltę dėl administracinio teisės pa­žei­dimo padarymą įrodo: transporto priemonės savininko paaiškinimai, administracinio teisės pažei­di­mo protokolas, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas, tarnybinis pranešimas, Mui­ti­nės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ne bendrijos prekių (cigarečių) įvertinimas ir kita bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Priimdamas sprendimą dėl J. P. kaltės padarius ad­mi­nistracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d., apylinkės rėmėsi tik J. P. vairuotame automobilyje paslėptų cigarečių radimo faktu ir liudytojo Z. M., kuris patvirtina tik automobilio perleidimą J. P., pa­ro­dymais. Šio liudytojo parodymai yra visiškai prieštaringi administracinėn atsakomybėn trau­kiamo asmens parodymams. Viso bylos na­gri­nėjimo metu J. P. savo kaltę neigė. Teismas nenu­ro­dė, kodėl teikia pirmenybę liudytojo Z. M. parodymams. Todėl spręstina, kad automobilio įgi­­jimo aplinkybės byloje nebuvo tinkamai ištirtos. Liudytojas Z. M. nurodė, kad perleido au­to­mobilį tą pačią dieną, kai jis buvo sulaikytas gabenant kontrabandą. Iš bylos me­džia­gos matyti, kad jame buvo įrengtos slėptuvės. Teismas tinkamai neapklausė liudytojo Z. M., kas jam buvo žinoma apie slėptuves, taip pat apie automobilio perleidimo aplinkybes. Automobilyje esant slėptuvėms tikėtina, kad juo ir anksčiau galėjo būti gabenama kontrabanda, tačiau netikrinta, ar šis automobilis anksčiau yra kirtęs valstybės sieną, netikrinta, ar J. P. yra vykęs per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, jei taip, gal tuo pačiu automobiliu. Nėra duomenų, kad buvo tik­rin­ta, ar kon­trabandines cigaretes į slėptuves galėjo patalpinti pats J. P.. Šių aplinkybių neiš­si­aiš­ki­nus kyla pagrįstų abejonių dėl J. P. kaltės. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas as­muo nenurodė asmenų, kurie prašė auto­mo­bi­liu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) nupir­kti degalų, tačiau teismas jo nurodytų aplinkybių nepati­kri­no ir, remiantis byloje surinktų duomenų visuma, ver­sija, kad jis galėjo nežinoti apie automobilyje paslėptas cigaretes, liko nepaneigta. Aukš­tesnysis teismas sutinka su apelianto skundo teiginiu, kad įrodinėjimo našta negali būti perkeliama atsa­ko­my­bėn trau­kiamam asmeniui. ATPK 248 str. numa­ty­ti administracinių teisės pažeidimų bylų tei­se­nos užda­vi­niai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiek­vienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiks­liai pagal įstatymus, yra keliami asmenims, įga­lio­tiems surašyti administracinių teisės pažei­di­mų pro­to­ko­lus ir administracinių teisės pažeidimų by­las nagrinėjantiems organams.

Konstatuotina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai nus­ta­ty­tos adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės. Duomenų, kuriais remiantis galima ma­nyti, kad teisės pažeidimą galėjo padaryti J. P., nepakanka jo kaltei patvirtinti. Asmens kal­tė gali būti kons­tatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abe­jo­nės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Spren­džiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieš­taravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­di­mas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kadangi apygardos teismas, nagrinėdamas ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, tik vertina įrodymus, tačiau pats jų nerenka, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., jis negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.