Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo J. G. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausios tyrėjos Ievos Baziukevičienės 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-6118-2024 A. Č. už administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 400 eurų bauda už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) miško masyve stovėjusiam ir J. G. priklausančiam automobiliui Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino (pradūrė) kairės pusės priekinio rato padangą „Continental Conti Witer Contact TS 850“ 195/65 R15T. Nutarime nurodyta, kad atsitiktinai pasirinktu internetiniu pardavėju „Padangų lyderis“ nustatyta, kad naujos „Continental Conti Winter Contact TS 850“ 195/65 R15T padangos kaina 104 eurai. Neskaičiuojant sugadintos padangos nusidėvėjimo, jos vertė 75 – 104 eurai. Piliečiui padarytas turtinis nuostolis. Priimtu nutarimu Institucija pripažino teisę nukentėjusiajam J. G. reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose gauti nukentėjusiojo J. G. atstovės advokatės Eglės Latauskienės ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. skundai dėl Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-6118-2024. Teismas, išnagrinėjęs skundų argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. skundas atmestas, o nukentėjusiojo J. G. atstovės skundas tenkintas iš dalies. Nustatyta A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilės neblaivumas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-6118-2024 dalyje, kurioje A. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400 eurų bauda, paliktas nepakeistas, o dalyje, dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. G., pakeistas. Iš A. Č. priteistas 464,20 eurų turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo J. G. naudai. Taip pat iš A. Č. priteistos 1200 eurų bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiojo J. G. naudai, kurių dydis buvo sumažintas nuo prašomos priteisti visos 2250 eurų sumos, atsižvelgiant į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, taip pat tai, kad nukentėjusiojo atstovė jau buvo susipažinusi su bylos medžiaga ir keliamais fakto bei teisės klausimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nukentėjusiojo J. G. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Būtent šiuo klausimu, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. ANK 579 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos nukentėjusiojo teisės, taip pat ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo teisenoje nukentėjęs asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę ne tik kreiptis į teismą, bet ir teisę viso proceso metu naudotis veiksminga advokato ar kito įgalioto atstovo teikiama pagalba.

7. ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Šios normos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad gali būti priteistos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo teisenoje. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi teismas, naudodamasis jam įstatyme numatyta diskrecijos teise, sprendžia, ar patirtos išlaidos nukentėjusiajam yra priteistinos bei, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vertina tokių išlaidų pagrįstumą. Paminėta BPK nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

8. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis J. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eigoje naudojosi advokatės Eglės Latauskienės paslaugomis, advokato orderis išduotas 2024 m. spalio 24 d. (2 t., b. l. 7). Kadangi skundžiama teismo nutartimi paliktas galioti Institucijos nutarimas dalyje dėl A. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo nukentėjusiojo naudai. Byloje pateikti asmens bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2024 m. lapkričio 25 d. avansinė sąskaita ir 2025 m. vasario 10 d. sąskaita (1 t., b. l. 27, 59), paslaugų perdavimo aktai su nurodytų teisinių paslaugų apimtimi (1 t., b. l. 28, 58), bei mokėjimo nurodymai Nr. 17 ir Nr. 27 (1 t., b. l. 28, 59 antroje lapo pusėje), kurie patvirtina, kad nukentėjusysis J. G. advokatei Eglei Latauskienei sumokėjo iš viso 2250 eurų sumą už jam suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinų atlyginti išlaidų dydį, atsižvelgė į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, taip pat tai, kad nukentėjusiojo atstovė jau buvo susipažinusi su bylos medžiaga ir keliamais fakto bei teisės klausimais, atsiliepime į A. Č. skundą bei paties nukentėjusiojo J. G. skunde, naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nukentėjusiojo atstovei nebuvo pateikta. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nebuvo nagrinėti sudėtingi teisės taikymo klausimai, kuriems spręsti būtina nuodugni teisės normų ir teismų praktikos analizė, reikalaujanti didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Visiškai pagrįstai įvertino tai, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2 teismo posėdžiuose (viename iš jų nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę), kurie truko atitinkamai – 2025 m. sausio 23 d. posėdis – 22 min., 2025 m. vasario 18 d. posėdis – 1 val. 06 min. Atsižvelgė į protingumo bei sąžiningumo principus ir padarė išvadą, kad prašoma priteisti 2250 eurų dydžio išlaidų suma pagal bylos aplinkybes yra per didelė, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir prašomą sumą sumažino iki 1200 eurų.

10. Apygardos teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuotai nustatydamas nukentėjusiajam J. G. priteistinų atlyginti išlaidų dydį (sumažindamas jį nuo prašomų 2250 iki 1200 eurų), nenukrypo nuo šio procesinio sprendimo 7 punkte aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos (2250 eurų), patirtos rengiant skundą teismui, atsiliepimą į skundą, bei atstovavimą teisme, net kelis kartus viršija prašytą priteisti turtinę žalą, t. y. 464,20 eurų. Priešingai nei skunde teigia nukentėjusiojo atstovė, apylinkės teismas labai išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio nustatymui. Nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl minėtų išlaidų dydžio apygardos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos).

12. Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Kadangi advokatės paslaugos buvo suteiktos 2024 m. gegužės – 2025 m. vasario mėn., atlygintinų išlaidų apskaičiavimui aktualus yra 2024 m. III-ojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Jis buvo lygus 2237,9 eurų. Pagal Rekomendacijų 12 punktą už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01. Atlikus aritmetinius skaičiavimus ir įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, darytina išvada, kad išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti šiame procese (tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme), dydis iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.

13. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra ne kartą nurodęs, jog Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023). Todėl vien tai, kad visa prašoma priteisti suma 2250 eurų formaliai atitiko Rekomendacijose numatytus maksimalius tokių išlaidų dydžius, savaime nesudaro pagrindo teismui priteisti visą prašomą sumą, jeigu nustatoma, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė.

14. Šiuo atveju dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pagal bylos aplinkybes prašoma išlaidų suma (2250 eurų) advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nors ir yra pagrįsta objektyviais duomenimis (mokėjimo nurodymais), tačiau pagal bylos aplinkybes yra per didelė, o 1200 eurų suma yra nustatyta tinkamai, grįsta bylos duomenimis, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Iš pateikto skundo, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia kitų objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą priteisti visą prašomą išlaidų sumą.

15. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniu skundu prašo priteisti likusią nepriteistą bylinėjimosi išlaidų sumą – 1050 eurų (2250-1200=1050) iš nutarimą priėmusios Institucijos, apeliuodama į tai, kad Institucija nesiėmė jokių procesinių veiksmų atlikimo siekiant ištirti visas nagrinėjamo 2023 m. rugsėjo 2 d. įvykio aplinkybes. Toks nukentėjusiojo atstovės prašymas nepagrįstas ir atmestinas, kadangi įstatymas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nenumato. Kaip jau minėta šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č., o nukentėjusiuoju pripažintas J. G., taigi vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis išlaidos priteisiamos tik iš kaltais pripažintų asmenų, ką šiuo atveju visiškai pagrįstai sprendė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, atitinkamai pagrįsdamas patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą bei jas sumažindamas. Pagrindas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, o ne iš konkrečių institucijų, numatytas BPK 106 straipsnio 3 dalyje, kuomet asmuo yra išteisinamas. Analizuojamos bylos kontekste asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, jo atžvilgiu teisena nebuvo nutraukta, atsižvelgiant į tai nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nors nukentėjusiojo atstovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atnaujintose bylose Nr. 2AT-41-976/2022, 2AT-80-594/2022, tačiau šiose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Kaip matyti, nurodytose nutartyse kalbama būtent apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, kas šiuo atveju prasilenkia su analizuojamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija.

16. Nėra pagrindo prieštarauti, kad nagrinėjamu atveju nuo nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto turtinio pobūdžio pažeidimo ir pranešimo apie jo padarymą (2023 m. rugsėjo 2 d.) iki galutinio nutarimo priėmimo (2024 m. spalio 9 d.) praėjo daugiau nei 1 metai, tačiau šiame kontekste akcentuotina tai, kad pradžioje dėl šio įvykio inicijuotas ikiteisminis tyrimas ir tik nustačius, jog baudžiamasis procesas negalimas užvesta administracinio nusižengimo teisena (2024 m. sausio 12 d.). Administracinio nusižengimo protokolas A. Č. atžvilgiu priimtas 2024 m. rugsėjo 17 d., o nutarimas 2024 m. spalio 9 d., tad administracinio nusižengimo tyrimas truko apie 9 mėnesius. Pažymėtina, jog nei Institucijos nutarimu, nei apylinkės teismo nutartimi nebuvo konstatuotas joks Institucijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumas, šioje byloje buvo sprendžiama tik A. Č. kaltės, padarytos žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai. Tai, kad nukentėjusiojo atstovė, bei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko su Institucijos priimtu nutarimu ir pateikė apeliacinius skundus, kas taip pat užtęsė galutinio sprendimo priėmimą byloje neduoda pagrindo manyti, jog Institucija yra atsakinga už nukentėjusiojo patiriamas laiko sąnaudas procese. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją negali būti varžoma, ją garantuoja įstatymas, atitinkamai įstatymas garantuoja ir procese patirtų išlaidų atlyginimą šiuo atveju nukentėjusiajam iš kaltu pripažinto asmens. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovės argumentai dėl Institucijos pareigūnų neveiklumo laikytini abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurie neturi jokių objektyvių sąsajų su galiojančiuose teisės aktuose ir teismų formuojamoje praktikoje įtvirtintais priteistinų proceso išlaidų dydžio nustatymo kriterijais.

17. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo klausimu pasisakyti plačiau ir skundo reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmeta kaip neįrodytą.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nepažeidė, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl tenkinti nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir nukentėjusiojo J. G. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.