- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1849-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19804-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Valdemaro transportas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Valdemaro transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės Bellator Maszyny Budowlane Sp.z.o.o. ieškinį atsakovui UAB „Valdemaro Transportas“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 127 639,63 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų, kilnojamų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį, tiek pas trečiuosius asmenis, areštą 134 978,69 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas neatsako į ieškovo raginimus sumokėti ieškovui sumokėtų pinigų, taip pat į tai, kad egzistuoja didelė rizika bei kyla realus pavojus, kad atsakovas gavęs šį pareiškimą imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą: perleis savo turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims, jį paslėps, sunaikins, sužalos ar atliks kitokius veiksmus, turinčius įtakos teismo sprendimo vykdymui bei teisėtų ieškovų teisių, interesų ir lūkesčių užtikinimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Valdemaro Transportas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 127 639,63 Lt sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį bei pas trečiuosius asmenis. Leido atsakovui UAB „Valdemaro Transportas“ areštuotomis lėšomis daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei BELLATOR Maszyny Budowlane Sp.z.o.o. pagal šį ieškinį.
Teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kuris laikytinas dideliu, ir tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia atsakovo teises ir procesines teisės normas, šalių lygiateisiškumo principą. UAB „Valdemaro transportas“ yra įregistruota 2003 m., įmonė veikia daugiau kaip 11 metų, neturi skolinių įsipareigojimų, dirba pelningai, reguliariai, tinkamai teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neįvykdytų teismo sprendimo. Įmonės veikla apima transporto pirkimus-pardavimus, nuomą, tarpininkavimą įgyjant įvairias transporto priemones. Ši aplinkybė apsprendžia, kad įmonei būtinos nuolatinės apyvartinės lėšos. Nesant galimybės naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įmonės sąskaitoje, sutriktų įmonės veikla ir tai sukeltų didelius finansinius sunkumus.Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovo atžvilgiu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti. Teismas savo iniciatyva konstatavo, kad skolos suma yra didelė, tačiau didelė suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo nesąžiningu elgesiu bandytų nuslėpti turimą turtą ar suteiktų pagrindą manyti, kad tokių veiksmų imsis ateityje.
Šalies argumentai
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1624/2010). Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas iš esmės neginčija, kad ieškinio suma jam yra didelė, be to, teismui nepateikė jokių duomenų, galinčių spręsti apie atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 127 639,63 Lt nuostolių, todėl siekiant garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsakovui jokiais įrodymais nepaneigus ieškovo nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teisėtai taikė atsakovo turto areštą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju visų pirma areštuotas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir tik jo nesant – piniginės lėšos, todėl atsakovui nepateikus jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir turimą turtą, nėra pagrindo spręsti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę atsakovo veiklai ar sudaro pagrindą įmonės bankrotui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei jo faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, leidusias padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus atsakovui, įvykdymas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių interesus, nustatė turto eiliškumą, leidžiant iš piniginių lėšų atlikti mokėjimus į valstybės biudžetą, valstybinio draudimo fondui bei mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, todėl darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai atsakovo UAB „Valdemaro transportas“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.