Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-379-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
1-379-972/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40928-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
J. A.
Kaltinamasis
M. Š.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Gražina Mauručaitienė, Darius Kurpavičiusbė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-379-972/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40928-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,nukentėjusiajai J. A., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,kaltinamajai M. Š., jos gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui,civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji M. Š. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: ji 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo šviesoforais nereguliuojamoje sankryžoje iš šalutinės gatvės, t. y. iš Šiaurės pr. įvažiuodama į pagrindinį kelią, į Liepojos gatvę, kryptimi link Panevėžio g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keldama grėsmę eismo saugumui nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu jai iš kairės važiavusiam miesto maršrutiniam autobusui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to autobuso vairuotojas V. J. staigiai stabdė vairuojamą autobusą, o dėl autobuso stabdymo, veikiamos inercijos jėgų, griuvo bei susižalojo autobuse važiavusios keleivės J. A. ir B. N.. Dėl patirtų sužalojimų J. A. ir B. N. nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Tokiu būdu M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 154 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji M. Š. kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiuodama Šiaurės prospektu, privažiavo kelio atšaką, kur pasuko į dešinę. Priekyje nebuvo jokių transporto priemonių. Važiavo palengva, nes ši atkarpa iki įsiliejimo į Liepojos gatvę yra trumpa. Privažiavusi sankryžą, pasuko į dešinę ir iškart sustojo prie šviesoforo. Ji matė kiek toliau pagrindiniu keliu jai iš kairės važiuojantį miesto maršrutinį autobusą, tačiau nesuprato, kad išvažiuodama iš minėtos kelio atšakos sudarė jam kliūtį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji nuvažiavo. Praėjus valandai, jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė apie jos padarytą KET pažeidimą. Atvykusi į policijos komisariatą ji parašė paaiškinimą. Iš pradžių ji nebuvo įsitikinusi, kad sudarė kliūtį autobuso vairuotojui, dėl to autobuso vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, tačiau įsigilinusi į situaciją suprato, kad taip galėjo būti. Apie tai, kad nukentėjo tuo metu autobuse buvusios moterys, sužinojo tik po kiek laiko. Kai jai buvo pareikštas įtarimas, ji sudarė sutartį su advokatu dėl jos gynimo baudžiamojoje byloje. Jos gynėjas bandė susisiekti su nukentėjusiosiomis. Nukentėjusioji B. N. pretenzijų neturėjo, o J. A. su ja bendrauti nenorėjo, o vėliau paprašė 5000 Eur žalai atlyginti, tačiau ji neturi galimybių sumokėti tokių pinigų nukentėjusiajai. Ji šiuo metu yra pensijoje, jos mėnesines pajamas sudaro 368 Eur, be to, turi sveikatos problemų, o tam reikalingos piniginės išlaidos. Dirbti ji negali, nes jai nebemokėtų dalies VRM pensijos, kurią dabar gauna, o atsižvelgus į jos amžių, taip pat sudėjus kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, ji nebeuždirbtų tiek, kad tai apsimokėtų finansiškai. Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio, atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra byloje pareiškusi civilinį ieškinį, jis nėra atlygintas, prašo jį tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Po šio eismo įvykio ji pateko į ligoninę, ten jai buvo nustatyti 3 šonkaulių lūžiai, sutrenkta nugara, kraujosruvos ant kūno, nuo apatinės ausies dalies iki viršugalvio jai buvo praskelta galva, dėl to jai galvoje padarytos 6-7 siūlės. Dėl šių sužalojimų ji negalėjo pati savimi pasirūpinti, apsitarnauti, buvo sutrikusi jos atmintis. Dėl patirtų sužalojimų ji iki šiol vartoja vaistus, naudoja tepalinius vaistinius preparatus. Jos sveikata po truputį gerėja, tačiau skausmus jaučia iki šiol, dar iki dabar vaikšto su lazdele, ilgiau pavaikščiojus skauda šoną, kur buvo lūžę šonkauliai, šukuodama plaukus jaučia, kad susiūta vieta aptirpusi. Anksčiau jokių negalavimų neturėjo. Ligoninėje ji gulėjo dvi savaites, t. y. iki rugsėjo 1 d., vėliau 25 dienas išbuvo Palangos reabilitacijos ligoninėje. Iš reabilitacijos grįžo nevisiškai pasveikusi, tačiau į ligoninę nebevyko. Ji anksčiau pati buvo medicinos seselė, be to, telefonu bendravo su savo šeimos gydytoja, todėl gydėsi savarankiškai, vartojo vaistinius preparatus, lankėsi ozono terapijoje. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir jos sūnaus negautas pajamas, nes jis jos gydymosi laikotarpiu negalėjo dirbti. Jos sūnus anksčiau dirbo Norvegijoje viešbučio restorano šefu. Jis grįžo rugpjūčio mėnesį ruoštis tėvo laidotuvių metinėms. Tuo metu jis jau buvo išėjęs iš darbo, tačiau ieškojosi kito darbo, planavo už mėnesio grįžti į Norvegiją, tačiau dėl jos sveikatos būklės liko Lietuvoje. Lietuvoje išbuvo iki šių metų kovo mėnesio. Šiuo metu jis jau dirba kitoje darbovietėje. Visu gydymosi laikotarpiu sūnus ja rūpinosi. Nors dėl Lietuvoje paskelbto karantino sūnaus nei į ligoninę, nei į reabilitacijos įstaigą neįleido, tačiau jis jai atveždavo maisto, rūbų, kitų reikalingų daiktų. Vėliau sūnus ją slaugė namuose iki pat Naujųjų metų, nes ji negalėjo pati apsiprausti, pasidaryti valgyti, nueiti į parduotuvę. Kaltinamosios teismo posėdžio metu išsakyto atsiprašymo nepriima, nes mano, kad ji turėjo tai padaryti anksčiau.

Nukentėjusiosios atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė paaiškino, kad prašydami priteisti nukentėjusiosios sūnaus negautas pajamas draudimo kompanijai pateikė dokumentus norvegų kalba, jie neprašė jų išversti. Su civiliniu ieškiniu yra pateikti duomenys, jog sūnus dirbo Norvegijoje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Draudimo kompanijos prašomos pažymos už tris mėnesius pateikti negalėjo, nes sūnus išdirbo tik mėnesį. Nuo 2020 m. kovo 31 d. prasidėjo karantinas, ir nukentėjusiosios sūnus grįžo į Lietuvą. Visu karantino laikotarpiu jis buvo Lietuvoje, tačiau spalio mėnesį jis buvo pakviestas sugrįžti, bet negalėjo, nes reikėjo prižiūrėti mamą. Kontraktas su juo buvo nutrauktas. Sūnus sugrįžo į darbą tik šių metų kovo mėnesį. Civiliniu ieškiniu yra prašoma priteisti negautas pajamas tik už du mėnesius, t. y. už rugsėjo ir spalio mėnesius.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas V. M. parodė, kad nukentėjusioji nepagrįstai prašo papildomai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Draudimo bendrovė visada atlygina patirtą turtinę žalą remdamasi pateiktais dokumentais. Tačiau iš daugumos pateiktų kvitų už įsigytą kurą buvo matyti, kad jis buvo perkamas, kai nukentėjusioji jau buvo išrašyta iš ligoninės. Iš pateikto kvito už vaistus matyti, kad nukentėjusioji be vaistinių preparatų, skirtų eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti, įsigijo ir visai su tuo nesusijusių. Taip pat lieka neaišku, kaip su eismo įvykiu susijusios nuotraukos, darytos praėjus trims mėnesiams po eismo įvykio. Nesutinka ir su reikalavimu atlyginti patirtą turtinę žalą dėl gydymosi medicinos įstaigoje „Baltic clinic“, nes tokio pobūdžio išlaidas atlygina Valstybinė ligonių kasa. Reikalavimas atlyginti nukentėjusiosios sūnaus negautas pajamas taip pat nepagrįstas, nes nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad jis tuo laikotarpiu dirbo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo mano, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta pakankama neturtinės žalos atlyginimo suma, ji visiškai atitinka teismų praktiką. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamosios, o ne iš draudimo bendrovės.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kiti proceso dalyviai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.30 val., su anūke D. A. buvo Klaipėdos „Akropolyje“, kur pirko dovanas. Apsipirkusios abi nuėjo į autobusų stotelę, kartu laukė autobuso Nr. 3, apie pietus abi įlipo į jį. Ji į autobusą įlipo pirma, pasižymėjusi popierinį bilietą nuėjo atsisėsti į galinę autobuso dalį, kuri yra paaukštinta ir ant jos reikia palipti vieną laiptelį. Ji palaukė, kol atėjo anūkė, kuri atsisėdo autobuso dešinėje prie lango, o ji atsisėdo greta jos. Priešais jas sėdynių nebuvo, buvo paskutinės autobuso durys. Saugos diržų autobuse nebuvo įrengta, todėl abi su anūke sėdėjo neprisisegusios. Dauguma sėdėjimo vietų autobuse buvo užimtos. Stovinčių keleivių nebuvo. Autobusui privažiavus H. Manto ir P. Lideikio g. sankryžą, ties degaline „Statoil“, ji pradėjo ruoštis išlipimui. Ar nurodytoje sankryžoje autobusas buvo sustojęs prie raudono šviesoforo signalo, nepamena. Autobusui važiuojant ties „Statoil“ degaline, ji kaire ranka įsikibo į vertikalų strypą ir nuleido kairę koją nuo laiptelio. Dėl to, kad buvo įsikibusi į strypą, jos laikysena buvo stabili, ji dešine ranka paėmė dovanų maišelį, kuris buvo ant sėdynės, jo nepakėlė nuo sėdynės, tačiau laikė rankoje. Koks tuo momentu buvo autobuso greitis, nežino, tačiau buvo nemažas, mano, kad buvo apie 40 km/h arba daugiau. Tuo metu ji pakėlė akis, kad stebėtų aplinką. Per autobuso šoninį langą, prie kurio sėdėjo anūkė, pamatė, kad iš Šiaurės pr. link Liepojos g., siaura gatvele link pagrindinio kelio, kuriuo važiavo autobusas, atvažiuoja lengvasis automobilis, kurio markės, spalvos nebežino. Koks galėjo būti to automobilio greitis, nežino, nes nėra vairuotoja, bet mano, kad didesnis kaip 30 km/h. Tuo momentu ji nieko nekalbėjo, jau buvo abiem kojomis nulipusi nuo laiptelio, rengėsi išlipti, vis dar kaire ranka laikėsi įsikibusi į vertikalų strypą, o dovanų maišelį jau laikė pakėlusi rankose. Jos rankinė buvo diržu įstrižai perjuosta per petį iš kairės į dešinę, t. y. diržo viršutinė dalis buvo ant kairio peties, o rankinė kūno dešinėje. Tada dar vis stovėdama tokioje pačioje padėtyje ir nejudėdama per tą patį šoninį langą, prie kurio vis dar sėdėjo jos anūkė, pamatė, kad lengvasis automobilis nestabdydamas, kaip ir važiavo, taip ir tęsia judėjimą šalutine gatve tokiu pačiu greičiu, o autobusas taip pat judėjo nestabdydamas, ir tuomet pajuto smūgį, į kurią kūno vietą, nurodyti negali. Sąmonę atgavo ir atsipeikėjo tik būdama gydymo įstaigoje, kai jai siuvo galvą. Įvykio metu buvo sugadinti jos rūbai, kurių jau nebegalės nešioti, išnaudojo visus namie buvusius vaistus, juos naudoja iki šiol ir reikės papildyti atsargas. Kadangi po eismo įvykio ji negalėjo laisvai judėti, ją prižiūrėjo ir maistu aprūpindavo sūnus. Dėl viso šito ji patyrė turtinę žalą. Kadangi po eismo įvykio jos sveikata yra prasta, numatomi liekamieji reiškiniai, dėl patirto fizinio skausmo ir judesių suvaržymo ji patyrė ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 62-63).

Nukentėjusioji B. N. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. iš miesto važiavo namo autobusu Nr. 3. Į autobusą įlipo H. Manto g., Bibliotekos stotelėje. Į autobusą įlipo pro priekines duris. Pasižymėjusi bilietą atsisėdo už vairuotojo 3 ar 4 eilėje, kairėje pusėje, veidu į autobuso priekį. H. Manto ir P. Lideikio gatvių sankryžoje autobusas buvo sustojęs prie raudono šviesoforo signalo. Sankryžą autobusas kirto tiesiai. Autobusui įvažiavus į Liepojos g., ji atsistojo, nes kitoje stotelėje ruošėsi išlipti. Atsistojusi ji niekur nėjo, laikėsi už sėdynės atloše esančios rankenos ir žiūrėjo į autobuso priekį. Per priekinio lango stiklą matė, kad šviesofore, kuris yra ties tuberkuliozine ligonine, autobusui degė žalias šviesoforo signalas, todėl autobusas judėjo nemažindamas važiavimo greičio, arti šaligatvio. Tuo momentu į autobuso galą nežiūrėjo, ar ten buvo stovinčių kitų keleivių, nežino, nematė. Tuo metu pajuto, jog autobusas staigiai pradėjo stabdyti. Ji pasviro link autobuso priekio, bet sugebėjo išsilaikyti, tuo metu per autobuso priekinį langą pamatė iš dešinėje esančio keliuko į autobuso juostą įvažiuojantį lengvąjį automobilį, tas automobilis, kaip važiavo, taip nesustojęs įvažiavo į autobuso juostą ir nuvažiavo toliau. Tuo metu ji pajuto, kad ją kažkas nugaros srityje pastūmė iš galo į priekį, dėl to ji išsilaikyti fiziškai nebepajėgė ir griuvo į priekį ant kairiojo šono, galva ties vairuotojo kabina. Nugriuvusi ant kairiojo šono pamatė šalia savęs gulinčią galva link autobuso priekio moteriškę, ji jos nepažinojo. Ji pasijautė nejaukiai, kad guli, todėl iškart atsistojo. Vairuotojas šaukė: „rašykite numerį“. Tuomet pamatė, kad greta jos gulėjusiai moteriškei iš galvos teka kraujas. Moteriškė aimanavo, autobuso gale buvusi viena moteriškė nurodė, kad gulinčios moters kelti negalima dėl sužalojimų. Tuomet apsižiūrėjusi pamatė, kad jos kairės rankos vidurinis pirštas atverstas į priešingą pusę. Kadangi gulinti moteriškė pradėjo pati judėti, kaip dabar žino, kartu su ja buvusi jos anūkė padėjo jai atsisėsti ant sėdynės. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Po pakankamai ilgo laiko atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Pati sužalota moteris apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Kartu buvusi jos anūkė pasakojo, kad jos abi sėdėjo sėdynėje, esančioje palipus laiptukais autobuso gale, jos taip pat rengėsi išlipti, o autobuso stabdymo metu jos močiutė nuskriejo nuo laiptelių. Ją į ligoninę išvežė atvykęs antras greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kadangi įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl žalos atlyginimo kreipsis į kaltininko draudimo bendrovę (1 t., b. l. 35-36).

Liudytojas V. J.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. vairavo UAB „Gintarinis vairas“ priklausantį autobusą „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 3 maršrutu (Naikupės st.–Ligoninės st.). Autobusus vairuoja apie 21 metus, yra įgudęs vairuotojas. Apytiksliai apie 14 val. važiuodamas kryptimi link Universitetinės ligoninės kirto H. Manto g. ir P. Lideikio g. sankryžą. Ar buvo sustojęs degant raudonam šviesoforo signalui, nepamena. Tuo metu autobuse buvo apie 20 keleivių, gal šiek tiek mažiau. Dauguma keleivių buvo stovinčių, nes ruošėsi išlipti kitoje Liepojos stotelėje. Kirtęs minėtą sankryžą važiavo pirma eismo juosta, apytiksliai 40-42 km/h greičiu. Važiuodamas keliu ir stebėdamas aplinką matė, kaip iš Šiaurės pr. išvažiavimo link Liepojos g. artėja lengvasis automobilis „Renault Scenic“. Jo artėjimo link važiuojamųjų kelio dalių susikirtimo greičio nurodyti negali. Kadangi automobilio judėjimas jam kliūties nesudarė, jis toliau važiavo pastoviu nurodytu greičiu. Neprivažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtos su išvažiavimu iš Šiaurės pr., per priekinių durų šoninį langą matė, kaip minėto lengvojo automobilio vairuotoja pasukusi galvą į kairę stebi autobusą, bet nemažina važiavimo greičio. Tuo momentu jos važiavimo greitis, jo nuomone, buvo apie 30 km/h. Matydamas, kad kyla grėsmė eismo saugumui, jis pradėjo ją sekti žvilgsniu. Tada suprato, kad minėto automobilio vairuotoja nebesugebės sustabdyti vairuojamo automobilio iki važiuojamųjų dalių sankirtos, todėl tuo momentu staigiai iki galo nuspaudė stabdžių pedalą. Autobusas link sustojimo judėjo užblokuotais ratais, autobuse pradėjo griūti žmonės, nes visiems stabdymas buvo netikėtas. Kiek tiksliai autobuse griuvo žmonių, nurodyti negali. Vienu metu, kai buvo stabdomas autobusas ir griuvo keleiviai, minėtas lengvasis automobilis, jau įvažiavęs į jo judėjimo krypties pirmą eismo juostą, kuria jis važiavo autobusu, sustojo, pavažiavo atbuline eiga, atlaisvindamas jo eismo juostą. Atbuline eiga automobilis pavažiavo apytiksliai 2-2,5 m. Tuo momentu jis nukreipė žvilgsnį į dešinę žemyn, nes ties jo kabina pamatė nugriuvusios moters viršutinę kūno dalį, o lengvasis automobilis, matydamas, kad jis nevažiuoja, įvažiavo vėl į jo judėjimo krypties eismo juostą ir nuvažiavo kryptimi link Universitetinės ligoninės. Matydamas, kad lengvasis automobilis nuvažiuoja, puolė rašytis jo valstybinį numerį. Šiuo metu valstybinio numerio neatsimena, jį padiktavo atvykusiems policijos pareigūnams. Kažkas iš keleivių moterį, kurią matė nugriuvusią ties savo kabina, pasodino ant keleivio sėdynės, o jis tuo tarpu pasirūpino servetėlėmis kraujavimui sustabdyti. Iki atvažiuojant greitajai prie jo priėjo kita keleivė, kuri nurodė, kad ji autobuse griuvo ir susižalojo pirštus. Iki eismo įvykio eismo įvykio metu sužalotų moterų autobuso viduje nestebėjo, nurodyti, ar prieš pat stabdymą šios moterys sėdėjo, stovėjo ar laikėsi, ar nesilaikė, negali, nes visą dėmesį buvo sukoncentravęs į eismą kelyje. Kur minėtos moterys judėjo įlipusios į autobusą ir ką jos veikė, nurodyti negali, nepamena. Dėl įvykusio eismo įvykio kalta lengvojo automobilio vairuotoja, nes ji nestabdydama įvažiavo į jo eismo juostą, dėl to jis buvo priverstas didžiausiu intensyvumu stabdyti vairuojamą autobusą. Išvengti skaudesnio eismo įvykio padėjo jo ilgametė vairavimo patirtis, nes jis stabdyti pradėjo iškart, kai tik pamatė, kad lengvojo automobilio vairuotoja nebesugebės sustoti neįvažiavusi į jo eismo juostą. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo, autobusas neapgadintas. Vaizdo registratorius autobuse buvo, tačiau jis buvo išjungtas, nes jis pats jį išjungė vykdydamas administracijos nurodymą, kad išsaugotų įrašą, kuriame buvo kitam įvykiui svarbūs duomenys. Kokie tai duomenys, nežino, tačiau vadovybė nurodė, kad minėto vaizdo įrašo reikalauja policija ir būtina jį išsaugoti (1 t., b. l. 91-92).

Liudytoja I. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, po pietų važiavo autobusu Nr. 3. Autobusas važiavo kryptimi nuo miesto centro link miesto ligoninės. Ji autobuse sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo, ties antromis (galinėmis) durimis. Autobusui pravažiavus H. Manto ir P. Lideikio g. sankryžą, autobuse buvo, jos manymu, apie 5 žmones. Kiek pamena, autobuse visi asmenys sėdėjo, apytiksliai ties H. Manto ir P. Lideikio g. sankryža už jos dešinėje autobuso pusėje prieš pat duris sėdėjusi moteris pradėjo ruoštis išlipti. Visa tai ji matė periferiniu matymu, nes moteris buvo jai už nugaros dešiniau. Į ją atsisukusi nebuvo. Sėdėdama autobuse žiūrėjo į priekį ir vaizdą gerai matė tik per priekinį autobuso langą. Visą kelią autobuso vairuotojas važiavo normaliu greičiu ir be staigaus stabdymo. Pravažiavus sankryžą, nužvelgusi dešinėje esančią gatvelę, vedančią nuo Šiaurės pr., pajuto, kad autobusas staigiai stabdo. Dėl ko autobusas stabdė, nesuprato, nes jo priekyje nieko nematė. Autobuso stabdymas sėdint vietoje, jai pasirodė normalus, nes keliais rėmėsi į priekyje esančios sėdynės atlošą. Autobuso stabdymo momentu jai iš už nugaros link autobuso priekio aukštielninka, galva nukreipta link autobuso priekio, slysdama nugara grindimis nuslydo moteris. Moteris slysti nustojo ties autobuso salono priekiu, ties priekyje buvusia keturkampe pilka dėžute. Daugiau griuvusių asmenų autobuse nepastebėjo. Autobusas visiškai sustojo, ir kažkas garsiai pasakė: „kaip jūs stabdote“. Vairuotojas sušuko: „negi važiuosi ant mašinos“. Tuomet pagalvojo, kad kažkas turi trenktis į jų autobusą, bet smūgio nebuvo, tada pro autobuso priekinį langą pamatė nuo autobuso tolstantį lengvąjį lyg pilkos spalvos automobilį. Kas sėdėjo prie šio automobilio vairo, nematė, bet pagalvojo, kad lyg ta mašina pristabdė, nes po to matė, kaip greitėjančiai nuvažiavo. Tada ji ar kažkas kitas (nepamena) pasakė, kad pažiūrėtų numerius, ir vairuotojas pasakė, kad jis jau įsidėmėjo. Tuomet prie nugriuvusios moters pagelbėti pripuolė, jos supratimu, šios moters giminaitė. Griuvusiai moteriai puolė padėti ir kiti autobuse buvę keleiviai. Atkreipė dėmesį į autobuse buvusią moterį, kurios vienos rankos vienas pirštas buvo neįprastai atlenktas, ji jos paklausė, ar neskauda. Moteris kalbėjo mažai ir jai nieko neatsakė (1 t., b. l. 97-98).

Liudytoja D. A.parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, prisimena, jog tai buvo šeštadienis, su močiute J. A. buvo „Akropolyje“. Išėjusios iš „Akropolio“, kartu su močiute nuėjo į Kauno autobusų stotelę. Įlipo į autobusą Nr. 3 ir abi nuskenavo savo bilietus. Eidamos link autobuso galo, praėjusios išlipimo duris, atsisėdo už durų autobuso dešinėje, pirmoje sėdynių eilėje. Ji atsisėdo prie lango, o močiutė jai iš kairės. Priekyje jų buvo nuo išlipimo angos skiriantis skaidrus skydas. Autobusui kertant H. Manto g. ir jai nežinomos gatvės sankryžą, kurioje yra degalinė „Circle K“, jo greitis tikrai buvo didesnis nei 50 km/h. Tuo metu jos močiutė atsistojo, nes rengėsi išlipti. Atsistojusi močiutė laikėsi dešine ranka į dešinėje esantį turėklą. Kairėje rankoje jos močiutė turėjo rankinę, kurioje buvo pirkiniai. Pravažiavus sankryžą, autobusui esant ties dešinėje pusėje esančios nukreipimo salelės viduriu, vairuotojas staigiai pradėjo stabdyti. Stabdymas buvo pakankamai intensyvus, didesnis negu tikėtųsi įprastai. Tuo momentu jos močiutė ir kita moteriškė, stovėjusi laikydamasi į kairėje esančių sėdynių atlošą kairiau jos močiutės nugaros, pradėjo griūti. Močiutė griuvo į autobuso priekį ir liko gulėti autobuso priekyje, ties vairuotojo vieta. Kita moteriškė taip pat gulėjo greta močiutės, jos močiutei iš dešinės. Kodėl stabdė autobusas, ji nesuprato. Sustojus autobusui, ji apie dvi sekundes sustingo, matė, kad taip pat jautėsi ir kiti keleiviai, kurių iš viso buvo 5-6, įskaitant ją ir močiutę. Tuomet ji paliko savo vietą ir nusileidusi laiptais nubėgo prie močiutės. Tuo momentu išgirdo močiutės ir kitos moteriškės dejones, matė, kaip močiutei iš galvos bėgo daug tamsaus kraujo. Ji bandė padėti atsikelti močiutei, tačiau jai nepavyko. Toks stiprus autobuso stabdymas buvo vienintelis šios kelionės metu, kitų tokių stabdymų nebuvo. Autobuso stabdymo metu ji viršutine krūtinės dalimi atsitrenkė į vertikalų turėklą, į kurį laikėsi močiutė, nes stabdymo metu ji jau buvo persėdusi į močiutės vietą. Atsitrenkusi į turėklą ji pajuto lengvą fizinį skausmą, sutrenkimo vietoje buvo šiek tiek paraudusi oda. Dėl šio sužalojimo į medikus nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to niekam neturi (1 t., b. l. 103-104).

Liudytoja I. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį, dienos neatsimena, iš miesto centro važiavo autobusu, kurio numerio neatsimena. Mano, kad tai buvo 3 maršruto autobusas. Į autobusą įlipo prie viešbučio „Navalis“. Autobuse buvo dvejos durys – vienos įlipimui, kitos išlipimui. Įlipusi į autobusą, ji atsisėdo vietoje, kuri yra autobuso kairėje pusėje, praėjus išlipimo duris, ant pakylos, antroje eilėje nuo išlipimo durų. Autobusui artėjant prie P. Lideikio g., jame buvo apie 5 žmones, įskaitant ją. Autobusui pravažiavus P. Lideikio g., dvi moterys atsistojo ir iš už jos nugaros nuėjo prie autobuso išlipimo durų. Ar jos stovėdamos laikėsi, negali nurodyti, nepamena. Artėdamas prie stotelės, esančios prie parduotuvės „Maxima“, autobusas važiavo palei dešinį važiuojamosios dalies kraštą. Autobusas važiavo greitokai, tačiau greičio nurodyti negali. Tuo momentu ji pajuto labai staigų autobuso stabdymą ir tuo pačiu metu pamatė, kaip stovėjusios moterys oru nuskriejo į autobuso priekį. Tuo momentu, kai autobusas staigiai stabdė, ji pažiūrėjusi pro dešinės pusės autobuso langą pamatė, kad dešiniau esančia šalutine gatvele nelabai greitai važiuoja sidabrinės spalvos lengvasis automobilis. Autobusas iš karto sustojo. Ji, žiūrėdama į sidabrinį automobilį, pagalvojo, negi žmogus nesustos, tuomet pro priekinį autobuso langą pamatė, kaip sidabrinis automobilis nuvažiuoja tiesiai. Matė, kaip vyresnio amžiaus moteris griuvo pirmoji, o ant jos griuvo jaunesnio amžiaus moteris. Jos abi nuskriejo viduryje autobuso prie vairuotojo, galvomis prie autobuso priekio. Atsimena, kad jai už nugaros sėdėjusi moteris pasakė: „Jėzau, kaip tos mašinos laksto“. Tuomet visi autobuse buvę žmonės puolė pakelti griuvusias moteris. Vyresnio amžiaus moteris buvo kruvina, jai kraujavo iš galvos. Jaunesnio amžiaus moteris atsistojusi skundėsi rankos skausmu, ji matė, kaip šios moters vienos rankos pirštai buvo atsilenkę atgal. Vyresnio amžiaus moteriai iš pradžių nenorėjo leisti keltis. Pirmesnė į įvykio vietą atvažiavo policija. Stabdymo momentu, kai pažiūrėjo į sidabrinės spalvos automobilį, matė, kad lyg tą automobilį vairavo moteris, vyresnio amžiaus, su akiniais regėjimui, dar pagalvojo, kad jau laikas tokiai moteriai automobilį pastatyti visam laikui (1 t., b. l. 109-110).

Iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val. buvo gautas pranešimas, kad Liepojos g., Klaipėdoje, viešajam keleiviniam autobusui Nr. 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai užlindo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio autobusas staigiai sustojo, susižalojo keleiviai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjo J. A. (jai sumušta galva) ir B. N. (jai sužaloti du kairės rankos pirštai, nubrozdinta kairė koja). Keleivinį autobusą vairavo V. J., kuris paaiškino, jog pravažiavus H. Manto g., P. Lideikio ir Liepojos g. sankryžą, važiuojant link Universitetinės ligoninės, iš dešinės pusės staigiai į Liepojos g. įsuko automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusą teko staigiai stabdyti, dėl to susižalojo keli autobuso keleiviai. Automobilis, dėl kurio teko staigiai stabdyti, pasišalino iš eismo įvykio vietos (1 t., b. l. 12-13).

Iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pranešimas, kad Liepojos g. ir Šiaurės pr. sankryžoje automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai užlindo autobusui Nr. 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiam autobusui staigiai stabdant, susižalojo moteris. Atvykus į eismo įvykio vietą, ten jau esantys pareigūnai paaiškino, jog eismo įvykio metu nukentėjo dvi moterys. J. A. kraujavo galva, o B. N. buvo sužaloti pirštai. Abi nukentėjusiosios išvežtos į ligoninę. Autobuso vairuotojas V. J. paaiškino, kad jam važiuojant Liepojos g., iš Šiaurės pr. šalutiniu keliu atvažiuojantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nepraleido, todėl jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, dėl to autobuso keleivės nukrito ant autobuso grindų, taip susižalodamos. Buvo susisiekta su automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. Š., ji atvyko į įvykio vietą ir pripažino, jog ji vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad ji važiavo iš Šiaurės pr. į Liepojos g. šalutiniu keliu, sustojo praleisti autobusą, tačiau ir jis sustojo. Ji nesuprato, kodėl jis taip pasielgė, pagalvojo, kad nepravažiuoja, todėl dar pavažiavo atbuline eiga, tačiau pamačiusi, kad atsidarė autobuso durys, nepagalvojusi, kad galėjo kas nutikti, nuvažiavo. Teigė, kad avarinės situacijos nesukėlė (1 t., b. l. 14).

Iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Liepojos g., ties pastatu Nr. 2. Nustatyta, jog įvykio vietoje važiuojamosios dalies danga – sausas asfaltas. Eismo įvykio vietoje esanti sankryža yra nereguliuojama, joje yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Važiuojamoji dalis paženklinta horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje geras. Įvykio vietoje autobusas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo priekinės ašies ratais paliktų 4,30 m ilgio, o galinės ašies ratais paliktų 8 m ilgio stabdymo pėdsakų pabaigoje. Autobuso viduje užfiksuota 0,4 m skersmens kraujo dėmė (1 t., b. l. 15-18, 19, 20).

2020 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1710/2020 (03) konstatuota, kad B. N. eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: kairės plaštakos III-IV pirštų sumušimą ir trečio piršto vidurinės falangos išnirimą. Piršto falangos išnirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 32).

2020 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 1712/2020 (03) konstatuota, jog J. A. eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: pakaušio kairės pusės muštinę žaizdą ir minkštųjų audinių kraujosruvą, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu išilginiame smegenų plyšyje kairėje ir kairės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžimus. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57-58).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji M. Š. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 13.48 val., vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 154 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (M. Š. padarytas KET 154 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. A. ir B. N. sveikata. Todėl tokia kaltinamosios M. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji M. Š., jos gynėjas advokatas Darius Kurpavičius bei L. A. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymus atleisti kaltinamąją M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

L. A. nurodė, kad kaltinamąją pažįsta apie 25 metus, bendrauja su ja jau nuo studijų laikų, jos yra senos bičiulės, ji jai yra kaip šeimos narys. Kaltinamoji jai apie eismo įvykį pasipasakojo iškart, žino, kuo ji yra kaltinama. M. Š. daug metų vairuoja transporto priemones ir tai daro saugiai. Ji yra labai jautrus, sąžiningas žmogus. Su kaltinamąja bendrauja nuolat, mano, kad yra autoritetas M. Š. ir gali daryti įtaką jos elgesiui, ją motyvuoti. Ji (laiduotoja) turi aukštąjį universitetinį edukologijos-logopedijos išsilavinimą, taip pat yra dirbusi teisėsaugoje, niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Šiuo metu ji niekur nedirba, todėl prašo, kad teismas paskirtų laidavimą be užstato.

M. Š. prašyme taip pat patvirtino, kad ją ir L. A. sieja ilgalaikiai draugiški santykiai, jos dažnai leidžia laiką kartu, bendrauja šeimomis. Jai jos draugės nuomonė yra labai svarbi, ji atsižvelgia į draugės pastebėjimus, patarimus, nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. Būtent L. A. ji pirmiausia pasipasakojo apie savo padarytą pažeidimą, apie šį įvykį jos daug kalbėjosi, ji sutinka su savo drauge ir kritiškai vertina savo neapgalvotą elgesį, labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. L. A. ne tik pokalbių metu diegia jai tinkamas vertybes, bet ir savo elgesiu rodo sektiną pavyzdį, nes yra neteista, nebausta administracine tvarka, jai nėra atliekama jokių ikiteisminių tyrimų. Be to, L. A. yra labai drausminga, nekonfliktiška, sąžininga, kultūringa, punktuali, neturi žalingų įpročių, yra labai gerbiama tiek kolegų, tiek pažįstamų, kaimynų bei draugų, buvusiose darbo vietose charakterizuojama išimtinai tik teigiamai. Be to, L. A. suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro kvalifikacijos laipsnis. Atsižvelgiant į visa tai, L. A. teigiama įtaka jai yra akivaizdi.

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotoja L. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką M. Š.. Be to, byloje nustatyta, kad M. Š. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nekilo jokių negrįžtamų sunkių pasekmių, ji neteista, duomenų, kad jai būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo bausta už šiurkštų KET pažeidimą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo elgesio, yra pensininkė. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė neatleidžianti kaltinamajai, teigė netikinti, kad ji gailisi, nes ji jos neatsiprašė po eismo įvykio, neatvyko jos aplankyti į ligoninę, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo eismo įvykio, M. Š. pranešimas apie įtarimą įteiktas tik 2020 m. gruodžio 28 d., todėl sutiktina, kad ji galėjo ir nesuprasti, jog dėl jos kaltės buvo sužalota kitų žmonių sveikata. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, teismo vertinimu, išreiškė nuoširdžią atgailą dėl sukelto eismo įvykio. Taigi visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos L. A. atsakomybei, nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. anksčiau neteista, administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus nebausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamoji neatsargų nusikaltimą, nesukėlusį negrįžtamų sunkių pasekmių, padarė būdama blaivi, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu prokuroras neprašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl ši priemonė kaltinamajai M. Š. neskirtina.

Nukentėjusioji J. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamosios M. Š. ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ solidariai priteisti 8578,22 Eur turtinės žalos ir 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jos turėtas 500 Eur proceso išlaidas. Nustatyta, jog M. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl kaltinamoji turėtų atlyginti tą žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmoka. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygina iki 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju draudimo suma visiškai dengia reikalaujamo priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydį, žala priteistina tik iš draudiko.

Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 359,36 Eur turtinės žalos, kurią sudaro gydymo išlaidos, kuro sąnaudos, žala, patirta dėl eismo įvykio metu sugadinto kostiumėlio, bei 3100 Eur neturtinės žalos. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra atlyginusi 34,60 Eur už kuro sąnaudas, nors nukentėjusioji prašė atlyginti 90,56 Eur išlaidų kurui, kurios buvo patirtos jos sūnaus vykstant pas ją į ligonines, važiuojant pirkti jai vaistų, ir dar 20 Eur išlaidų kurui, kurios buvo patirtos vežiojant ją į skausmo kliniką. Nukentėjusioji prašo priteisti likusią neatlygintą šių išlaidų dalį – iš viso 75,96 Eur (55,96 Eur + 20 Eur). Teismo nuomone, draudimo bendrovės išmokėta suma už kuro sąnaudas dėl sūnaus vykimo į ligonines, vaistinę yra pakankama, nes byloje nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos sūnus išleido daugiau, nei jai buvo atlyginta (iš draudimo bendrovei pateiktų 2020-08-22, 2020-09-27, 2020-10-10, 2020-10-11, 2020-11-28 kuro įsigijimo kvitų matyti, kad beveik visi degalų pirkimai vyko tada, kai nukentėjusioji jau buvo išrašyta iš Palangos reabilitacijos ligoninės (ji išrašyta buvo 2020-09-25)). Dėl kuro išlaidų vykstant į gydymo įstaigą „Baltic clinic“ sutiktina, kad nukentėjusioji patyrė tam tikras išlaidas (pastebėtina, kad nei civiliniame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, kiek kartų buvo vykta į šią įstaigą), todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo nukentėjusiosios namų iki šios įstaigos yra iki 10 km atstumas, o pati nukentėjusioji savo paaiškinime nurodė, kad sūnaus automobiliu nuvažiuoti 10 km atstumą kainuoja 1 Eur, tai iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteistini 2 Eur kuro išlaidų. Likusi minėto reikalavimo dalis atmestina.

Civilinis atsakovas nukentėjusiajai taip pat yra atlyginęs 134,76 Eur gydymosi išlaidų, nors nukentėjusioji prašė atlyginti 192,98 Eur už vaistus bei 500 Eur už paslaugas skausmo klinikoje „Baltic clinic“, kur jai buvo taikomos procedūros ir leidžiami vaistai, nes dėl šonkaulių lūžimo vargino dideli skausmai. Nukentėjusioji prašo priteisti likusią neatlygintą šių išlaidų dalį – iš viso 558,22 Eur (58,22 Eur + 500 Eur). Teismo vertinimu, draudimo bendrovės išmokėta suma už vaistinius preparatus yra pakankama, nes iš byloje pateiktų kvitų matyti, kad nukentėjusioji, įsigydama vaistinius preparatus, susijusius su eismo įvykio pasekmių gydymu, įsigijo jų ir skydliaukės sutrikimams gydyti, taip pat maisto papildų, vitaminų, kurių sudėtis ir veikimo pobūdis beveik identiški (pastebėtina, kad iš įsigytų 9 maisto papildų, vitaminų draudimo bendrovė neatlygino tik už 3), už vaistinius preparatus, maisto papildus, kurie tikrai buvo susiję su eismo įvykio metu patirtų traumų gydymu, buvo atlyginta. Todėl reikalavimas atlyginti neatlygintas 58,22 Eur išlaidas vaistams atmestinas. Tačiau nors atsakovas nesutiko su nukentėjusiosios reikalavimu atlyginti už gydymo paslaugas medicinos įstaigoje „Baltic clinic“, teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas, nes, visų pirma, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytą žalą pagal draudimo sutartį turi atlyginti draudikas, nėra nustatyta jokių apribojimų kreiptis į privačią gydymo įstaigą, juo labiau, kad tuo metu visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo ribotos galimybės kreiptis į valstybines gydymo įstaigas, be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji šeimos gydytojo siuntimu kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą būtent dėl tolimesnio gydymo, susijusio su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, yra pateikti dokumentai dėl jai taikyto gydymo, pateiktas kvitas, patvirtinantis atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, todėl šis nukentėjusiosios reikalavimas tenkintinas ir iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteistina 500 Eur suma už medicinines paslaugas skausmo klinikoje „Baltic clinic“.

Nukentėjusioji taip pat prašė iš draudimo bendrovės priteisti 14,24 Eur už nuotraukas po įvykio, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Pastebėtina, kad bylos medžiagoje nėra tokio pobūdžio foto nuotraukų. Nukentėjusiosios pateiktas 2020 m. spalio 21 d. kvitas patvirtina tik tai, kad ji sumokėjo už kažkokias foto prekes praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po eismo įvykio, kurio metu ir buvo patirti sužalojimai, lieka neaišku, kokiu tikslu, kam ji darė šias nuotraukas, be to, ir pats tokio pobūdžio nuotraukų darymo faktas nėra objektyviai patvirtintas. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 8000 Eur turtinės žalos, kurios neatlygino draudimo bendrovė, susijusios su jos sūnaus 2020 m. rugsėjo, spalio mėn. negautomis pajamomis. Kaip žinia, darbo santykiai yra tokie civiliniai santykiai, kurie grindžiami rašytiniais dokumentais (sutartimis, pranešimais, išmokomis, įmokomis į socialinio draudimo fondus). Nukentėjusioji, prašydama atlyginti minėtas negautas pajamas, draudimo bendrovei pateikė duomenis, kad jos sūnus D. A. dirbo Norvegijoje nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Nukentėjusioji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. A. dar 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje grįžo į Lietuvą, nes pasaulyje prasidėjo koronaviruso pandemija, o ne dėl to, kad įvyko aptariamas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota jo mama. Kaip matyti, jokių duomenų apie tai, kad D. A. būtų suteiktos atostogos, prastovos, kad jis būtų gavęs siūlymą sugrįžti į darbą, byloje nepateikta. Todėl svarstytina, jeigu eismo įvykio dieną D. A. buvo Lietuvoje, koks jo darbinis statusas buvo darbdavio įmonėje. Pastebėtina, kad nukentėjusiosios atstovė tik teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios sūnus siūlymą sugrįžti į darbą gavo 2020 m. spalio mėnesį, tuo metu nukentėjusioji jau buvo grįžusi iš reabilitacijos ligoninės, pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie būtiną nukentėjusiosios slaugą po reabilitacinio gydymo. Be to, kaip buvo nurodyta, D. A. dirbti išvyko tik 2021 m. kovo mėnesį. Taigi atsižvelgiant į visa tai, teismui pateiktų duomenų nepakanka daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad D. A. negavo pajamų būtent dėl motinos slaugymo, o jei būtų nereikėję jos slaugyti, jis tas pajamas tikrai būtų gavęs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios sūnus pats ar per atstovą nesikreipė dėl negautų pajamų atlyginimo. Todėl ši civilinio ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaip minėta, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (draudimo bendrovė jai jau yra išmokėjusi 3100 Eur neturtinei žalai atlyginti). Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl neatsargaus kaltinamosios nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl pakaušio kairės pusės muštinės žaizdos ir minkštųjų audinių kraujosruvos, nedidelio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu išilginiame smegenų plyšyje kairėje ir kairės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžimų, ji ligoninėje ir reabilitacijos ligoninėje išbuvo iš viso 42 d., 2020 m. gruodžio 3 d. ji skundėsi išliekančiais galvos paviršiniais skausmais, tirpimu, kaklo, kairės krūtinės ląstos pusės skausmais, suprastėjusia atmintimi, jautrumu, atsiradusiu baimės jausmu, 2020 m. gruodžio 10 d. buvo konsultuota skausmo gydytojo, išrašyti vaistai. Dėl patirtų sužalojimų buvo apribotas J. A. fizinis aktyvumas, jos judėjimo laisvė, ji neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumus buityje, negalėjo savęs apsitarnauti. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais ir negrįžtamais asmens sveikatos pakenkimais, ji nebuvo ilgai gydyta stacionariai, jai nebuvo atlikta jokių operacijų, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl papildomo 1900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusioji J. A. patyrė 500 Eur išlaidų atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 73-74). Nukentėjusioji prašo šias išlaidas taip pat priteisti iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės solidariai. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos būtent iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ikiteisminio tyrimo veiksmai irgi nebuvo sudėtingi, jų nebuvo daug, į tai, kad žalos atlyginimo klausimai sprendžiami tik su draudimo bendrove, nukentėjusiosios prašymas atlyginti jos patirtas proceso išlaidas tenkintinas iš dalies, jai iš kaltinamosios M. Š. priteisiant 300 Eur turėtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laikmena, esanti byloje (1 t., b. l. 176), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Žuvininkų g. 6, Trušelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą M. Š. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai L. A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. Š. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. Š., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios J. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios J. A. naudai priteisti 502 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš kaltinamosios M. Š. nukentėjusiosios J. A. naudai priteisti 300 Eur turėtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė