Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ atstovams N. G. ir advokatui Vadimui Makušinui,

atsakovės Vokietijos įmonės „Kleymann Viehhandels GmbH Co.KG“ atstovei advokato padėjėjai Santai Ulinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio veislininkystė“ ieškinį atsakovei Vokietijos įmonei „Kleymann Viehhandels GmbH Co.KG“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas N. G. ir ieškovės atstovas advokatas V. Makušinas ieškinį palaikė, paaiškino, kad ieškinio reikalavimas kilo iš sutartinių santykių. 2016-09-14 PVM sąskaita faktūra PAV Nr. 576 bei 2016-11-07 PVM sąskaita faktūra PAV Nr. 596 buvo išrašytos taikant 0 proc. PVM tarifą, kadangi buvo sutarta, kad atsakovė galvijus išveš iš Lietuvos. Tačiau VMI, atlikusi tyrimą, nustatė, kad galvijai iš Lietuvos nebuvo išvežti, o dar jiems esant Lietuvoje perparduoti kitai įmonei. Todėl buvo nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo įpareigota sumokėti 21 proc. PVM nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų. Tai nebuvo vieninteliai sandoriai su atsakove, bet jokių nesusipratimų nėra buvę, atsakovė visada galvijus išveždavo iš Lietuvos, neužkliuvo kitos PVM sąskaitos faktūros ir VMI. Ieškovė 21 proc. PVM, nurodytą VMI, sumokėjo ir išrašė kreditinę sąskaitą atsakovei. Atsakovė dalį sąskaitos apmokėjo, tačiau liko skolinga 8 755,84 Eur. Su sutrumpintu senaties terminu nesutiko, kadangi atsakovės skola kilo iš netinkamai įvykdytos 2014 m. sutarties, todėl turi būti taikoma 10 m. senatis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė jokių nuostolių nepatirtų, kadangi savo valstybėje yra PVM mokėtoja, todėl PVM mokestį galėtų susigrąžinti. Nurodė, kad jokių paskolos sutarčių su atsakove nesudarinėjo, o paskolos sutartims, viršijančioms 10 000 Eur, yra privalomas ieškovės akcininko sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys 2014-04-15 sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) užsakymą atlikti gyvulių pirkimo agentavimo paslaugas, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovė 2016-09-14 atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 576, kurioje fiksavo galvijų pardavimo tarpininkavimo paslaugą už bendrą 24 780 Eur sumą (PVM nebuvo traukiamas į šią sąskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 49 straipsniu – kadangi tiekiamos prekės išgabentos į kitą valstybę). Ieškovė 2016-11-07 atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 596, kurioje fiksavo galvijų pardavimo tarpininkavimo paslaugą už bendrą 90 152 Eur sumą (PVM nebuvo traukiamas į šią sąskaitą vadovaujantis PVMĮ 49 straipsniu – kadangi tiekiamos prekės išgabentos į kitą valstybę). Atlikusi ieškovės mokestinį tyrimą, Panevėžio apskrities VMI 2018-01-22 pranešimu Nr. (42.59 E) FR0687-69 pasiūlė ieškovei pateikti 2016 m. rugsėjo mėn. patikslintą PVM deklaraciją (FR0600), didinant PVM apmokestinamų sandorių vertę 24 780 Eur ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą pardavimo PVM 5 203,80 Eur; 2016 m. lapkričio mėn. patikslintą PVM deklaraciją (FR0600), didinant PVM apmokestinamų sandorių vertę 90 152 Eur ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą pardavimo PVM 18 931,92 Eur; 2016 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. patikslintas Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitas (FR0564). Ieškovė 2018-02-09 atsakovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 833, kuria vadovaudamasis Panevėžio apskrities VMI 2018-01-22 nurodymu patikslino ankstesnėse atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose PVM tarifą. Šioje sąskaitoje buvo fiksuota, kad prie anksčiau atsakovei išrašytų sąskaitų buvo priskaičiuotas PVM, kuris sudarė 24 135,72 Eur. Atsakovė 2018-05-24 pagal pateiktą 2018-02-09 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 833 ieškovui sumokėjo 12 067,88 Eur. Ieškovė 2018-06-29 atsakovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą PV Nr. 526, kuria 9 vienetais patikslino (sumažino) atsakovei patiektų galvijų skaičių, todėl sumažino atsakovės ieškovei mokėtiną sumą 3 312 Eur. Po šios sąskaitos išrašymo atsakovės skola ieškovei sumažėjo iki 8 755,84 Eur.

Dėl senaties

9. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl 8 755,84 Eur priteisimo ir ieškinį atmesti, nurodydama, kad tai yra žalos (nuostolių) atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Su šiuo atsakovės argumentu nėra pagrindo sutikti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams tik dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. kai žala kyla iš deliktinių civilinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus kildina iš netinkamo Sutarties įvykdymo, nurodant, kad atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtos pareigos išgabenti galvijus iš Lietuvos. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti skola yra kilusi ne iš deliktinių, bet iš sutartinių civilinių teisinių santykių, todėl taikytinas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Dėl Sutarties (ne)įvykdymo

10. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko ieškovei kilo pareiga sumokėti į valstybės biudžetą 24 135,72 Eur PVM mokesčio. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad už teisingą PVM tarifo apskaičiavimą yra atsakinga ieškovė, atsakovė apskritai neturėjo pareigos išvežti galvijų iš Lietuvos į kitą ES narę, ieškovė buvo informuota, kad galvijai bus gabenami į Turkiją, todėl pati neteisingai užpildė deklaraciją ir turi už tai prisiimti atsakomybę.

11. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018 20 punktą).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 42 punktas). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016, 17 punktas).

13. Byloje nustatyta, kad šalys 2014-04-15 sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) užsakymą atlikti gyvulių pirkimo agentavimo paslaugas, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutarties 3.1 punkte susitarta, kad užsakovas (atsakovė) superka vykdytojo (ieškovės) surastus gyvulius iš gyvulių augintojų, jų auginimo vietose ar pristatytus į galvijų surinkimo centrus, iš anksto su vykdytoju suderintomis kainomis; 3.2 punkte nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja bendradarbiauti su vykdytoju, kuris vykdo šią sutartį; 3.5 punkte sutarta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui sutartą atlyginimą už kiekvieną vykdytojo surastą ir nupirktą gyvulį. Taigi, Sutartyje nėra tiesiogiai sutarta, kad atsakovė turi nupirktus galvijus išvežti iš Lietuvos teritorijos.

14. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas.

15. Sutarties 4.3 punkte šalys sutarė, kad vykdytojas (ieškovė) už atliktą paslaugą išrašo sąskaitą faktūrą, remiantis pirkimo duomenimis, kuriuos užsakovas (atsakovė) pateikia vykdytojui per tris darbo dienas po gyvulių nupirkimo. Ieškovė 2016-09-14 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PAV Nr. 576 už 56 galvijus, bendra suma 24 780,00 Eur, PVM 0 proc. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, PVMĮ 49 straipsnis (Tiekiamos prekės išgabentos į kitą ES valstybę). Ieškovė 2016-11-07 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija PAV Nr. 596 už 191 galviją, bendra suma 90 152,00 Eur, PVM 0 proc. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta, PVMĮ 49 straipsnis (Tiekiamos prekės išgabentos į kitą ES valstybę). Abi sąskaitas atsakovė apmokėjo laiku, jokių pretenzijų ar pastabų dėl jų nepateikė, taip pat nepateikė jokios informacijos apie galvijų perpardavimą kitai įmonei Lietuvos teritorijoje. Daroma išvada, kad atsakovė sutiko su sąskaitose faktūrose nurodyta sąlyga, jog galvijai turi būti išvežti iš Lietuvos į kitą ES valstybę.

16. Kaip minėta, atlikusi ieškovės mokestinį tyrimą Panevėžio apskrities VMI 2018-01-22 pranešimu Nr. (42.59 E) FR0687-69 pasiūlė ieškovei pateikti 2016 m. rugsėjo mėn. patikslintą PVM deklaraciją (FR0600), didinant PVM apmokestinamų sandorių vertę 24 780 Eur ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą pardavimo PVM 5 203,80 Eur; 2016 m. lapkričio mėn. patikslintą PVM deklaraciją (FR0600), didinant PVM apmokestinamų sandorių vertę 90 152 Eur ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą pardavimo PVM 18 931,92 Eur. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad galvijai iš Lietuvos nebuvo išvežti, o dar jiems esant Lietuvoje perparduoti kitai įmonei. Panevėžio apskrities VMI rėmėsi Vokietijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad įmonė „Kleymann Viehhandels GmbH & Co“ pardavė prekes Vengrijos įmonei „Hunland Trade KFT“, kuri organizavo galvijų gabenimą iš Lietuvos su įmone „Hunland Trans KFT“. Vokietijos mokesčių administratoriaus pažymėta, kad prekės buvo gabentos tiesiai iš Lietuvos į Turkiją įmonei „Tarim lsletmeleri Genet Mudurtugu“ ir niekada nebuvo įvežtos į Vokietiją. Taigi, buvo nustatyta, kad galvijai buvo parduoti Vengrijos įmonei dar iki išvežant juos iš Lietuvos, todėl nuspręsta, jog ieškovė nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą. Remdamasi Panevėžio AVMI atliktu patikrinimu ieškovė sumokėjo į valstybės biudžetą 24 135,72 Eur bei 2018-02-09 atsakovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą PAV Nr. 833, kuria vadovaudamasis Panevėžio apskrities VMI 2018-01-22 nurodymu patikslino ankstesnėse atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą PVM tarifą.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-05-24 pervedė ieškovei 12 067,88 Eur, mokėjimo pavedime nurodydama mokėjimo paskirtį „Re. Nr. PAV Nr. 833 Mahn. 11-05-2018 50. v. 24 135,75 Eur“. Ieškovė tvirtina, kad taip atsakovė pripažino skolą ir pusę jos sumokėjo. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad skolos nepripažino, o sumokėta suma yra ieškovei suteikta paskola.

18. CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Atsakovė į bylą nepateikė jokių paskolos sutarčių, elektroninių ar kitokių susirašinėjimų, kurie patvirtintų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ar dėl jos buvo tariamasi, derinama paskolos suma ar pan. Atsakovės 2018-05-24 atliktas mokėjimas ieškovės naudai niekaip neįrodo paskolos egzistavimo, priešingai – iš mokėjimo paskirties daroma išvada, kad atsakovė iš dalies (50 proc.) apmokėjo būtent 2018-02-09 PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 833. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tuo tarpu ieškovė įrodė, kad atsakovė, gavusi 2018-02-09 PVM sąskaitą faktūrą PAV Nr. 833 ir nepateikusi ieškovei jokių pastabų, pretenzijų dėl gautos sąskaitos faktūros, o sumokėjusi dalį sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, pripažino skolą.

19. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad nebuvo informuota apie mokesčio administratoriaus atliekamą patikrinimą ir negalėjo apsiginti, dėl ko visą atsakomybę už kilusias pasekmes turi prisiimti ieškovė. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ji turėjo teisę žinoti apie atliekamą tyrimą ir teikti įrodymus, ginančius jos poziciją. Kita vertus, šalis, turinti įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus ar atsikirtimus, turi pareigą pateikti juos teismui. Tačiau į bylą atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, kad atsakovė galvijus iš Lietuvos išgabeno ir tik po to pardavė kitai įmonei, dėl ko ieškovei nebūtų kilusi pareiga sumokėti 21 proc. PVM mokestį. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad tokių įrodymų atsakovė neturi ir neturėjo patikrinimo atlikimo metu, todėl argumentai dėl jos neįtraukimo į atliekamą tyrimą yra atmetami kaip nepagrįsti.

20. Atsakovė taip pat tvirtino, jog ieškovė žinojo, kad galvijai bus gabenami į Turkiją. Į bylą yra pateikti du atsakovės raštai ieškovei, kurių viename nurodoma, kad „firma Kleymann Viehhandels GmbH Co. KG organizuos užklausimus dėl krovinių gabenimo maršruto iš UAB „Panevėžio veislininkystė“, LT-38242 Šilagalio k., Panevėžio r., Lietuva, į GENEL TARIM ISLETMELERI Müdürlügü Lüleburgaz/ Kirklareli Kirklareli Lüleburgaz TR20160722“, o kitame patvirtinama, kad atsakovės „pirktus galvijus (191 vnt.) pagal 2016-11-07 sąskaitą PAV 596 iš UAB „Panevėžio veislininkystė“, Panevėžio r., Lietuva, pasikrovė firma Hunland Trans Kft, Rada Puszta, 2347 Bugyi, Vengrija (HU12SZ081), jų gabenimui į Turkiją (pervežimo maršruto planas ir CMR pridedami). Atsakovės galvijų gabenimo maršrutas ėjo per Vengriją“. Iš šių raštų galima daryti išvadą, kad galvijai bus išgabenti į Turkiją, tačiau juose nėra minima, kad galvijai buvo ar bus perparduoti dar Lietuvos teritorijoje, dėl ko ieškovei būtų kilusi pareiga apskaičiuoti ir sumokėti 21 proc. PVM mokestį. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė kaip nors informavo ieškovę apie galvijų perpardavimą Lietuvoje, neišvežant jų į kitą ES šalį, teismas sprendžia, kad atsakovė neįvykdė šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigos, t. y. netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ieškovei.

21. Atsakovė, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai pildė buhalterinius dokumentus, nurodė neteisingą PVMĮ straipsnį, todėl turi prisiimti savo elgesiu sukeltas neigiamas pasekmes. Atsakovės manymu, ieškovė deklaracijose turėjo nurodyti ne PVMĮ 49 straipsnį, reglamentuojantį prekių išvežimą į kitą ES valstybę, o PVMĮ 41 straipsnį, reglamentuojantį prekių eksportą, t. y., kai prekės yra išgabenamos iš ES teritorijos. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovė pardavė galvijus ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, o jau vėliau atsakovė pardavė galvijus Vengrijos įmonei „Hunland Trade KFT“, kuri organizavo galvijų gabenimą iš Lietuvos su įmone „Hunland Trans KFT“ į Turkiją įmonei „Tarim lsletmeleri Genet Mudurtugu“. Kaip minėta, ieškovė nežinojo, kas bus daroma su galvijais, o tikėjosi, kad atsakovė juos išgabens iš Lietuvos į kitą ES valstybę, todėl, pasitikėdama atsakove, išrašė PVM sąskaitas faktūras, pritaikydama 0 proc. PVM tarifą. Kadangi atsakovė galvijus perpardavė dar jiems esant Lietuvoje, deklaracijoje negalėjo būti nurodomas nei PVMĮ 49 straipsnį (kurį nurodė ieškovė), nei PVMĮ 41 straipsnis (kurį, atsakovės teigimu, turėjo ieškovė nurodyti), kadangi galvijai buvo parduoti Lietuvoje, o sandoriams, atliekamiems Lietuvos teritorijoje yra taikomas 21 proc. PVM tarifas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė neturėjo pagrindo deklaracijose nurodyti PVMĮ 41 straipsnio.

Dėl civilinės atsakomybės

22. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Kaip teismo buvo konstatuota 20 sprendimo punkte, atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, dėl ko ieškovei iškilo pareiga sumokėti 24 135,72 Eur PVM mokestį į valstybės biudžetą. Atsakovei pripažinus skolą ir dalį jos (12 067,88 Eur) 2018-05-24 sumokėjus, 2018-06-29 ieškovei kreditine PVM sąskaita faktūra PV Nr. 526 sumažinus atsakovės ieškovei mokėtiną sumą 3 312 Eur, liko neapmokėta 8 755,84 Eur suma.

24. Ieškovė 2018-08-21 įspėjimu pareikalavo atsakovės iki 2018-08-27 sumokėti 8 755,84 Eur skolą, 2018-10-24 pretenzija dar kartą pareikalavo atsakovės sumokėti 8 755,84 Eur skolą iki 2018-10-31. Atsakovė nei į įspėjimą, nei į pretenziją nereagavo, jokių atsikirtimų ar nesutikimų su skola nepareiškė, skolos nesumokėjo.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sąžiningai vykdė sutartines prievoles, ne dėl savo kaltės neteisingai apskaičiavo PVM mokestį, kurį vėliau sumokėjo į biudžetą, į tai, kad atsakovė, nevykdydama bendradarbiavimo pareigos, neinformavo ieškovės apie savo tolesnius veiksmus, dėl kurių ieškovei kilo pareiga sumokėti 21 proc. PVM mokestį, atsakovė pripažino susidariusią skolą ir didžiąją jos dalį apmokėjo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą visiškai, t. y. priteisti iš atsakovės 8 755,84 Eur skolą.

26. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovės atžvilgiu priimtas 2021-07-28, todėl palūkanos skaičiuojamos nuo šios datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.

27. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 197 Eur žyminis mokestis bei 1 800 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais (CPK 93, 98 straipsniai).

28. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės taip pat priteisiamos 15,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės „Kleymann Viehhandels GmbH Co.KG“, juridinio asmens kodas 034540299684, 8 755,84 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 84 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 755,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 997,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio veislininkystė“, juridinio asmens kodas 168559278, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT22 4010 0412 0004 0336.

Priteisti iš atsakovės „Kleymann Viehhandels GmbH Co.KG“, juridinio asmens kodas 034540299684, 15,38 Eur (penkiolikos eurų 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.