- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-309-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01943-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- Utenos rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., J. R. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., J. R. M., išvadą teikiančiai institucijai – Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriui, dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Utenos rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-14-952/2022, kuriuo A. G. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje (sveikatos priežiūros, kreipimosi į ją; šeimos santykių, t. y. santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią; asmens gebėjime būti globėju; ir ribotai veiksniu asmeninių turtinių santykių srityse (kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje – darbo teisinių santykių srityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. A. G. paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvius, atsižvelgęs į liudytojos, kuri yra teismo psichiatrijos ekspertė nuomonę, sprendė, kad A. G. buvo teisiamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl psichinės ligos, jo dabartinės būklės neįmanoma vertinti vien pagal jo paaiškinimus ir pateiktus medicininius dokumentus, todėl siekiant išsiaiškinti, ar jo sveikatos būklė žymiai pagerėjo ir jis gali savarankiškai priimti visus sprendimus, skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė bei civilinė byla sustabdyta iki teisme bus gautas ekspertizės aktas
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Suinteresuotas asmuo A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę byla buvo sustabdyta, klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
4. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių nagrinėti bylą, netinkamai taikė bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas bei pažeidė jo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Nors CPK 164 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali sustabdyti bylą, kai paskirta ekspertizė, tačiau tai nėra privalomas bylos sustabdymas. Šiuo atveju nėra pagrindo bylos stabdyti, nėra objektyvių aplinkybių, kliudančių ją toliau nagrinėti. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas galutinis jos išsprendimas, pažeidžiami suinteresuoto asmens A. G. interesai, koncentracijos principas.
4.2. Byla sustabdyta visiškai nepagrįstai paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, kai byloje yra pakankamai duomenų apie pasikeitusią A. G. psichinę sveikatą, jo gebėjimą gyventi savarankiškai, yra liudijimai, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio savarankiškai gyvena (duomenys neskelbtini), dirba, pats nuomojasi būstą, pats rūpinasi gydymo įstaigos suradimu. Byloje nesant jokių priešingą informaciją teikiančių duomenų, jokių įrodymų, kad A. G. vis dar negali pats savarankiškai gyventi, priimti sprendimus ir savimi rūpintis, ekspertizės paskyrimas ir bylos sustabdymas nepagrįstai pratęsia jo privataus gyvenimo apribojimą nustatytu neveiksnumu ir ribotu veiksnumu tam tikrose srityse.
4.3. Civilinės bylos sustabdymas tiesiogiai neigiamai veikia A. G. asmeninius interesus, susijusius su galimybe gyventi savarankiškai ir pačiam priimti sprendimus. Bylos sustabdymas dėl nepagrįstos ekspertizės yra kišimasis į asmens privatų gyvenimą, pažeidžiantys asmens orumą ir privatumą. Esant byloje pakankamai įrodymų ir įstatyme numatytiems alternatyviems būdams spręsti klausimą, teismas turėtų priimti sprendimą remdamasis jau turima informacija ir kuo greičiau išnagrinėdamas bylą, taip apsaugodamas asmens teisę į privatų gyvenimą ir sumažindamas nereikalingą psichologinį stresą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. G. papildomai pateikė paaiškinimus prie atskirojo skundo, kuriuose nurodė, kad nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės iš naujo įvertinti jo veiksnumą, nes jis savo veiksmais įrodo, kad gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti.
Šalies argumentai
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2YT-304-632/2024 iki bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė.
9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma teik paties teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai, esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalėjo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškilus poreikiui išsiaiškinti civilinei bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Byloje paskyrus ekspertizę, vadovaujantis CPK 164 straipsnio 2 punktu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali bylą sustabdyti. Nurodytu atveju byla sustabdoma iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą dėl neveiksnaus tam tikrose srityse asmens pripažinimo veiksniu kilo abejonių dėl A. G. psichinės būklės, todėl teismas skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę ir remdamasis CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu bylą sustabdė. Teismo psichiatrijos ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant išsiaiškinti suinteresuoto asmens A. G. psichikos būklę, t. y. ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą nustačius, kad suinteresuoto asmens psichinė būklė yra pasikeitusi ir jis gali būti pripažintas veiksniu. Taigi, ekspertizė byloje paskirta siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes.
11. Pažymėtina, kad CPK 469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apklausęs proceso dalyvius, atsižvelgęs į liudytojos J. D., kuri yra (duomenys neskelbtini), nuomonę, sprendė, kad A. G. buvo teisiamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl psichinės ligos, jo dabartinės būklės neįmanoma vertinti vien pagal jo paaiškinimus ir pateiktus medicininius dokumentus, todėl suinteresuoto asmens psichinę būseną medicininiu požiūriu pavedė įvertinti medicinos srities specialistams – teismo psichiatrijos ekspertams, nes teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti išvadas, pagrįstai paskyrė ekspertizę ir pasinaudojo jam suteiktu teisiniu instrumentu – teise civilinę bylą sustabdyti.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo, argumentuodamas tuo, kad A. G. nesutinka, jog jam būtų skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl bylos sustabdymas be objektyvaus būtinumo ne tik vilkina procesą, bet ir kelia abejonių dėl teismo gebėjimo savarankiškai vykdyti teisingumą. Apelianto nurodyta situacija, kai asmuo nesutinka su ekspertizės paskyrimu, nėra pagrindas, nespręsti ekspertizės jam skyrimo klausimo. Teismas, būdamas aktyvus bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu bei atitinkamai dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu peržiūrėjimo, yra neribojamas dėl įrodinėjimo priemonių rinkimo dar iki juos vertinant (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad apelianto pagrindiniai atskirojo skundo argumentai iš esmės yra dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo pagrįstumo, tačiau įstatymas nenumato galimybės nutarties dalį, kuria paskirta ekspertizė, skųsti atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.