- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-800-553/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Plungės Jonis-S“, Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis-S“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis-S“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis-S“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės lagūna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos atviro konkurso būdu vykdomame pirkime „(duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai“ 2022 m. gegužės 12 d. priimtus sprendimus, kurais pripažinta, kad UAB „Plungės Jonis-S“ atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, jos pasiūlymas į eilę įrašytas pirmuoju numeriu ir pripažintas laimėjusiu bei nuspręsta su UAB „Plungės Jonis-S“ sudaryti pirkimo sutartį; jeigu pirkimo sutartis būtų sudaryta prašo teismo ex officio (pagal pareigas) ją pripažinti niekine.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Plungės Jonis-S“ pasiūlymas nepagrįstai pripažintas laimėjusiu pirkimą, kadangi ši tiekėja pateikė tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis, kuriais grindžia savo kvalifikacijos atitikimą pagal pirkimo sąlygų 36.3 punktą. Ieškovės teigimu, laimėtojos nurodyti duomenys apie jos anksčiau įvykdytas sutartis (atliktus darbus) yra klaidinantys, kadangi ji nutylėjo aplinkybę, kad sutartis vykdė drauge su kitais ūkio subjektais, sąraše neišskyrė savo pačios atliktų darbų vertės ir tokiu būdu savo kvalifikaciją pagrindė ne tik savo, bet ir kitų ūkio subjektų įgyta patirtimi.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl ginčo pirkimo objekto iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, o jei tokia sutartis jau sudaryta – uždrausti ją vykdyti. Prašymą grindė tuo, kad jeigu nebūtų sustabdytos pirkimo procedūros, tai būsimas teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, kadangi atsakovė užbaigtų pirkimo procedūras – įsigytų pirkimo objektą, dėl ko ieškovės galimybės laimėti pirkimą bei pačiai patiekti pirkimo objektą būtų paneigtos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė pirkimo „(duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai“ procedūras, uždrausdamas atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
5. Teismas nenustatė ieškinio formos ir turinio neatitikimų įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatė, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimos būdą, todėl konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. atitinka pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
6. Teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ji prarastų teisę sudaryti pirkimo sutartį su atsakove. Nesustabdžius atsakovės vykdomo pirkimo, su pirkimo laimėtoja, tikėtina, būti sudaryta ir pradėta vykdyti viešojo pirkimo sutartis.
7. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškovės ieškinį, tačiau nesant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, restitucijos ir alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokia situacija būtų nepalanki ne tik ieškovei, kuriai būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, bet ir atsakovei. Pastaroji susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra gatvės remonto darbai. Tačiau aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus pirkimo objektą. Todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešųjų pirkimų teisėtumo užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog laiku neįgyvendinus projekto bus prarastas finansavimas pirkimo objektui įsigyti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas keltų tokią grėsmę. Be to, pirkimo vykdymo grafiką parengė, lėšų įsisavinimo terminus nustatė atsakovė, todėl ji pati turėjo apsibrėžti tokius terminus, kad kilus ginčui, būtų pakankamai laiko įvykdyti pirkimo procedūras. Vien tik deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad pirkimo procedūras būtina atlikti skubiai, nes ginčo pirkimo objektas yra itin reikšmingas negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali žala visuomenei.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktos finansavimo sutarties 4.2 punkte numatyta, jog su valstybės įmone (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintas objektų sąrašas gali būti keičiamas iki 2022 m. lapkričio 15 d., o pagal šios sutarties 4.2.1 punktą programos finansavimo lėšų sąmata gali būti tikslinama iki 2022 m. spalio 14 d. Pati atsakovė nurodė, kad paskutinę paraišką lėšoms gauti ji gali teikti iki 2022 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai dėl grėsmės prarasti finansavimą prieštarauja jos pateiktiems įrodymams.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškinys turėjo būti vertinamas kaip prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. Šiuo atveju byloje net nekyla ginčas dėl to, kad trečiasis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją, t. y. per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra tinkamai įvykdęs gatvių kapitalinio remonto ir (arba) rekonstravimo, naujos statybos darbų neypatinguose statiniuose, kurių vertė būtų ne mažesnė kaip 624 500 Eur (be PVM), kaip to reikalauja pirkimo sąlygų 36.3 punktas. Be to, ieškinio teiginiai, susiję su neva melagingos informacijos pateikimu, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė, nurodydama trečiojo asmens pasiūlymo tariamus trūkumus, remiasi paties trečiojo asmens išviešinta informacija. Tačiau aplinkybės dėl to, kad atskiros trečiojo asmens nurodytos sutartys nepatvirtina jo kvalifikacijos, galėtų suponuoti pagrindą tik šiomis sutartimis nesiremti sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos, bet ne pripažinti, kad jis pateikė melagingą informaciją.
11.2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Net jeigu kokių nors nuostolių ieškovei atsirastų, ji turėtų realią galimybę išsireikalauti šių nuostolių atlyginimą. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl atsakovės sprendimų, atlyginimo. Savivaldybė yra finansiškai pajėgi institucija ir nėra pagrindo teigti, kad ji negalėtų atlyginti žalos.
11.5. Atsakovės teisė pakeisti su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintą objektų sąrašą, neužtikrina jos galimybės įsisavinti visą valstybės skiriamą finansavimą, kadangi naujo objektų sąrašo suderinimas užtruktų itin ilgai. Objektyviai nėra įmanoma iki 2022 m. gruodžio 12 d. patvirtinti ir suderinti naują objektų sąrašą, įvykdyti naują viešąjį pirkimą, sudaryti pirkimo sutartį ir įvykdyti bent dalį (ne mažiau kaip už 1 200 000 Eur) darbų. Pakeitus sąrašą, kaip tai iš esmės nutartimi siūlo padaryti teismas, lieka neaiškus ginčo pirkimo likimas. Pakeitus objektų sąrašą ir perskirsčius valstybės finansavimą kitiems projektams, savivaldybė nebeturės finansavimo šio pirkimo objekto darbams įsigyti.
11.6. Teikiant paraišką lėšoms gauti jau turi būti įvykdyti visi darbai pagal pirkimo sutartį, t. y. jau turi būti patirtos išlaidos, dėl kurių finansavimo kreipiamasi su paraiška. Kartu su paraiška lėšoms gauti taip pat turi būti pateikiamos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos bei rangovų PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Pagal pirkimo sutarties projekto sąlygas rangovas iki 2022 m. lapkričio 30 d. privalo atlikti darbų ne mažiau kaip už 1 200 000 Eur su PVM sumą, kuri skirta pagal Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos programą. Tačiau esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms tai yra objektyviai neįmanoma. Net įvertinus greitus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, visas bylos teisminis procesas vis tiek truks apie 5 – 6 mėnesius. Akivaizdu, kad atsakovė iki 2022 m. lapkričio 30 d. niekaip neužbaigtų net dalies rangos darbų, o dėl sezoniškumo galimai jų net nespėtų pradėti, todėl prarastų visą valstybės skirtą finansavimą.
11.7. Dėl kylančių rangos darbų kainų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti net ir pirkimo pasibaigimą bei neracionalų lėšų panaudojimą. Pasaulio ekonomikos tendencijos dėl infliacijos, žaliavų kainų kilimo leidžia spręsti, kad atsižvelgdami į pakilusias rinkos kainas, pasiūlymus pateikę tiekėjai gali nepratęsti savo pasiūlymų galiojimo ar atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, ypatingai jei ji būtų sudaroma ne dabar, o po kelių mėnesių.
12. Trečiasis asmuo UAB „Plungės Jonis-S“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pernelyg formaliai įvertino ieškinio pagrįstumą, tik įvertinęs, ar ieškinys atitinka formos ir turinio reikalavimus, ar pasirinktas tinkamas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, bet nepagrįstai neįvertino kitų, akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo aplinkybių, nurodytų trečiojo asmens 2022 m. birželio 10 d. atsiliepime į ieškovės prašymą.
12.2. Esamu atveju egzistuoja ieškovės ieškinio prima facie nepagrįstumas. Ieškovė formaliais pagrindais, neturėdamas svarių argumentų, siekia pirkimo rezultatų panaikinimo ir trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo. Ieškovė kritikuoja trečiojo asmens pasiūlyme pateiktus dokumentus dėl atitikimo pirkimo sąlygų 36.3 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, kai trečiojo asmens pasiūlymo duomenys akivaizdžiai patvirtina atitikimą. Šiuo atveju trečiasis asmuo neiškreipė pasiūlyme nurodytų faktų apie savo patirtį vykdant darbus, jų nenuslėpė ir nefalsifikavo. Trečiasis asmuo visą savo pasiūlymo informaciją padarė prieinamą kitiems pirkimo dalyviams, pateikė tikrus duomenis apie savo patirtį.
12.3. Dėl pirkimo procedūrų sustabdymo atsakovė ir visuomenė patirs daugiau ekonominių nuostolių, nei teoriškai jų galėtų patirti ieškovė nesustabdžius pirkimo procedūrų. Kadangi galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisės tik po 5 – 7 mėnesių, tai per šį laikotarpį statybos darbų kainos, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, žymiai išaugs ir, tikėtina, viršys tiekėjų planuojamą gauti pelną iš pirkimo sutarties. Todėl nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, būsimasis pirkimo laimėtojas objektyviai negalės sudaryti ir vykdyti pirkimo sutarties pasiūlyme nurodytomis statybos darbų kainomis.
12.4. Perkamas objektas yra skirtas reikšmingai (duomenys neskelbtini) gyventojų daliai, kurių poreikiams perkami kelio kapitalinio remonto darbai. Todėl sustabdžius pirkimą kyla didelė grėsmė, kad šie poreikiai nebus patenkinti ir dar ilgą laikotarpį saugios kelių eismo sąlygos vienoje iš (duomenys neskelbtini) gatvių nebus užtikrintos.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Teismo nustatyta aplinkybė, kad finansavimo sutartyje yra numatyta galimybė ją keisti, nereiškia, kad finansavimo terminas tikrai bus pratęstas. Šie veiksmai nepriklauso vien nuo atsakovės valios, o nuo to, ar bus pasiektas visų finansavimo sutarties šalių susitarimas, t. y. nuo trečiųjų asmenų veiksmų, kurie neįtraukti į šios bylos nagrinėjimą. Netekus finansavimo, pats pirkimas ir šis teisminis ginčas praras prasmę visoms šalims, nes nebeliks ginčo objekto. Atsakovė negalės sudaryti pirkimo sutarties ir nespės jos įvykdyti iki nustatyto 2022 m. lapkričio 30 d. termino, nes atsakovė nebeturės sutarties vykdymui lėšų.
12.6. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pirkime yra ginamas vien tik privatus ieškovės interesas ginčyti pirkimą. Tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neefektyvus ir neproporcingas bei galintis sukelti žalą tiek perkančiajai organizacijai, tiek visuomenei.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Plungės lagūna“ atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo yra teisiškai nepagrįsti, kadangi šiuo atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo nesutikimą grindžia argumentais, kurie yra nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės. Trečiasis asmuo savo atskirajame skunde ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodinėja identiškomis tezėmis, kaip ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, o atsakovė pateikia pirkimo sąlygų interpretavimą, kuris galės būti įvertintas tik ginčą išnagrinėjus iš esmės.
13.2. Vien ieškovės teisė reikalauti žalos atlyginimo ir numanomas atsakovės mokumas žalos atlyginimo atveju nepaneigia realios grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų sudaryta ir vykdoma iš neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų išplaukianti pirkimo sutartis ir, pastarąją panaikinus, nekiltų bėdų dėl restitucijos taikymo.
13.3. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė darbų finansavimo nepraras. Pagal atsakovės pateiktos finansavimo sutarties nuostatas negalint įgyvendinti ginčo pirkimu siekiamų įsigyti darbų, atsakovė galėtų teikti naują paraišką lėšoms gauti ar prašyti koreguoti finansuojamų objektų sąrašą. Tokiu būdu atsakovė galėtų pasinaudoti valstybės finansavimu net ir nespėjus išnagrinėti bylos iki 2022 m. rudens pabaigos.
13.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, tikėtina, nebus ilgalaikis. Ieškinys teisme priimtas nagrinėti dar 2022 m. birželio 3 d., todėl pagal įstatyme nustatytus terminus turėtų būti išnagrinėtas 2022 m. rugpjūčio pradžioje, likus dar pakankamai laiko iki atsakovės ir trečiojo asmens nurodomų galutinių terminų gauti valstybės finansavimą. Jeigu ieškinys pirmosios instancijos teisme būtų atmestas, o sprendimas dar nebūtų įsiteisėjęs, atsakovė galėtų teismo prašyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
13.5. Įvertinus tai, kad finansavimo sutartis suteikia plačias galimybes jos šalims, įskaitant ir atsakovei, keisti tiek suderintų objektų sąrašą, tiek finansavimo lėšų sąmatą, tiek apskritai keisti ar papildyti pačią sutartį, bei įvertinus konkrečius ir trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, yra akivaizdu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys atsakovei gauti numatytą valstybės finansavimą.
13.6. Nėra jokių patikimų duomenų apie kainų didėjimą ateityje. Remiantis naujausia viešai skelbiama informacija, tiek Lietuvos bankas, tiek ekonomistai prognozuoja ekonomikos augimą bei infliacijos atslūgimą. Todėl 2022 m. pradžioje statybų rinkoje pastebėtas kainų augimas savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad toks pat kainų augimas galimas ir ateityje. Todėl tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
13.7. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų apie pirkimo objekto (kelio) avarinę būklę ar ypatingus nepatogumus gyventojams, kurie kiltų artimiausiu metu nepradėjus remonto darbų. Taigi, skubiai neįgyvendinus pirkimo, net ir tam tikram laikui atidėjus darbus, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai ar visuomenės saugumui. Be to, atskiruosiuose skunduose dirbtinai mėginama padidinti pirkimo objekto reikšmę. Kaime, kuriame yra pirkimo objektas, gyvena vos (duomenys neskelbtini) gyventojai, o numatomoje remontuoti gatvės atkarpoje nėra visiškai jokių reikšmingesnių objektų, viso labo stovi tik keliolika gyvenamųjų namų.
14. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Plungės Jonis-S“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma vadovautis atsakovės atskirojo skundo argumentais.
15. Trečiasis asmuo UAB „Plungės Jonis-S“ atsiliepime į atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kurie nurodyti trečiojo asmens atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
17. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
19. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai stokoja pagrįstumo atskirųjų skundu argumentai, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Kaip matyti, ieškovė pareikštu ieškiniu yra pasirinkusi teisiškai įmanomą galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdą – prašo panaikinti atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtus sprendimus, kuriais trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, atitinkamai, lėmusius tai, kad ieškovė atsakovės vykdomo viešojo pirkimo nelaimėjo. Ieškinyje, be kita ko, aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikti įrodymai joms pagrįsti.
20. Nors apeliantės atskiruosiuose skunduose yra nurodžiusios argumentus, kodėl, jų vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas (dėl to, kad trečiojo asmens pasiūlymas, kiek jis susijęs su tiekėjo kvalifikacija, atitinka pirkimo sąlygas, ieškovė nekelia ginčo dėl tam tikros dalies trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms ir pan.), tačiau tokie apeliančių argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo bus vertinami ginčą byloje nagrinėjant iš esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, nes detali ieškinio ir šalių kitų procesinių dokumentų teisinių bei faktinių argumentų ir jų į bylą pateiktų įrodymų analizė šioje civilinio proceso stadijoje neatliekama.
21. Svarbu ir tai, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Tačiau tokių aplinkybių apeliantės, nesutikdamos su ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė, tokių aplinkybių neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
22. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu šio pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Dėl to ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.
24. Tai, kad atsakovė, tikėtina, būtų finansiškai pajėgi sumokėti baudą ar kompensaciją ieškovei, taip pat nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokių alternatyvių priemonių taikymas akivaizdžiai neatitiktų ieškiniu siekiamų tikslų, be to, ši situacija, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų ypatingai nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už laimėjusiu trečiuoju asmeniu, tačiau taip pat sumokėti baudą ar piniginę kompensaciją ieškovei.
25. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl viešojo intereso apsaugos
26. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
28. Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
29. Kasacinis teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys ir į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
30. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu siekiama įsigyti (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbus. Vykdomas pirkimas neabejotinai turi reikšmės visuomenei ir, atitinkamai, yra susijęs su viešuoju interesu. Kita vertus, aplinkybė, kad pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė. Pirkimo objektas yra esamos infrastruktūros (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbai, t. y. pirkimo objektas (vienos gatvės atkarpos remontas) tik pagerins nedidelės dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų gyvenimo sąlygas (patekimą į gyvenamuosius namus). Tačiau pirkimo objektas nėra susijęs su skubiu svarbiausių visuomenės vertybių (sveikatos, gyvybės) apsaugos užtikrinimu ar kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir (ar) viešojo pirkimo sutarties vykdymą, atsirastų prielaidos iš esmės pažeisti viešąjį interesą. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
32. Atskiruosiuose skunduose nurodoma ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, yra didelė tikimybė atsakovei netekti valstybės skirto finansavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešieji pirkimai neretai yra susiję Europos Sąjungos ar valstybės lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-370/2022). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina apeliančių teiginių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė iš tiesų galėtų prarasti valstybės jai skirtą finansavimą.
33. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktos finansavimo sutarties 4.2 punkte numatyta, kad su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintas objektų sąrašas gali būti keičiamas iki 2022 m. lapkričio 15 d., o pagal šios sutarties 4.2.1 punktą programos finansavimo lėšų sąmata gali būti tikslinama iki 2022 m. spalio 14 d. Pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paskutinę paraišką finansavimo lėšoms gauti ji gali teikti iki 2022 m. gruodžio 12 d., o aptariamos sutarties 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta rašytiniu šalių susitarimu. Tai reiškia, kad atsakovei faktiškai negalint įgyvendinti ginčo pirkimu siekiamų įsigyti darbų, ji turi galimybę teikti naują paraišką lėšoms gauti ir prašyti koreguoti finansuojamų objektų sąrašą. Kitaip tariant, atsakovei išlieka galimybė pasinaudoti valstybės finansavimu net ir artimiausiu metu nespėjus išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo, tokias lėšas atsakovei nukreipus (paskyrus) kito projekto finansavimui. Apeliančių atskiruosiuose skunduose tik deklaratyviai, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių konkrečių duomenų, nurodoma, kad šių veiksmų atsakovė nespėtų atlikti nurodytais terminais.
34. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į santykinai trumpus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus (pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmes turėtų būti priimtas dar 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje), šalių galimybę bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo prašyti panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis), šiuo metu neįžvelgia didelės rizikos atsakovei prarasti finansavimą net ir ginčo pirkimui, t. y. pasirašyti pirkimo sutartį ir atlikti dalį darbų iki šių metų galo. Apeliantės nepateikė ir konkrečių duomenų, kad ginčo pirkimo darbams (gatvės kapitaliniam remontui) esminę reikšmę galėtų turėti sezoniškumas, kad jie turi būti atliekami tik šiltuoju laikotarpiu. Atskirųjų skundų argumentai, kad vos per kelis mėnesius dėl vykstančių ekonominių procesų gali reikšmingai pasikeisti pirkimo darbų kainos, dėl ko tiekėjai nepratęstų savo pasiūlymų galiojimo ir atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį, taip pat stokoja pagrįstumo. Net šiuo metu sudarius viešojo pirkimo sutartį ir įvykus reikšmingiems pasikeitimams rinkoje, tiekėjai, vengdami nuostolių, tikėtina, imtųsi priemonių, kurios sutrikdytų projekto įgyvendinimą ir (ar) padidintų jo kaštus.
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, apeliančių atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.