Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Puentes y Calzadas Infraestructuras, S.L.U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1667-855/2022 pagal ieškovės Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Puentes y Calzadas Infraestructuras, S.L.U. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, Italijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo Rizzani de Eccher S.p.A., institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atmestas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. balandžio 6 d. gautas atsakovių prašymas priimti į bylą naują įrodymą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-968/2022. Nurodo, kad šio naujo įrodymo pateikti anksčiau nebuvo galimybės, taip pat šis naujas įrodymas patvirtina aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eI2-2913-821/2022, kurios pagrindu buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra įsiteisėjusi.

19. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Kitose bylose proceso šalių pateikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovių pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-241-968/2022, kaip įrodymo priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

23. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

24. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė siekdama užtikrinti ieškinio, kuriuo ji prašo pripažinti atsakovės 1 2022 m. sausio 21 d. sprendimus pirkime neteisėtais, t. y. apeliantė siekia, jog pirkimo sutartis būtų sudaryta su apeliante, kurios pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu 2021 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu. Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovė 1 nepagrįstai skundžiamus sprendimus priėmė vadovaudamasi Komisijos išvada ir Vyriausybės nutarimu, dėl kurių nuginčijimo apeliantė yra inicijavusi bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI2-2913-821/2022). Taip pat nurodo, kad nuginčijus Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą, atsakovė 1 turėtų panaikinti 2022 m. sausio 21 d. priimtus sprendimus ir pirkimo laimėtoju pripažinti apeliantės pateiktą pasiūlymą. Taigi, apeliantė yra aiškiai išdėsčiusi tiek ieškinio pagrindą, tiek jo dalyką. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti apeliantė prie savo ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, taip pat ieškinyje nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

26. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau ir buvo minėta, teismas viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

27. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie tai, ar atsakovė 2 ir trečiasis sudarė pirkimo sutartį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirkimo sutartis bylos nagrinėjimo metu bus pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus apeliantės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus ne tik dėl pirkimo sutarties galiojimo, bet ir dėl restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovėms. Tokiu būdu, viena vertus, apeliantei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir apeliantė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir atsakovėms, kurios susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su trečiuoju asmeniu, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

28. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

29. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė 1 vykdė pirkimą, kuriuo buvo siekiama įgyti „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje naujo tilto per Neries upę rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, bus neužtikrintas viešasis interesas, nes gali būti prarastas ES finansavimas pirkimo objektui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

30. Viešieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti. Pažymėtina, jog atsakovės nepateikė objektyvių duomenų, kad laiku neįgyvendinus projekto bus prarastas ES finansavimas Pirkimo objektui, todėl priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti ES finansavimą įgyvendinant pirkimo objektą. Pirkimo vykdymo grafiką parengė atsakovė 1, todėl aplinkybė, jog atsakovė 1 atsilieka nuo pirkimo grafiko, laikytina nepagrįsta, nes pati atsakovė 1 turėjo nusistatyti būtent tokius darbų atlikimo terminus, arba darbus organizuoti taip, kad vykdant pirkimo procedūrą ir kilus ginčui, atsakovė 1 turėtų pakankamai laiko įvykdyti pirkimą, neužkertant kelio tiekėjams teismine tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).Vien tik deklaratyvūs atsakovių teiginiai, kad pirkimo procedūras būtina atlikti skubiai, nes ginčo pirkimo objektas yra itin reikšmingas, kai tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms, bet ir dėl paties pirkimo teisėtumo apskritai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali žymi žala visuomenei. Nustačius, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2913-821/2022 pagal Puentes y Calzadas Infrastructuras S.L.U. (apeliantės) skundą atsakovėms Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, ir Komisijai dėl nutarimo ir išvados panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infra“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė savo ieškinio reikalavimą įrodinėja teigdama, kad tiek Vyriausybės nutarimas, tiek Komisijos išvada buvo priimtos nepagrįstai, todėl apeliantei jas nuginčijus administracine tvarka, atsakovė 1 turėtų priimti sprendimą panaikinti 2022 m. sausio 21 d. sprendimus ir pripažinti pirkimo laimėtoju apeliantės pateiktą pasiūlymą, t. y. iš esmės nurodo, kad administracine tvarka nuginčijus Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą, bus nustatytas prejudicinis faktas – ar apeliantės ir atsakovės 2 sudaryta pirkimo sutartis atitiktų / neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2913-821/2022 uždrausti atsakovei 2 sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

32. Atkreiptinas atsakovių dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovės turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies (CPK 166 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Puentes y Calzadas Infraestructuras, S.L.U. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Ispanijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Puentes y Calzadas Infraestructuras, S.L.U. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies – iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2913-821/2022 uždrausti akcinei bendrovei „LTG Infra“ sudaryti viešojo pirkimo „Rail Baltica“ geležinkelio linijos įrengimas ruože Kaunas – Panevėžys-LT/LV rangos darbai (I etapas): Naujo tilto per Neries upę statyba“ rangos darbų pirkimas (CVP IS Nr. 547807) sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.