Kauno apygardos teismo nutartis

2024-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-232-894/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
e2S-232-894/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12437-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos, If P&C Insurance AS“
Ieškovas
L. V., A. M., J. M., I. B., A. B., V. Č., K. Č.
Atsakovas
E. B., uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-232-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12437-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.1.7.11. ; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. V., A. M., A. M., J. M., I. B., A. B., V. Č., K. Č. patikslintą ieškinį atsakovams E. B., uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, ,,If P&C Insurance AS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovų L. V., A. M., A. M., J. M., I. B., A. B., V. Č., K. Č. (toliau – ieškovai) patikslintą ieškinį atsakovams E. B. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Civinity namai Kaunas“ (toliau ir atsakovai), kuriame ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovams: 1) L. V. 2 907,95 Eur žalos atlyginimą ir 1 500,00 Eur negautas pajamas; 2) A. M. ir A. M. 3 603,43 Eur žalos atlyginimą; 3) J. M. 3 603,43 Eur žalos atlyginimą; 4) I. B. ir A. B. 2 907,95 Eur žalos atlyginimą; 5) V. Č. ir K. Č. 2 814,21 Eur žalos atlyginimą; 6) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šalys 2023 m. spalio 17 d. pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, grąžinti ieškovams 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, netenkinti trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino šalių 2023 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir bylą nutraukė, priteisė trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovų L. V., A. M., A. M. po 93,23 Eur iš kiekvieno, iš ieškovų J. M., I. B., A. B., V. Č., K. Č. po 93,22 Eur iš kiekvieno, iš atsakovų po 745,79 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovų po 71,70 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; grąžino ieškovams L. V. 87,00 Eur, A. M. 73,50 Eur, J. M. 68,25 Eur, I. B. 81,00 Eur, K. Č. 63,75 Eur, A. P. 51,75 Eur, ieškovų atstovei advokatei G. G. 28,50 Eur žyminio mokesčio.

4. Patvirtinta Taikos sutartimi ieškovai atsisakė ieškinio atsakovų atžvilgiu, atsakovas E. B. įsipareigojo per 7 dienas nuo Taikos sutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti tikslinę 5 000 Eur sumą į namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(toliau – Namas) kaupiamąją sąskaitą, kuri bus išskirstyta ieškovų butams po lygiai (t. y. po 1 000 Eur) ir buhalterijoje bus atvaizduota kaip šių butų sukaupta suma, kuri galės būti naudojama Namo atnaujinimo ir remonto darbams; šalys patvirtino, kad atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ veiksmai savo lėšomis išpilant įvažiavimą skalda, o atsakovo E. B. įsipareigojimas sumokėti Taikos sutarties 3 punkte nurodytą pinigų sumą, yra siekis išspręsti kilusį ginčą taikiai bei išvengti tolesnių bylinėjimosi išlaidų, tačiau jokiu būdu nereiškia sutikimo su ieškovų pareikštu ieškiniu ar kaltės pripažinimo dėl atsiradusių Namo defektų bei ieškovams ir/ar kitiems Namo gyventojams padarytos žalos.

5. Teismas nurodė, kad Taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių, o taip pat kitų suinteresuotų asmenų teisių, jų interesų, neišeina iš reikalavimo ribų. Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė priteisti 2 237,38 Eur bylinėjimosi išlaidas ir įvertinęs, kad šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra tarp šalių kilęs ginčas, sprendė, jog vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais bei Taikos sutarties 8 punktu, kuriame numatyta, kad teismui nusprendus priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, jas padengs šalys lygiomis dalimis po vieną trečiąją dalį, yra pagrindas šias išlaidas priteisti trečiajam asmeniui lygiomis dalimis iš šalių. 143,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų kaip ir buvo nustatyta Taikos sutarties 7 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ir atsakovų prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos subjektines teises. Trečiasis asmuo 2021 m. lapkričio 24 d. sumokėjo atsakovei UAB „Civinity namai Kaunas“ 19 287 Eur kompensaciją už atliktų avarinės būklės Namo defektų šalinimą pagal 2021 m. lapkričio 22 d. trečiojo asmens ir atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ sudarytą biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. SRB-555, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo kompensuoti atsakovės išlaidas už Namo avarinės būklės pašalinimo III etapo darbų atlikimą.

1.2. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija byloje turėjo 19 287 Eur dydžio turtinį interesą ir tikėjosi patenkinti jį pareikšdama savarankišką reikalavimą arba sudarydama su šalimis taikos sutartį, tačiau ginčas nuo 2022 m. gegužės 5 d. buvo perduotas teisminei mediacijai.

1.3. Šalims buvo žinoma apie trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtus 19 287 Eur nuostolius. Dar 2017 m. kovo 30 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę UAB „Civinity namai Kaunas“ su prašymu, kad ši kreiptųsi į trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl galimybės gauti kompensavimą avarinės būklės Namo remontui. Sudarydami Taikos sutartį ieškovai ir atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes ginčą išsprendė dėl nuostolių atlyginimo tik dėl savo turtinių teisių ir interesų. Šalys, Taikos sutartyje neaptarusios trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimo, pažeidė trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Civinity namai Kaunas“ prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Kauno miesto savivaldybės administracija į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Savarankiško reikalavimo Kauno miesto savivaldybės administracija byloje nereiškė, todėl pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį neturi procesinės teisės sudaryti taikos sutartį.

2.2. Ieškovai ir atsakovai turėjo teisę sudaryti Taikos sutartį ir be Kauno miesto savivaldybės administracijos. Taip pat turėjo teisę laisvai susitarti dėl Taikos sutarties turinio ir nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas. Ieškovai ir atsakovai neturėjo jokios pareigos Taikos sutartyje spręsti Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo klausimo, nes tokio savarankiško reikalavimo Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo pareiškusi.

2.3. Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad šalys neturėjo teisės sudaryti Taikos sutarties be Kauno miesto savivaldybės administracijos arba kad Taikos sutartyje turėjo išspręsti jos nuostolių kompensacijos klausimą, prieštarauja dispozityvumo principui ir sutarties laisvės principui.

2.4. Jokios Kauno miesto savivaldybės administracijos teisės Taikos sutartimi nėra pažeistos, nes Taikos sutartyje dėl trečiojo asmens teisių ar pareigų nėra pasisakyta.

2.5. Taikos sutartis neriboja Kauno miesto savivaldybės administracijos galimybių ginti savo teises dėl nuostolių atlyginimo savarankiškai.

2.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimai atsirado tik pačioje mediacijos pabaigoje, kai jau šalys buvo suderinusios Taikos sutarties sąlygas. Teisę šalims pasirašyti Taikos sutartį be trečiojo asmens numato tiek Civilinis kodeksas, tiek Civilinio proceso kodeksas. Taikos sutartyje buvo aptartas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

2.7. Trečiojo asmens su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neturėtų būti priimti, kadangi trečiasis asmuo nepagrindė jų priėmimo apeliacinėje instancijoje būtinybės.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas E. B. prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Ieškovai ir atsakovai Taikos sutartyje neturėjo išspręsti trečiojo asmens nuostolių atlyginimo klausimo. Trečiojo asmens minėtoje 2021 m. lapkričio 22 d. biudžeto lėšų naudojimo sutartyje Nr. SRB-555 nėra nurodyta, kokiais atvejais biudžeto lėšos gali būti pripažįstamos nuostoliais.

3.2. Ieškovai ir atsakovai, sudarydami Taikos sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

3.3. Taikos sutartis yra teisėta, nepažeidžia viešojo intereso, kadangi byla vyksta tarp privačių subjektų, nepažeidžia trečiojo asmens interesų, nes trečiasis asmuo reikalavimų byloje nekėlė.

3.4. Trečiasis asmuo vilkina Taikos sutarties įsiteisėjimą, tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl galimai asmeninio suinteresuotumo ar nepasitenkinimo.

3.5. Trečiasis asmuo reikalavimų nereiškė, buvo pasyvus. Vienintelis trečiojo asmens suinteresuotumas atsirado tada, kai jam buvo pasiūlyta atsisakyti nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi trečiasis asmuo nuo bylinėjimosi išlaidų neatsisakė, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, tačiau nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui neturėtų būti peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo, nes trečiasis asmuo, teikdamas nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja savo teisėmis.

3.6. Trečiasis asmuo buvo savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis byloje dalyvaujantis asmuo. Tai reiškia, kad bylos šalys – ieškovai ir atsakovai – turėjo CPK numatytą teisę sudaryti taikos sutartį be trečiojo asmens. Šalys neturėjo jokios pareigos Taikos sutartyje aptarti trečiojo asmens „žodinio“ reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nes: 1) trečiasis asmuo nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo; 2) administracijos direktoriaus biudžeto lėšos savaime nepripažįstamos nuostoliais.

3.7. Trečiojo asmens argumentai, kad bylos šalys neturėjo teisės sudaryti Taikos sutarties be trečiojo asmens arba kad Taikos sutartyje turėjo išspręsti nuostolių kompensacijos klausimą, prieštarauja civiliniame procese galiojančiam dispozityvumo principui bei civilinėje teisėje galiojančiam sutarties laisvės principui.

3.8. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises kitoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

10. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. kovo 30 d. ieškovų prašymo dėl galimybės gauti kompensavimą avarinės būklės Namo remontui, 2017 m. kovo 24 d. atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ prašymo dėl Namo, 2017 m. balandžio 20 d. trečiojo asmens atsakymo dėl Namo, 2021 m. spalio 6 d. trečiojo asmens sprendimo dėl avarinės būklės Namo remonto darbų kompensavimo, 2021 m. lapkričio 22 d. Biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. SRB-555, 2021 m. liepos 1 d. atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ prašymo dėl kompensacijos išmokėjimo, 2021 m. lapkričio 24 d. trečiojo asmens atlikto bankinio pavedimo, 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovų ir atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ el. laiško dėl pretenzijų atsisakymo, 2023 m. spalio 3 d. trečiojo asmens el. laiško, 2023 m. spalio 13 d. Taikos sutarties kopijas.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymi, kad minėtais įrodymais yra grindžiamas trečiojo asmens 19 287 Eur dydžio turtinio intereso turėjimas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašymas patvirtinti Taikos sutartį išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, todėl trečiasis asmuo neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, pripažįsta egzistuojant pagrindą priimti trečiojo asmens kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovams šie įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, todėl jie turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepimuose į atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis).

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Iš dispozityvumo principo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

16. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad patvirtinta Taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos teises. Teigiama, kad Taikos sutartimi nebuvo išspręstas trečiojo asmens 19 287 Eur dydžio nuostolių atlyginimo klausimas. Trečiasis asmuo 19 287 Eur kompensaciją sumokėjo atsakovei UAB „Civinity namai Kaunas“ už atliktų avarinės būklės Namo defektų šalinimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai.

19. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija dalyvavo trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl 19 287 Eur dydžio nuostolių atlyginimo priteisimo byloje pareikštas nebuvo, dėl to minėtas reikalavimas nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Bylos ginčo objektą sudarė tik ieškovų pareikšti materialiniai reikalavimai atsakovams dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl Taikos sutartimi šalys galėjo išspręsti kilusį ginčą tik dėl minėtų reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovai ir atsakovai neturėjo nei teisės, nei pareigos Taikos sutartimi nuspręsti dėl trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo. Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės sudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje byloje, nes tokios procesinės teisės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įstatymas nenumato (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad Taikos sutartimi yra pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės administracijos teisės ar teisėti interesai. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija galimai pažeistas savo teises gali ginti reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo kitoje byloje.

21. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui, kadangi ši nutarties dalis atskiruoju skundu nėra skundžiama.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių Taikos sutartis, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atmetus trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas trečiojo asmens suinteresuotumui bylos baigtimi.

24. Atsakovė UAB „Civinity namai Kaunas“ prašė priteisti iš trečiojo asmens 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (reg. Nr. DOK-2338). Atsakovės UAB „Civinity namai Kaunas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršijančios Rekomendacijose už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl visa apimtimi atsakovei priteistinos iš trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos.

25. Atsakovas E. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus atsakovą atstovaujantis advokatas G. Č. pateikė 2024 m. vasario 2 d. (reg. Nr. DOK - 2921) jau po atskirojo skundo išnagrinėjimo (2024 m. sausio 30 d.). Atsakovo atstovas nurodė, kad laiku nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dėl advokato suplanuotų atostogų nuo 2023 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. sausio 11 d. ir nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. vasario 6 d., didelio užimtumo, dėl jo padėjėjų ir teisininkų sąžiningo suklydimo.

26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).

27. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 24 d.), taip pat ir nuo atlikto apmokėjimo už advokato suteiktas paslaugas dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme dienos (2024 m. sausio 30 d.) buvo pakankamai laiko pateikti įrodymams, patvirtinantiems patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo E. B. atstovo advokato G. Č. prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos patvirtinančiomis, jog atsakovo atstovas neturėjo realios galimybės pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo E. B. atstovas nepateikė jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms apie suplanuotas atostogas bei apie savo užimtumą pagrįsti, nenurodė, kokios aplinkybės lėmė (galėjo lemti) jo paminėtą klaidą.

29. Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog atsakovo E. B. atstovas neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ (juridinio asmens kodas 132125543) iš trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 90 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė