Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė J. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvimo. Visų pirma, apeliantė nenurodo, kokias būtent aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Antra, apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos žodinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu atsakovės paaiškinimai dėl aplinkybių, nepagrindžiant jų rašytiniais duomenimis, nelaikytini tinkamais įrodymais byloje tiriamam paskolos grąžinimo faktui patvirtinti. Trečia, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai (prašymo iškviesti naujus liudytojus apeliacinės instancijos teismui nepateikta). Žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme poreikio nemato atsakovė.

21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis procesas byloje turėtų vykti žodinio nagrinėjimo būdu.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir faktinės ginčo situacijos

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

23. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto. Nustatyta, kad Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notarė Žana Palaimienė 1999 m. gruodžio 16 d. patvirtino paskolos davėjo A. Š. ir paskolos gavėjos J. J. pasirašytą Paskolos sutartį, pagal kurią J. J. pasiskolino iš A. Š. 275 000 Lt ir įsipareigojo skolą grąžinti pagal A. Š. pareikalavimą.

24. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad dėl 2002 m. lapkričio mėnesį patirtos galvos traumos ji negali prisiminti Paskolos sutarties dėl 275 000 Lt sudarymo fakto ir aplinkybių, tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tuoj po 1999 m. gruodžio 16 d. Paskolos sutarties sudarymo, t. y. 1999 m. gruodžio 20 d. atsakovė sumokėjo 271 440 Lt už įsigyjamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 153). Nurodyta kainos už butą mokėjimo suma beveik atitinka pagal Paskolos sutartį gautos paskolos sumą. Be to, Paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pagal Paskolos sutartį perdavimo atsakovė ir neginčijo (pinigų pagal Paskolos sutartį gavimas atsakovės įrašu patvirtintas pačioje sutartyje). Teisėjų kolegija pripažįsta byloje įrodytu faktą, kad 1999 m. gruodžio 16 d. Paskolos sutartis tarp A. Š. ir atsakovės J. J. buvo sudaryta ir Paskolos sutartyje nurodyto dydžio skolinamas lėšas – 275 000 Lt atsakovė gavo iš paskolos davėjo.

25. (duomenys neskelbtini) paskolos davėjas A. Š. mirė, visą jo turtą ir turtines teises paveldėjo testamentinė įpėdinė – ieškovė D. Š.. Po palikėjo mirties sužinojusi apie Paskolos sutartį, ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. pareikalavo, kad atsakovė paskolą grąžintų.

26. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdama, kad visa paskolinta pinigų suma buvo grąžinta pareikalavus paskolos davėjui.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti dėl labiau tikėtino fakto, jog atsakovė dar iki paskolos davėjo A. Š. mirties grąžino jam visą paskolos sumą.

28. Apeliaciniame skunde ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismo sprendimo motyvai nėra pagrįsti leistinais įrodymais tokio pobūdžio bylose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad keliama įrodymų pakankamumo problema, tvirtinant, jog byloje nepateikta leistinų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės įrodinėtas paskolos grąžinimo aplinkybes.

Dėl paskolos grąžinimo fakto įrodinėjimo ypatumų

29. Sprendžiant dėl to, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paskolos gavėjo pareigą grąžinti skolą ir tokios pareigos vykdymo aplinkybių įrodinėjimą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje buvo įrodinėjamas sutartinės prievolės vykdymas 2003–2005 m. laikotarpiu, t. y. įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. priimtam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), todėl prievolių, kilusių iš Paskolos sutarties, vykdymo aplinkybes teisėjų kolegija vertina vadovaujantis šio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).

32. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33. Nustačius, kad tarp atsakovės ir A. Š. buvo sudaryta rašytinė ir notariškai patvirtinta Paskolos sutartis, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, rašytinis turi būti ir skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) aiškiai patvirtintų, kad prievolė jam yra įvykdyta.

34. Įrodinėdama paskolos grąžinimo faktą, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pakvitavimo, kreditoriaus patvirtinimo ar kitokio rašytinio dokumento), kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad prievolė pagal Paskolos sutartį yra įvykdyta. Atsakovė pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašus, teigdama, kad juose esantys duomenys apie lėšų judėjimą sąskaitoje (pinigų išėmimą iš sąskaitos) patvirtina paskolos grąžinimo aplinkybę (t. 1, b. l. 154-160), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodytos skolos grąžinimo aplinkybės, nei jos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai pasakyti, kad atsakovė įvykdė iš Paskolos sutarties jai kilusią prievolę.

35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje aiškino apie tokias paskolos grąžinimo aplinkybes: po nelaimingo įvykio, kurio metu atsakovė patyrė galvos traumą (2002 m. lapkričio mėn.), atsakovės ir A. Š. santykiai pašlijo, A. Š. pareikalavo parduoti atsakovės įsigytą butą (duomenys neskelbtini) ir atiduoti jam pinigus. Atsakovės teigimu, nors ji neprisiminė Paskolos sutarties sudarymo fakto ir nežinojo apie jos skolinių įsipareigojimų egzistavimą, tačiau, A. Š. paliepimu, ji 2003 m. sausio 23 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 578 000 Lt (t. b. l. 73-76). Buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad 10 000 Lt pardavėja (J. J.) gavo pagal 2003 m. sausio 8 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, 68 000 Lt gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį, o 500 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti į J. J. sąskaitą iki 2003 m. kovo 10 d.

36. Atsakovė paaiškino, kad pardavus butą (duomenys neskelbtini), A. Š. leido dalį gautų lėšų panaudoti įsigyjant kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-168), o kita gautų pinigų suma buvo atiduota A. Š. kaip paskolos grąžinimas.

37. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad teisme atsakovė negalėjo aiškiai nurodyti, kokia suma buvo perduota A. Š.. 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad A. Š. yra atidavusi 300 000-400 000 Lt (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:04:50). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai vertintini abejotinai vien todėl, kad paskolos suma sudarė 275 000 Lt. Be to, atsakovei įrodinėjant, kad 2002-2004 m. laikotarpiu ji patyrė nepriteklių, mažai tikėtina, kad atsakovė, kaip ji įrodinėja, tuo metu net nesuprasdama, kokiu pagrindu atiduoda lėšas A. Š., būtų mokėjusi tokias dideles pinigų sumas, neįsitikinusi jo reikalavimų pagrįstumu ir neprašydama patvirtinti lėšų gavimo fakto.

38. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad atsakovė buvo pakankamai patyrusi civilinių teisinių santykių dalyvė. Kaip nurodoma jos procesiniuose dokumentuose, grįžusi į Lietuvą iš Sibiro, už ten uždirbtus pinigus ji (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurį 2002 m. pardavė (t. 1, b. l. 118-120); 2003 metais pardavusi butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73-76), neužilgo įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 167-168); 2002 m. liepos 1 d. gavusi teismo leidimą pardavė A. Š. jų nepilnamečiams vaikams padovanotą butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 113-116). Šios faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovei buvo gerai žinoma civilinių sandorių sudarymo tvarka bei teisinė reikšmė (buvo sudaromos preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys, atsakovė rūpinosi teismo leidimu sandoriui sudaryti ir pan.), todėl nėra pagrindo besąlygiškai tikėti atsakovės paaiškinimais, kad ji vykdė Paskolos sutartį ir grąžindavo pinigus A. Š., bet tą darė kažkodėl nereikalaudama pakvitavimo ar kitokio dokumento, kuriame būtų užfiksuoti pinigų perdavimo kreditoriui faktai.

39. Siekdama įrodyti pinigų pagal Paskolos sutartį grąžinimo faktą, atsakovė pateikė išrašus iš savo banko sąskaitos, tačiau šiame dokumente atsispindi tik lėšų judėjimas tarp atsakovės sąskaitos ir indėlio sąskaitos bei tam tikrų pinigų sumų išgryninimo operacijos (t. b. l. 154-160). Banko sąskaitos išrašo turinys niekaip nepatvirtina, kad atsakovės išgrynintos ir iš sąskaitos paimtos lėšos buvo perduodamos A. Š..

40. Siekdama įrodyti, kad pinigai pagal Paskolos sutartį buvo grąžinti A. Š., atsakovė kvietė šias aplinkybes paliudyti liudytojus, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį.

41. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, paremtą ir liudytojų paaiškinimais, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad šioje byloje teismas liudytojų paaiškinimais rėmėsi nenustatęs išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima nesilaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo panaudoti liudytojų parodymus įrodinėjant rašytinės formos sandorio įvykdymo faktą.

42. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais apibrėžta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 39 punktą).

43. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad Paskolos sutarties šalys ilgą laiką artimai bendravo, nusprendė, jog pakvitavimai ar kitokie dokumentai dėl paskolos grąžinimo galėjo būti ir nerašomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik ši aplinkybė nesukuria pagrindo nepaisyti įstatyme numatyto draudimo remtis liudytojų parodymais sprendžiant ginčą dėl paskolos grąžinimo fakto. Byloje nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Paskolos sutartis, dėl kurios įvykdymo kilo ginčas, buvo sudaryta raštu ir patvirtinta notariškai, be to, atsakovė teikdavo A. Š. ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Tai parodo, kad atsakovė ir A. Š. buvo linkę formalizuoti jų susitarimus dėl lėšų suteikimo ir (ar) naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, vien tik Paskolos sutarties šalių tarpusavio santykių pobūdis nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui remtis liudytojų parodymais, sprendžiant ginčą dėl skolininkės prievolių pagal rašytinę Paskolos sutartį įvykdymo.

44. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad du iš trijų atsakovės liudyti kviestų liudytojų yra artimais šeiminiais ryšiais susiję su atsakove, t. y. jos vaikai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, 50 punktas).

45. Atsakovės duktė D. Š. 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje patvirtino, kad keletą kartų perdavė A. Š. po 2 000 Lt (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:54), tačiau nei tikslaus perduotų pinigų skaičiaus, nei faktinio pinigų perdavimo pagrindo (priežasties) nepamena. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariamu laikotarpiu – 2003-2004 m. ši liudytoja buvo mažametė (nesulaukusi 14 m. amžiaus), pagrįstai manytina, kad jos subjektyviems prisiminimams apie pinigų davimą A. Š. gali turėti įtakos atsakovės pasakojimai ir jos nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo pagrindo. Nustatytos aplinkybės (liudytojos ryšys su atsakove, jos parodymų subjektyvumas, liudytojos nuoskaudų tėvo atžvilgiu dėl artimo ryšio nepalaikymo vaikystėje pasireiškimas) neleidžia šios liudytojos parodymų vertinti kaip patikimų ir pakankamų atsakovės įrodinėtam paskolos grąžinimo faktui patvirtinti. Pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad šios liudytojos parodymai nelaikytini objektyviais.

46. Spręsdamas dėl pinigų pagal Paskolos sutartį grąžinimo fakto, teismas rėmėsi ir liudytojos E. K., kuri yra ilgametė atsakovės draugė, parodymais. Susipažinusi su šios liudytojos parodymais, duotais 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios liudytojos parodymai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais, yra pakankami skolos grąžinimo faktui patvirtinti. Nors liudytoja teigė žinojusi apie atsakovės ir A. Š. tarpusavio santykius, apie atsakovės skolą A. Š., bet pripažino, kad nėra mačiusi, kaip atsakovė perdavė pinigus A. Š. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:42:26).

47. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje pateiktų įrodymų, atsakovės ir liudytojų paaiškinimų pakanka tikėtinam prievolės grąžinti skolą, gautą pagal Paskolos sutartį, įvykdymo faktui patvirtinti.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 61 punktas ir jame išdėstyta kasacinio teismo praktika), tačiau tokia išvada turi būti pagrįsta leistinų ir patikimų įrodymų įvertinimu.

49. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė šios kategorijos bylose įstatymų nustatytos įrodinėjimo tvarkos, suabsoliutino atsakovės, kuri suinteresuota faktinių aplinkybių pateikimu sau palankia linkme, paaiškinimus, spręsdamas dėl raštu sudarytos Paskolos sutarties įvykdymo be pagrindo rėmėsi liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės nepatvirtina netgi labiau tikėtino fakto, jog atsakovė grąžino gautą paskolą, kadangi toks faktas nepagrįstas leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais.

Dėl prašymo taikyti senaties terminą ieškinio reikalavimui priteisti skolą

50. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo, prašė taikyti ieškinio senatį, jei teismas nuspręstų, kad paskola nėra grąžinta. Atsakovės teigimu, nežiūrint to, kad Paskolos sutartyje prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas „iki pareikalavimo“, teismas turėtų taikyti protingumo kriterijų ir pripažinti, jog praėję 23 metai nuo Paskolos sutarties sudarymo yra pakankamas laikotarpis taikyti senaties terminą reikalavimui dėl skolos pagal tokią Paskolos sutartį priteisimo.

51. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, nes byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus remiantis senaties instituto normų taikymo pagrindu.

52. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

54. Ieškovė savo teisių pažeidimą ir reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia atsakovės atsisakymu vykdyti prievolę, kilusią iš 1999 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir mirusiojo (palikėjo) A. Š. sudarytos Paskolos sutarties. Paskolos sutartyje prievolės grąžinti skolą įvykdymas nebuvo apibrėžtas konkrečiu terminu ar data. Sutarties šalys susitarė dėl atsakovės įsipareigojimo grąžinti A. Š. 275 000 Lt skolą, šiam pareikalavus.

55. CK 6.53 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Taip pat ir CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

56. Kaip minėta, po paskolos davėjo A. Š. mirties jo turtą ir turtines teises paveldėjus ieškovei, ji 2021 m. gruodžio 22 d. pareikalavo, kad atsakovė grąžintų pagal Paskolos sutartį gautą pinigų sumą (ieškinio priedas Nr. 8). Po pareikalavimo pateikimo atsakovei įstatymo nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, ieškovė, suvokdama, kad jos, kaip kreditorės, teisės yra pažeidžiamos, 2022 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Išdėstyta faktinė situacija įgalina vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė į teismą dėl skolos pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Paskolos sutartį priteisimo kreipėsi nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo dešimties metų senaties termino, todėl nėra pagrindo ieškinio atmetimui taikant senaties instituto teisės normas.

57. Teisėjų kolegija atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį atsižvelgiant į protingumo principą ir laiko trukmę, praėjusią nuo Paskolos sutarties sudarymo momento, pripažįsta prieštaraujančiu tiek įstatyminiam reglamentavimui, tiek pirmiau nurodytai kasacinio teismo praktikai, be to, darytina išvada, kad sutikus su atsakovės pozicija, ieškinio senaties teisinis institutas apskritai prarastų savo esmę ir paskirtį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reguliuojančias teismo teisę remtis liudytojų parodymais, kai sprendžiamas ginčas dėl sandorio įvykdymo nesilaikant įstatyme reikalaujamos rašytinės formos, sprendime be pagrindo suabsoliutino vienos iš ginčo šalių subjektyvius paaiškinimus, teismo išvados dėl atsakovės prievolės įvykdymo fakto neparemtos leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais. Nurodyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai lemia, kad atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas.

59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo aplinkybių įrodinėjimo specifiką, įvertinusi, kad ieškovė pagrindė iš Paskolos sutarties kylančio reikalavimo teisės egzistavimą, konstatuoja, jog yra pagrindas priimti byloje naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo.

60. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovei pareikalavus, atsakovė prievolės neįvykdė, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61. Apeliacinės instancijos teismui panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 788 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 1 400 Eur atlyginimas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 388 Eur dydžio dalis žyminio mokesčio už ieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 055 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo atidėtą žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo dalį – 1 055 Eur, taip pat sumokėjo 1 398 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

63. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas teisinio atstovavimo išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti šios rūšies išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteisiamas 4 241 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir sumokėtas 2 841 Eur dydžio žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78 197,40 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 40 centų) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 78 197,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 241 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.