- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-245-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00627-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –245– 198 / 2014
Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00627-2013-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja B. J., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. K. (M.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje 2-27-477/2014 pagal R. M. ieškinį O. K. (M.) ir O. K. (M.) priešieškinį R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismingumo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. M. prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja, Lietuvos Respublikoje, ir sūnų grąžinti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai negrąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą jos ir atsakovo mažamečio sūnaus D. M.. 2013-07-15 ieškovė buvo davusi atsakovui sutikimą laikinai – dviems savaitėms išvežti į V. F. Respubliką jų sūnų D. M.. 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsakovas turėjo sūnų parvežti į Lietuvos Respubliką, Zarasų m. 2013 m. rugpjūčio 15 – 16 dienomis ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovą tikslu susigrąžinti sūnų, tačiau atsakovas neleido išvežti sūnaus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sūnui yra daroma žala, jis negali lankyti priešmokyklinio ugdymo grupės, nesupranta vokiečių kalbos, dėl ko yra ypatingai apribota galimybė bendrauti. Su priešieškiniu nesutiko, mano, kad jis nepagrįstas.
Atsakovas priešieškiniu prašo sūnaus D. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, V. F. Respublikoje. Nurodo, kad jo ir ieškovės sūnų į savo gyvenamąją vietą V. F. Respublikoje nuolatiniam gyvenimui, jis išvežė ieškovei sutinkant. Atsakovo nuomone, gyvenant kartu su juo, vaikui yra sudarytos geresnės sąlygos jam vystytis. Ieškinio nepripažįsta.
2014-01-03 atsakovas pateikė prašymą ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus. Atsakovo nuomone, sūnaus D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra V. F. Respublikoje, todėl ginčus dėl to su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis vaikas, turi spręsti Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamas teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovo O. K. (M.) prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad šalių sūnaus D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Zarasų m., todėl byla teisminga Zarasų rajono apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad atsakovas dar iki ieškinio pateikimo teismui, pripažino ir pats suprato, kad ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Zarasų rajono apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas O. K. (M.), naudojasi kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl gavęs ieškinio nuorašą ir manydamas, kad byla neteisminga Zarasų rajono apylinkės teismui, nedelsiant turėjo iškelti bylos teismingumo klausimą, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos bylos teismingumui. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip siekimą vilkinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas O. K. (M.) prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartį panaikinti, o ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus. Atsakovas teismo posėdžio metu 2014-01-09 nurodė, kad 2013 m. liepos mėn. susitarė su ieškove, kad sūnaus gyvenamąją vietą nustatys su atsakovu. Tai gali paliudyti atsakovo draugas dalyvavęs pokalbyje. Nurodo, jog šiuo metu sūnaus D. M. gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl mano, jog byla dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo yra teisminga Vokietijos teismui. 2013 m. lapkričio 28 d. atsakovas pateikė ieškinį atsakovei R. M. dėl sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo Vokietijos teismui. Atsakovas pateikė teismui 2014-01-08 Bernkastel-Kues apylinkės teismo laišką, kuriame teismas pranešė, jog paminėtoje byloje yra užregistruotas ieškinys dėl tėvų globos teisių. Be to, atsakovui žinoma, kad ieškovė 2014 m. sausio pradžioje gavo procesinius dokumentus iš Bernkastel-Kues apylinkės teismo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirasis skundas yra neargumentuotas ir nepagrįstas. Nurodo, jog nepilnametis sūnus V. F. Respublikoje šiuo metu gyvena prieš savo ir jo motinos valią. Pažymėjo, jog apeliantas pačią pirmą nepilnamečio sūnaus viešnagės dieną skyrė formalių procedūrų atlikimui, kas rodo, jog apeliantas gali būti suinteresuotas dėl turtinių paskatų (socialinio pobūdžio išmokų). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje būtų iškelta byla, ieškovei apie tokią bylą nėra žinoma. Jei tokia byla ir būtų iškelta – remiantis R. B. II 9, 10 ir 12 str. nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis byla yra teisminga Zarasų rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas. Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga; jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini)str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika ((duomenys neskelbtini)str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal (duomenys neskelbtini)ir 785 straipsnių nuostatas šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 ( 1 str. 1 d. b p, 2 d. a p). Bylos teismingumą lemiantis reikalavimas yra šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, t.y. ginčas, susijęs su tėvų pareigomis. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti minėtame Reglamente ir yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytini Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 ir 9 straipsniai.
Atsakovas nurodo, jog sūnaus D. M. gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl byla dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo yra teisminga Vokietijos teismui. Su šiuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Reglamento 8 straipsnio „Bendroji jurisdikcija“ 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos. Kartu su Reglamento 8 straipsniu analizuojama ir taikoma 9 straipsnio “Nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija“ 1 dalis, nustatanti jurisdikcijos tęstinumą per kurį vaikui, teisėtai persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą ir įgijus ten naują nuolatinę gyvenamą vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamos vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją. Todėl sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą svarbu nustatyti, kur buvo šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta, ar jis pakeitė gyvenamą vietą, jei pakeitė nuolatinę gyvenamą vietą, kada pakeitė ir ar tai padaryta laikinai /atsitiktinai, ar įgijo naują nuolatinę gyvenamą vietą ir kur šiuo metu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, t.y. ar taikytinas Reglamento 9 straipsnis. Pažymėtina, jog siekiant atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo , 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau – kilmės valstybė narė), teismui išliktų teismingumas priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo (nesugrąžinimo).
Teisingumo teismas pripažįsta, kad „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu būtina atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, sąlygas, priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Nurodė, jog siekiant atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo, šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas. Reglamente nenumatyta minimali trukmė. Iš tikrųjų nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimui į priimančią valstybę ypač svarbus suinteresuotojo asmens noras joje įkurti nuolatinį ar įprastą savo interesų centrą, ketinant jam suteikti stabilumo. Taigi gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinant turi būti atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi. Todėl kai vaiką, kaip nagrinėjamoje byloje, iš tiesų globoja jo tėvas, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir tėvo persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į tėvo geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jo ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamą vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai ir gyvena skirtingose valstybėse. Duomenų, kad sūnaus Darijaus, gimusio šalims nutraukus santuoką, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kuriuo nors iš tėvų, byloje nėra. D. M. nuo gimimo 2007-07-09 septynis metus, iki išvykimo pas atsakovą į Vokietijos Respubliką 2013-07-16, nuolat gyveno Zarasų mieste. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad D. M. būtų nors laikinai iki 2013-07-16 išvykęs iš Lietuvos Respublikos į V. F. Respubliką. D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-07-15 ieškovė R. M. raštiškai sutiko išleisti sūnų į Vokietiją su vaiko tėvu O. M., su kuriuo sūnus šiuo metu gyvena (b. l. 47). Ieškovės teigimu, ji sūnų Darijų išleido pas tėvą vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau iki šiol vaikas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą negrąžinamas ir jį grąžinti atsakovas atsisakė. Byloje pateikta 2013-07-01 ieškovės sudaryta D. M. priėmimo į progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę sutartis (b.l. 13-14). Ši sutartis sudaryta vieneriems metams. Zarasų P. Š. progimnazijos 2013-09-06 pažymoje nurodyta, kad 2013-07-01 su ieškove sudaryta sutartis yra galiojanti (b.l.12). Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 15-16 d. buvo nuvykusi į V. F. Respubliką pas atsakovą, tikslu sūnų D. M. susigrąžinti į Lietuvos Respubliką. Ieškovė nedelsdama, nepavykus jai susigrąžinti sūnaus į Lietuvos Respubliką, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi konstatuota, jog 2013-07-15 raštu ieškovė R. M. nedavė sutikimo sūnaus nuolatiniam gyvenimui su tėvu.
Pažymėtina, kad atsakovas taip pat pripažino, kad byla teisminga Zarasų rajono apylinkės teismui į bylą teikdamas atsiliepimą į ieškinį, po to pateikdamas priešieškinį, taip pat prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ir pakeitimo(b.l. 27-28, 96-97).
Byloje pateikta vaikų darželio charakteristika apie D. M. patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo 2013-08-27 lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini) (Vokietijoje), o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), jam suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris. Nepilnametis jau 8 mėnesius gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atsakovo šeimoje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, ieškovė R. M. nedavė sutikimo sūnaus nuolatiniam gyvenimui su tėvu, taip pat į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo nepraleidusi Reglamento 9 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino, daro išvadą, jog yra nenutrūkusi vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija, todėl byla teisminga Zarasų rajono apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtu, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Atskirąjį skundą atmetus iš atsakovo priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 150 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 162-163). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš apelianto priteistina ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. K. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 ( šimtą penkiasdešimt litų) litų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.