- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-625-425/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00627-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- O. K.
- Ieškovas
- R. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-625-425/2014
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo O. K. (M.) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-27-477/2014 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui O. K. (M.), išvadą teikianti institucija Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. ieškiniu kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M., gim. 2007-07-09, gyvenamąją vietą su ja iki vaiko pilnametystės ir ieškinio užtikrinimui skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, išreikalauti nepilnametį sūnų D. M. iš atsakovo, įpareigoti atsakovą per tris dienas grąžinti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba įpareigoti O. M. netrukdyti R. M. pasiimti ir į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje parsivežti sūnų Darijų.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - ieškovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė 2013-12-13 Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, išreikalauti nepilnametį sūnų D. M. iš atsakovo, įpareigojant atsakovą per tris dienas grąžinti sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, o iki kol vaikas negrąžintas gyventi su motina, nustatyti vaiko ir motinos laikiną bendravimo tvarką. Nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir jo psichologinę sveikatą. Be to, Zarasų rajono apylinkės teismas yra įpareigojęs atsakovą vaiką atvežti į teismo posėdį, tam, kad būtų išklausyta jo nuomonė. Todėl vaiko grįžimas į Lietuvą yra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė jos su vaiku bendravimo tvarką iki kol vaikas bus grąžintas į jo gyvenamąją vietą su motina. Teismas konstatavo, kad nepilnamečio D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvykimo iš Lietuvos buvo Zarasų mieste su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-28 R. M. prašymą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą perdavė Vokietijos teisingumo ministerijai, kuri nurodė, jog jai žinoma galimai neteisėtai išvežto vaiko buvimo vieta. Ieškinyje nurodyta, kad vaikas žodžiu yra išreiškęs norą grįžti gyventi pas motiną. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečiui D. M. yra naudingas jo aplinkos pakeitimas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir psichologė patvirtino, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, t.y. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su motina R. M. iki bus išnagrinėta byla bei priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, būtų naudingas vaikui bei sąlygotų jo interesų užtikrinimą. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. M. buvimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, užkerta kelią greitam šios bylos išnagrinėjimui. Zarasų Vaiko teisių apsaugos skyrius, nesant D. M. Lietuvoje, negali pateikti teismui išsamios ir objektyvios išvados šioje byloje, todėl iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Be to, prašo nustatyti ieškovės su vaiku bendravimo tvarką tik telefonu, nes internetine programa Skype vaikas su motina bendrauti nenori. Nurodo, kad 2013-11-11 jis yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 130 Lt kas mėnesį bei kreiptis į vaiko apsaugos instituciją Vokietijoje, kad išsiaiškinti vaiko nuomonę ir norą, gyvenimo sąlygas pas tėvą. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Byloje nėra įrodymų, kad D. M. yra išreiškęs norą grįžti gyventi su motina, kaip nurodoma ieškinyje. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad vaikas Vokietijoje gyvena prieš jos ir vaiko valią. Vaiko gyvenamoji vieta yra įregistruota Vokietijoje, gyvena jo šeimoje nuosavame name, nuo 2013-08-27 lanko vaikų darželį. Teismui buvo pateikta 2014-02-18 Socialinės pediatrės išvada, patvirtinanti, kad vaikų darželyje vaikas labai gerai adaptavosi, darželį lanko noriai. Be to, 2014-05-12 Ankstyvosios vaiko ugdymo ir konsultacijos tėvams socialinės pediatrijos centro pažyma patvirtina, kad vaikas reguliariai 1-2- kartus į savaitę lankosi pas logopedą. Iš Zarasų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos - Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK bei VšĮ Zarasų ligoninė raštų matyti, kad ieškovės gyvenimo būdas nebuvo tinkamas, ji su sugyventiniu girtavo, konfliktavo, vaikas D. M. dažnai buvo pastebimas lauke vienas arba nepilnametės sesers G. prižiūrimas. Be to, 2014-05-12 Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimu R. M. pripažinta kalta pagal ATPK 127 str. 3 d., nubausta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad ji 2014-05-06, būdama neblaivi (2,24 promilės), vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį. Nepagrįstas psichologės G. V. tvirtinimas 2014-05-12 teismo posėdyje, kad vaiko sugrąžinimas gyventi pas motiną nebūtų žalingas jo emociniam ir psichologiniam vystimuisi. Panevėžio apygardos teismo 2013-11-26 nutartyje konstatuota, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – nustačius nepilnamečio D. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) iki teismas priims procesinį sprendimą, vaikas turėtų keisti esamą gyvenamąją vietą, grįžti iš Vokietijos į Lietuvą ir gyventi su motina tol, kol teismas priims procesinį sprendimą byloje dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui netenkinus ieškinio ir sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, susidarytų tokia situacija, jog nepilnametis vaikas pakartotinai turėtų keisti gyvenamąją vietą – vykti į Vokietiją, pas tėvą. Todėl netikslinga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiką perkelti gyventi pas motiną. Kad išklausyti vaiko nuomonę, teismas yra įpareigojęs jį pristatyti vaiką į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaiko nuomonę tikslinga išsiaiškinti jo gyvenamojoje vietoje. Teismas, nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva turėtų surinkti reikiamus duomenis apie vaiką (CPK 376 str, 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei atsisakyti prie bylos prijungti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.136-731/2014 kaip gautą pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas ir jo nepripažinti įrodymu. Nurodo, kad atsakovas, išveždamas vaiką į Vokietiją prieš ieškovės ir vaiko valią bei ribodamas jos ir nepilnamečio vaiko sesers teises bendrauti su juo, pažeidžia nepilnamečio interesus bei tėvų lygiateisiškumo prieš vaikus principą. Atsakovui yra žinoma, kad ji davė sutikimą vaiką išsivežti į Vokietiją tik terminuotai (dviems savaitėms). Daugiakalbė gyvenamoji aplinka vaikui daro žalą. Visi atsakovo argumentai, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis svaigiosiomis medžiagomis yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą. Kadangi vaikas nemoka vokiečių kalbos, Vokietijos institucijos neturi galimybės išsiaiškinti tikrosios vaiko valios ir norų, tai būtų galima padaryti tik Lietuvoje. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko vaiką atvežti, tačiau teismo įpareigojimo nevykdo. Atsakovas nesudaro galimybės bendrauti su vaiku telefonu ar Skype pagalba.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje išsakė poziciją, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta vaiko D. M. gyvenamoji vieta su motina R. M..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Byloje nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai ir gyvena skirtingose Europos valstybėse – ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o atsakovas gyvena Vokietijoje. Byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių vaiko D. M., gimusio 2007 m. liepos 9 d., gyvenamosios vietos nustatymo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-07-15 R. M., su kuria mažametis gyveno nuo gimimo, raštiškai be jokių terminų, sąlygų ir išlygų sutiko išleisti sūnų D. M. į Vokietiją su vaiko tėvu O. M., su kuriuo sūnus šiuo metu gyvena (b. l. 59). Ieškovė teigia, jog sūnus D. buvo išleistas pas tėvą vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau iki šiol vaikas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą negrąžinamas ir jį grąžinti atsisakoma. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina Lietuvoje iki bus priimtas galutinis sprendimas sąlygotų vaiko interesų užtikrinimą, nebūtų žalingas jo emociniam ir psichologiniam vystimuisi. Be to, teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio D. M. buvimas Vokietijoje užkerta kelią greitam bylos išnagrinėjimui, nes Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius negali teismui pateikti išsamios išvados. Su atskiruoju skundu pateikta vaikų darželio charakteristika apie D. M. patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo 2013-08-27 lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini) (Vokietijoje), o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) , jam suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (b. l. 24-40, 51-53, 80-81). Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečiui šalių sūnui D. M. sudarytos pakankamos sąlygos pritapti ir integruotis į visuomenę, vystytis bei ugdytis. Preliminariai įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena šalių nepilnametis vaikas D. M., tapo nesaugi ar priešinga vaiko interesams, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystimuisi, jo ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (laikinas iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymas) bei aplinkybę, kad vaiko tėvų gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse. Pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius nepilnamečio Darijaus gyvenamąją vietą su ieškove (motina) iki teismas priims galutinį procesinį sprendimą, vaikas turėtų keisti esamą gyvenamąją vietą, t.y. grįžti iš Vokietijos į Lietuvą, gyventi su motina tol, kol teismas priims procesinį sprendimą byloje dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui galimai netenkinus ieškinio ir sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, susidarytų tokia situacija, jog nepilnametis vaikas pakartotinai turėtų keisti gyvenamąją vietą – vykti į Vokietiją pas tėvą. Toks gyvenamosios vietos kaitaliojimas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jo emociniam ir psichologiniam vystimuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų jam socialinę bei psichologinę žalą. Pirmosios instancijos teismas vienu iš pagrindu laikinajai apsaugos priemonei taikyti nurodė tai, kad, vaikui gyvenant Vokietijoje, neturi galimybės išsiaiškinti tikrosios vaiko valios ir norų. Tačiau pagal CPK 376 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-08-12 nutartimi nutarė kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl įrodymų surinkimo apie D. M. gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką ir jo paties asmeninį apsisprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas pasekmes (ekonomiškumo principą), kurios kiltų šalims ieškinio bei priešieškinio tenkinimo/atmetimo atveju, į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškovė rašytiniu sutikimu be jokių sąlygų ir išlygų leido atsakovui išsivežti vaiką į Vokietiją, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Įvertinus tai, jog nepilnametis vaikas D. M. jau daugiau nei metus laiko gyvena pas tėvą Vokietijoje, bei esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad netikslinga iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo keisti dabartinę nepilnamečio gyvenamąją vietą, todėl nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, naikintina.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią – įpareigoti Olegą K. M. sudaryti galimybes ir netrukdyti D. M. telefonu ir/ar internetinių pokalbių programa „Skype“ bendrauti su R. M. ir kitais giminaičiais kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. UTC +0200 laiko juostos laiku, įpareigojant atsakovą sudaryti galimybę ieškovei bendrauti su vaiku nurodytu laiku tik telefonu. CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog ne tik vaiko tėvas, bet ir vaiko mama, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1 ir 2 d.). Abu tėvai yra vienodai atsakingi už savo vaiko sveikatą, auklėjimą bei vystimąsi (CK 3.165 str.), todėl, nors nepilnametis D. M. šiuo metu gyvena su tėvu, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei bendrauti su vaiku, o atsakovo pareiga netrukdyti šiam bendravimui. Atsižvelgiant į tai, kad reikalinga suteikti kuo didesnes galimybes vaikui bendrauti su motina, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti motinos su vaiku bendravimo tvarką nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
O. K. (M.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria laikinai, t.y. iki bus išnagrinėta byla bei priimtas galutinis sprendimas nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M., panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės. Netenkinti ieškovės R. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus išnagrinėta byla bei priimtas galutinis sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su motina R. M..
Likusią Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovės R. M. bendravimo su vaiku D. M. tvarka, palikti nepakeistą.