Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo G. B. pateiktą skundą antstolei Astai Lukšienei dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo panaikinti 2014-11-18 patvarkymą areštuoti 803,38 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/02331/S-9323. Nurodo, jog 2014-07-24 Kauno apygardos teismo nutarimu Nr. ATP-856-374/2014 buvo panaikintas 2014-06-19 nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo buvo pripažintas kaltu dėl LR ATPK 41-3 str. 1 d. pažeidimo padarymo ir nubaustas 3000 Lt bauda. Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nebuvo nurodoma įmokos kodas ir sąskaitos, į kurią turėtų būti pervesta bauda, todėl laukė pranešimo, kuriame bus nurodyta informacija. Nesulaukęs, 2014-10-01 nuėjo į banką kur banko darbuotoja užpildė ir pervedė 3000 Lt nurodydama, jog mokama „Civil. Proc. teisėsaugos instit. Skirt. Baud.“, įmokos kodas 6800. Taip pat nurodo, kad 2014 m. spalio mėn. pradžioje gavo iš antstolės A.Lukšienės 2014-09-26 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 3000 Lt baudos iš jo išieškojimą bei 709,92 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą. Kreipėsi į antstolę su mokėjimu kvitu, ji paaiškino, kad bauda sumokėta ne tuo įmokos kodu, dėl ko turėjo kreiptis į Mokesčių inspekciją, kuri surašė užskaitymo aktą. Tada gavo 2014-11-04 patvarkymą areštuoti 3000 Lt baudos ir 237,59 Lt vykdymo išlaidų mokėjimui. Nurodo, kad antstolė žinodama, kad pareiškėjas baudą yra sumokėjęs, vis tiek areštavo pinigus. Pareiškėjas nesutinka su antstolės reikalaujamomis vykdymo išlaidomis, kadangi baudą sumokėjo pats. Nurodo, kad jo banko sąskaitos yra areštuotos santuokos nutraukimo byloje, todėl negali mokėti antstolei vykdymo išlaidų, kokios jos bebūtų.

Antstolė A.Lukšienė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad siunčiant patvarkymą areštuoti asmenines lėšas G. B. sąskaitose, vykdymo išlaidų suma nurodoma mažesnė, nes nenurodytas atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą, nes tuo metu suma dar nebuvo išieškota. Bauda užskaityta tik 2014-11-18 teisingu įmokos kodu. Nagrinėjamu atveju raginimas neturėjo būti siunčiamas, todėl po to kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui. Prašo netenkinti skundo.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos, taip pat vykdomosios bylos Nr. 0140/14/02331 matyti, kad antstolės A.Lukšienės kontoroje atliekami vykdymo veiksmai pagal Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutarimą Nr. ATP-856-317/2014 dėl 3000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko G. B., pagal LT Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus prašymą 2014-09-23 dėl baudos išieškojimo . 2014-09-26 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, kopija adresuota G. B.. 2014-09-26 priimtas pranešimas G. B. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma mokėtina suma su vykdymo išlaidomis sudaro 3709,92 Lt. 2014-11-04 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma vykdymo išlaidų suma be antstolės atlyginimo sudaro 237,59 Lt. 2014-11-04 priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2014-11-04 priimtas patvarkymas areštuoti 3000 Lt ir 237,59 Lt lėšas G. B. banko sąskaitose. 2014-11-18 antstolės kontoroje gautas G. B. prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) kartu su 2014-10-01 mokėjimo kvitu, iš kurio matyti, kad 3000 Lt bauda sumokėta įmokos kodu 6800, nurodant Civili. Proc. teisėsaugos instit. skirt. Baud. 2014-11-18 patvarkymu areštuotos 803,38 Lt vykdymo išlaidos.

LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta teismo sprendimų vykdymo proceso tvarka. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 510 str., 512 str.).

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str. 1 d.). LR CPK 661 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Pareiškėjui 3000 Lt bauda paskirta 2014-07-24 nutarimu Nr. ATP-856-317/2014. Pareiškėjas nurodo, jog paminėtame nutarime nebuvo nurodyta į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu turi būti sumokėta bauda, todėl laukė kol iš institucijų gaus informaciją, o nesulaukęs 2014-10-01 nuėjo į banką ir sumokėjo, tačiau banko darbuotoja baudą pervedė neteisingu įmokos kodu. Iš pateiktų duomenų matyti, jog bauda turėjo būti sumokėta iki 2014-09-02. Nutarimą skirti baudą VDI Kauno skyrius pateikė 2014-09-25. Baudą pareiškėjas sumokėjo 2014-10-01, t.y. jau pasibaigus baudos sumokėjimo terminui ir antstolei pradėjus priverstinį baudos išieškojimą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą, jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodomi argumentai, kad nesumokėjo baudos laiku, nes laukė iš institucijų informacijos į kokią sąskaitą ir kokiu įmokus kodu ją reikia sumokėti, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktų duomenų matyti, jog VDI Kauno skyrius į antstolę dėl priverstinio baudos išieškojimo kreipėsi ne iš karto po LR ATPK 313 str. 1 d. nurodyto termino, o po 3 (trijų) savaičių, tokiu būdu sudarydamas sąlygas pareiškėjui sumokėti baudą per ilgesnį terminą. Pareiškėjas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, įrodančių, kad jis negavo Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda, priešingai, jis nurodo, kad nutarime nebuvo nurodoma informacija į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu reikia baudą pervesti. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šiai informacijai gauti, t.y. kreipėsi į teismą, priėmusį nutarimą, į Valstybinę mokesčių inspekciją ar kt. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas privalėjo būti aktyvus ir domėtis ne tik bylos nagrinėjimo procesu, bet ir nutarimo vykdymu. Iš esamos situacijos labiau tikėtina, kad pareiškėjas tik gavęs antstolės pranešimą apie priimtą vykdomąjį dokumentą nutarė susimokėti baudą. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas turi prisiimti dėl savo pasyvumo kilusius neigiamus padarinius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas dėl nežinojimo kur sumokėti baudą laikytinas nepagrįstu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007, Nr. 3K-7-5/2007 yra suformavęs teisminę praktiką nurodydamas, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (kaip yra nagrinėjamu atveju), iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas baudą sumokėjo, bet padarė tai ne per įstatymu nustatytą terminą ir jau po to, kai antstolė jau buvo priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdymui ir pradėjusi vykdymo procedūras. Todėl pareiškėjas privalo atlyginti patirtas vykdymo išlaidas, nes vykdomasis dokumentas įvykdytas prasidėjus jo priverstiniam vykdymui, t.y. suėjus įstatymo nustatytam terminui šį dokumentą įvykdyti gera valia ir antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.

Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus, tačiau per nustatytą terminą baudos nesumokėjo, antstolės veiksmai dėl priverstinio išieškojimo veiksmų ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo laikytini pagrįstais ir teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms.

Pareiškėjas nurodo, jog 2014-11-18 patvarkymas areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/023311/S-9323 neteisėtas, nes antstolė nuo spalio mėnesio pradžios žinojo, kad baudą pareiškėjas yra sumokėjęs, taip pat žinojo, kad Mokesčių inspekciją pakeitė įmokos kodą ir užskaitė 2014-10-01 sumokėtą baudą.

Antstolė 2014-12-22 patvarkyme dėl G. B. skundo nurodė, kad pareiškėjas 2014-10-01 pateikė 3000 Lt mokėjimo kvitą, tačiau minėti pinigai buvo sumokėti kitu įmokos kodu, todėl nebuvo aišku ar bauda sumokėta pagal 2014-07-24 Kauno apygardos teismo nutarimą ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į mokesčių inspekciją dėl sumokėtos sumos užskaitymo. Antstolė nurodo, jog iki lapkričio 4 d. pareiškėjas patikslintų duomenų nepateikė, todėl buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos ir areštuotos pareiškėjo sąskaitos. 2014-11-18 gavus patikslintus duomenis, buvo patikslintas patvarkymas ir pareiškėjo sąskaitos areštuotos tik dėl vykdymo išlaidų.

Šiuo atveju matyti, kad antstolė daugiau kaip mėnesį laukė kol pareiškėjas pateiks patikslintus duomenis, jog bauda yra sumokėta, ir tik daugiau kaip mėnesį nesulaukusi kol pareiškėjas pateiks patikslintą informaciją, areštavo pareiškėjo asmenines sąskaitas. Teismas sutinka su antstolės nurodoma aplinkybe, kad antstolei nebuvo ir neturėjo būti žinoma, kad pareiškėjas 3000 Lt sumokėjo būtent pagal 2014-07-24 Kauno apygardos teismo nutarimą, kadangi 2014-10-01 mokėjimo kvito mokėjimo paskirtyje nurodoma – „Civili. Proc. teisėsaugos instit. skirt. Baud.“, todėl antstolė pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad turi kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl sumokėtos sumos užskaitymo, ką pareiškėjas ir padarė, tačiau daugiau kaip po mėnesio, t.y. 2014-11-18. Antstolė priimdama 2014-11-18 patikslintą patvarkymą, areštavo pareiškėjo sąskaitas tik dėl vykdymo išlaidų, kadangi buvo pateikti įrodymai, kad bauda yra sumokėta, todėl antstolės veiksmai priimant 2014-11-18 patvarkymą laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė Asta Lukšienė pagrįstai priėmė 2014-11-18 patvarkymą, todėl jos veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų atmesti.

Antstolei grąžinti vykdomąją bylą tolesniems vykdymo veiksmams atlikti.

Nutarties patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismui.