Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. balandžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d. ir 6 d. reikalavimus tuo, kad 2014-02-04, 17 val., atlikus patikrinimą G. B. ūkyje (duomenys neskelbtini), jo fermoje dirbo S. B., kuri nepateikė darbo pažymėjimo bei raštu paaiškino, kad pas ūkininką G. B. pirmą dieną mokinasi dirbti ir darbo sutarties dar nėra pasirašiusi. Apie S. B. įdarbinimą pas G. B. nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Institucija skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą - pripažinti G. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 3000 Lt baudą, o liudytojai S. B. už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 187² str. bei paskirti 1000 Lt baudą.

Skunde nurodoma, kad 2014-02-04 17 val. atlikto nelegalaus darbo patikrinimo metu, G. B. ūkyje buvo rasta dirbanti S. B., kuri nepateikė darbo pažymėjimo, užpildė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pas ūkininką G. B. pirmą dieną mokinasi dirbti, ji patikrinimo metu valė lovius ir darbo sutarties dar nepasirašė. Apelianto teigimu, patikrinimo metu S. B. nebuvo įdarbinta G. B. ūkyje, apie jos įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tuo tarpu teismo posėdžio metu S. B. jau teigė, jog ūkyje jokių lovių nevalė, į ūkį atvyko įsidarbinti. Institucijos nuomone, pakeisti S. B. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, nes ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pažymėjęs, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, o vėliau pateikti nenuoseklūs nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Institucijos pareigūnai T. D. ir T. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo metu S. B. valė lovius, t. y. realiai dirbo. Tai parašu patikrinimo akte patvirtino ir vyr. darbo inspektorius R. R.. Remiantis teismų praktika, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2917/2012). Institucija skunde taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukta tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (LVAT nutartis byloje Nr. N575-547/2012).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes.

Šie bylos duomenys yra objektyvūs, nekeliantys abejonių ir neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. ir liudytojų R. P. bei S. P. parodymus, kad S. B. nedirbo G. B. ūkyje, o dėl darbo sąlygų S. B. su G. B. susitarę dar nebuvo, turėjo vertinti kritiškai. Remiantis bylos duomenimis, R. P. ir S. P. dirba G. B. ūkyje, todėl jie suinteresuoti padėti savo darbdaviui išvengti atsakomybės. S. B. teisme duoti parodymai prieštarauja pirminiams jos paaiškinimams. Parodymų pakeitimas taip pat turėjo būti vertinamas tik kaip noras padėti G. B. išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų- pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012).

Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti dviejų Institucijos pareigūnų parodymais, kurie tiesiogiai bendravo su S. B. ir matė, kad ji fermoje dirbo. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti neteisingai nubausti G. B., būtų jo atžvilgiu neobjektyvūs. Liudytojos S. B. apklausos teisme metu nurodyta aplinkybė, kad prisipažinimą savo rašytiniame paaiškinime, jog ji dirbo nelegaliai, buvo priversta parašyti psichologiškai paveikta darbo inspekcijos darbuotojų, yra nelogiška ir niekuo nepagrįsta. 2014 m. vasario 4 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 4 d. dirba G. B. ūkyje, S. B. surašė pati, savo parašu patvirtinusi, kad yra įspėta dėl ATPK 187² str. numatytos administracinės atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo.

Pagal Darbo Kodekso 98 str., nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV apie asmenų priėmimą į darbą. DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra visi DK 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai - nors rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau tarp ūkininko G. B. ir S. B. buvo susitarimas dėl darbo; S. B. atliko ūkio darbininko funkcijas – valė lovius; ji pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai - į darbą atvyko tuo pačiu laiku kartu su kitais darbuotojais; su darbdaviu ji buvo susitarusi dėl minimalaus atlyginimo dydžio.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir nustatytus faktus darytina išvada, kad G. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Ūkininkas G. B. nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad S. B. jo ūkyje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus darbuotojai antrą sutarties egzempliorių ir pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, kaip tai numatyta DK 99 str. 3 d. ir 6 d. Todėl skundžiamas teismo nutarimas, kuriuo G. B. administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Skiriant nuobaudą G. B., atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjo veikoje nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis yra ūkininkas, duomenų apie tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, byloje nėra. Todėl pažeidėjui skiriama ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Apeliaciniame skunde Institucija prašo už melagingų parodymų davimą liudytojai S. B. taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 187² str. ir paskirti jai 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą. Pažymėtina, jog pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 259 str. 2 d. nustatyta, jog dėl ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad esant pagrindui pradėti teiseną dėl galimai melagingų liudytojų parodymų administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas G. B. administracinės atsakomybės klausimas dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tai galėjo padaryti tik pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs administracinę bylą. Pabrėžtina, jog administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl melagingų parodymų davimo yra nagrinėjančio teismo diskrecija. Pagrindu tokią bylą iškelti, objektyviai įvertinus bylos duomenis, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl melagingų parodymų teikimo. Institucijos reikalavimas patraukti administracinėn atsakomybėn S. B. pagal ATPK 187² str., išeina už priimto apylinkės teismo nutarimo ribų, nelaikytinas skundo reikalavimu, todėl nenagrinėtinas. Pažymėtina tai, jog toks sprendimas neužkerta kelio apeliantui kreiptis į valstybės institucijas, įgaliotas spręsti administracinius teisės pažeidimus padariusių asmenų patraukimo atsakomybėn klausimus, su prašymu patraukti nurodytą asmenį atsakomybėn nurodytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teisėjas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.