Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. Deltuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjęs G. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-04-21 G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41str³. 1d., už tai, kad 2014-02-04, 17 val., atlikus patikrinimą G. B. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog dirbanti fermoje S. B., kuri nepateikė darbo pažymėjimo bei raštu paaiškino, kad pas ūkininką G. B. pirmą dieną mokinasi dirbti ir darbo sutarties dar nepasirašiusi. A. S. B. įdarbinimą pas ūkininką G. B. nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais savo veiksmais ūkininkas G. B. buvo kaltinamas pažeidęs LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. 2 p. 99 str. 3 d. ir 6 d. reikalavimus.

G. B. paaiškino, jog S. B. nelegaliai nebuvo įdarbinęs. Jos net nebuvo matęs. Jokio susitarimo apie įdarbinimą tarp jų nebuvo. Nežino, ką patikrinimo dieną veikė jo ūkyje S. B.. Patikrinimo metu ūkyje jis nebuvo.

Liudytoja R. P. paaiškino, jog S. B. į ūkį atsivežė ji su vyru. Žinojo, kad ūkyje reikia žmogaus, todėl pasiūlė S. B., kuri neturėjo darbo, kartu važiuoti į G. B. ūkį pakalbėti dėl darbo. Į ūkį su S. B. atvyko prieš 17 val.. Tuo metu G. B. dar nebuvo atvykęs. Atvykus darbo inspektoriams, ji su S. B. stovėjo ant tako fermoje, tačiau nedirbo.

Liudytoja S. B. paaiškino, jog ji ieškojo darbo, o R. P. paklausė ar nenorėtų ji melžti karvių G. B. ūkyje. Į ūkį su S. B. atvyko prieš 17 val. ir laukė G. B.. Tada atvyko LR VDI darbuotojai ir pradėjo klausinėti, ką jį ūkyje veikia. Ji paaiškino, kad tik atėjusi įsidarbinti. Patvirtino, jog prieš atvykdama į G. B. ūkį, su G. B. susitikusi nebuvo, dėl darbo sąlygų ir įdarbinimo kalbėjusi nebuvo. Teigė, jog ūkyje jokių lovių nevalė. Teigė, jog paaiškinime prisipažinimą, jog dirbo nelegaliai, buvo priversta parašyti ir pasirašyti darbo inspekcijos darbuotojų paveikta psichologiškai.

Liudytojas S. P. paaiškino, jog S. B. atsivežė pas ūkio savininką G. B. tartis dėl darbo. S. B. ūkyje nedirbo, tik su jo žmona laukė atvykstančio ūkio savininko fermoje.

Liudytojas T. D. paaiškino, jog įvykio dieną kartu su Marcinkevičiumi ir Ruzgiu pagal anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo, kuriame buvo nurodyta, kad S. B. ūkyje dirba nelegalūs asmenys po darbo valandų, apie penktą valandą nuvyko į G. B. ūkį. Įėję į fermas, pamatė dirbančias dvi moteris. Jos kažką su šakėmis valė. R. nuėjo jų parsivesti, o kitas jų darbuotojas fotografavo. Nuotrauka pridėta prie bylos. S. B. raštu paaiškino, kad pirmą dieną atvyko mokytis dirbti, valė lovius, buvo sutartas minimalus darbo užmokestis, darbo sutarties dar nesudariusi.

Liudytojas T. M. paaiškino analogiškai, kaip ir liudytojas T. D..

Teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B., tiek liudytojai R. P., S. B., S. P. paneigė, kad S. B. dirbo G. B. ūkyje, bei tai, kad buvo sudarytas susitarimas dėl bet kokių darbo sutarties sąlygų. Iš byloje esančios inspektavimo metu darytos nuotraukos matyti, jog G. B. fermoje yra keli asmenys, kurie galimai kažką veikia, turi rankose. Tačiau iš pateiktos nuotraukos neina spręsti apie konkrečias nuotraukoje užfiksuotų žmonių asmenybes ir neabejotinai konstatuoti, jog jie tikrai dirba. Be to, pažymėtina ir tai, kad vien tik faktas, kad asmuo patikinimo metu buvo rastas atliekantis vienokį ar kitokį darbą, negali sudaryti besąlyginio pagrindo asmens veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų. Teismas sprendžia, kad pirminis S. B. paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas byloje, o darbo inspektorių nurodytos aplinkybės, neleidžia neginčijamai spręsti, jog yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių

Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog S. B. 2014 02 04 realiai dirbo G. B. ūkyje ir jo naudai nelegaliai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., Kauno AT byla Nr. ATP-600-593/2014).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti, nesant LR ATPK 41str³. 1d. pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.