Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. A. surašytas dėl to, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktore, t. y. darbdave, esant LR darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie I. S. darbo pradžią, 2013-12-31, 2014-01-01, 2014-01-06 leido dirbti I. S. padavėjos darbą – nešti maistą ant stalų, aptarnauti žmones, valyti stalus ir dirbti kitus padavėjos darbus įmonės interesais ir naudai, prižiūrint darbdaviui ir jam vadovaujant kai darbuotoja, atlikdama darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, t. y., nelegaliai. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. A., pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d.

L. A. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti nelegaliu, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su Marijampolės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, apygardos teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2013-12-31, 2014-01-01, 2014-01-06 UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje buvo dirbamas nelegalus darbas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. A. ir liudytojai. L. A. parodymus, kad I. S. nuo 2013-12-30, kai buvo atleista iš darbo, nedirbo, teismas vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad liudytojų M. A., S. B., M. S., A. O., G. S. parodymai nei patvirtina, nei paneigia reikšmingas bylai aplinkybes, nes jie situacijos nestebėjo, kavinės patalpose buvo epizodiškai. E. G. parodymus teismas taip pat vertino kritiškai, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir, atsižvelgęs į tai, kad L. A. yra jos darbdavė, jos parodymus vertino kaip siekimą padėti darbdaviui išvengti atsakomybės. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog I. S. darbo užmokestis mokamas iš ESF projekto, įmonės ar kitų lėšų reikšmės neturi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai, be to, byloje nebuvo ištirti ir įvertinti visi rašytiniai įrodymai, kurie atitiko tiek apeliantės, tiek ir liudytojų parodymus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. S. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2013-11-18, pagal ESF projektą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, kurių pagrindu darbdavys gavo subsidiją darbo užmokesčio mokėjimui I. S..

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. A. teismo posėdyje nurodė, kad I. S. priimta į darbą 2013-11-17, o atleista 2013-12-30 dėl padarytų pažeidimų. 2013-12-31 matė I. S. kavinėje sėdinčią prie staliuko, vėliau iš administratorės sužinojo, jog buvo įleisti trys asmenys. 2014-01-01 ir 2014-01-06 I. S. nematė.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kavinėje būna keletą kartų per dieną, nes yra (duomenys neskelbtini) kino teatro direktorius, o kavinė UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi patalpas teatre. 2013-12-31 šventės metu buvo kavinėje, matė I. S. kavinėje švenčiančią su draugais. 2014-01-01 nuo 10 iki 13 valandos kavinė nedirbo, vėliau joje buvo L. A. ir E. G..

Liudytoja M. S. teismo posėdyje nurodė, kad 2013-12-31 apie 21 valandą buvo užėjusi į kavinę pasisveikinti, nes tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą, sirgo. Tą pačią dieną (2013-12-31) sužinojo, kad I. S. atleista, I. S. tą dieną kavinėje buvo, vaikščiojo.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-12-30 matė I. S., ji buvo atėjusi pas direktorę pasirašyti dokumentų, kad atleista iš darbo. I. S. 2013-12-31 kavinėje nedirbo, buvo atėjusi, šventė su draugais, klausė ar yra laisvų vietų, laisvų staliukų nebuvo, todėl pasodino juos prie baro. Kai direktorė atleido I. S., pykčių nebuvo, net leido jai ateiti kada nori. 2014-01-01 liudytojai buvo laisva, dirbo L. A.. 2014-01-06 I. S. buvo atėjusi, kaip draugė.

Liudytoja A. O. posėdyje nurodė, kad Sodrai pranešė, jog I. S. atleista 2014-01-06, nes per tris dienas reikia pranešti. 2013-12-30 buvo sudaryta komisija, kad jos nėra darbe, surašytas aktas. Paaiškinimo nėra, nes I. S. nebuvo darbe. 2013-12-31 I. S. nematė, po 24 valandos liudytoja buvo užėjusi į kavinę, matė I. S., ji šventė. Po to darbo patalpose I. S. daugiau nematė.

Liudytoja G. S. posėdyje nurodė, kad 2013-12-31 matė I. S. kavinėje, kad ji dirbtų nepastebėjo.

Šie liudytojų parodymai tarpusavyje yra vieni kitus papildantys ir nors liudytojų parodymuose yra neatitikimų, tačiau esminės jų parodymų detalės sutampa, atitinka tiek L. A. parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, dėl to juos vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2013-12-30 tris dienas nebuvo darbe, ar 2013-12-30 gavo nurodymą parašyti pasiaiškinimą, dėl ko nebuvo tomis dienomis darbe, negali pasakyti, neatsimena. 2013-12-31 dirbo nuo 10 valandos ryto iki 2014-01-01 5 valandos ryto, 2014-01-01 į darbą atėjo apie 10 – 11 valandą, buvo direktorė, E. G. ir K. D., tvarkėsi iki 18 valandos. 2014-01-06 į darbą atėjo 14 valandą ir buvo iki 18 valandos, apie 18 valandą atvažiavo direktorė ir su ja atsiskaitė.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-12-31 I. S. dirbo, nes jos sūnus I. S. draugas buvo vienas namuose. 2014-01-01 17 valandą liudytoja atėjo į kavinę pas I. S., kurią jai pakvietė direktorė L. A.. Apie 2014-01-06 dienos darbą sužinojo iš I. S..

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-12-30 nuvežė I. S. į darbą, po darbo parvežė namo, ji kalbėjo apie darbą ir minėjo, kad buvo problemų. 2013-12-31 apie pietus, gal anksčiau nuvežė I. S. į darbą, o iš darbo ji grįžo vėlai, apie 5 valandą ryto. 2014-01-01 vežė ją į darbą iš ryto, valandos tiksliai neatsimena, kiek laiko buvo nežino. 2014-01-06 22 valandą atvyko I. S. parvežti iš darbo, tada ji pasakė, kad atleido.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad I. S. ir liudytojų L. B. ir S. B. parodymai nėra nuoseklūs ir neatitinka rašytinės bylos medžiagos duomenų, todėl vertintini kritiškai. I. S. neneigia, kad 2013-12-30 buvo darbe, tačiau negali pasakyti ar jos buvo prašoma parašyti pasiaiškinimą dėl darbo laiko pažeidimų, tačiau liudytojas S. B. nurodė, kad tą dieną paėmė ją iš darbo ir kalbėjo apie darbą, I. S. minėjo, kad turėjo problemų. Iš byloje esančios darbo sutarties (8-9 b. l.) matyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2013-12-30, sutartyje yra darbdavio ir darbuotojos I. S. parašai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiuo abiejų šalių pasirašytu ir antspaudu patvirtintu dokumentu.

Aplinkybes, jog nukentėjusioji 2014-01-01 nuo 10 valandos pradėjo dirbti ir dirbo iki 18 valandos, o kartu dirbo E. G., K. D. ir direktorė L. A., paneigia liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja E. G. nurodė, kad 2014-01-01 jai buvo laisva diena, tą dieną dirbo direktorė. Liudytojas S. B. nurodė, kad kavinė nuo 10 iki 13 valandos nedirbo, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga t.y., darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir darbo grafikas (20, 22 b. l.) iš kurių matyti, kad 2014-01-01 UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tik direktorė L. A., o iš UAB (duomenys neskelbtini) saugos tarnybos ataskaitos matyti, kad signalizacija kavinėje buvo išjungta tik 12.26 val., todėl akivaizdu, kad I. S. negalėjo pradėti dirbti 10 val. ryto.

S. teigia, kad 2014-01-06 į darbą atvyko apie 14 valandą ir dirbo iki 18 valandos, kai atvykusi direktorė L. A. pranešė, jog ji nuo 2013-12-30 atleista. Tačiau liudytojas S. B. nurodė, kad 2014-01-06 tik 22 valandą vakaro atvažiavo pasiimti I. S. iš darbo. Liudytoja E. G. nurodė, kad 2014-01-06 ji dirbo, o I. S. buvo užsukusi į kavinę, kaip jos draugė. Šias aplinkybes ir liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir darbo grafikas (20, 22 b. l.), iš kurių matyti kad 2014-01-06 UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tik E. G. ir išrašas iš medicininių dokumentų (82-83 b. l.), kuris patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. A. 2014-01-06 17 valandą buvo konsultuota (duomenys neskelbtini), t.y. mažai tikėtina, jog 18 val. galėjo būti Marijampolėje (www.maps.lt duomenimis šis atstumas, nesant eismo, gali būti nuvažiuotas per 1 val. 9 minutes, o 17-17 val. 30 min. Kaune susidaro transporto spūstys).

Teismas atkreipia dėmesį, kad I. S. pateikdama prašymą Valstybinei darbo inspekcijai nenurodė, kad dirbo ir 2014-01-01 nuo 10-11 valandos iki 18 valandos, o byloje esančiame dokumente, pateiktame kartu su prašymu (5 b. l.) nenurodyta, kad dirbo 2014-01-06.

Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra svarbu iš kokių lėšų I. S. buvo mokamas darbo užmokestis, atvirkščiai svarbu pažymėti, kad I. S. į darbą priimta pagal tarp Marijampolės teritorinės darbo biržos ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį, kuria Marijampolės teritorinė darbo birža įsipareigojo už I. S. faktiškai dirbtą laiką pervesti darbdaviui 50 procentų dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti, todėl būtų visiškai netikslinga ir neracionalu, darbuotoją atleidus iš darbo ir leidžiant dirbti nelegaliai, mokėti jam darbo užmokestį negaunant pusę darbo užmokesčio kompensuojančios subsidijos.

Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) kavinė yra vieša vieta, kur asmenys gali laisvai ateiti ir leisti laiką, todėl byloje gauti duomenys, jog I. S. po darbo sutarties nutraukimo buvo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, neleidžia daryti išvados, jog ji toje bendrovėje dirbo, t.y. įrodymų visuma, apygardos teismo nuomone, nepatvirtino nelegalaus darbo fakto. Nėra pagrindo netikėti liudytojos E. G. parodymais, kuri teigia, kad tiek 2013-12-31 tiek 2014-01-06 I. S. buvo atėjusi į UAB (duomenys neskelbtini) kaip draugė, tačiau nedirbo. I. S. nurodytas jos darbo laikas neatitinka nei liudytojų parodymų, nei signalizacijos atjungimo ir įjungimo laiko, kas patvirtina, kad I. S. nežinojo, kada 2013-12-31, 2014-01-01, 2014-01-06 prasidėjo ir baigėsi darbas kavinėje UAB (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai dėl I. S. nelegalaus darbo, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad I. S. protokole nurodytomis datomis dirbo. Ši aplinkybė, t.y. tai, jog I. S. dirbo, grindžiama iš esmės vien tik pačios I. S. parodymais bei asmenų, kurie apie jos darbą teigia iš pačios I. S. žodžių – jos draugo liudytojo S. B. ir jo motinos L. B. parodymais. Kaip jau buvo minėta, šių asmenų parodymai yra prieštaringi, be to, I. S. gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes darbo santykiai su ja buvo nutraukti darbdavio iniciatyva.

Byloje nėra jokių kitų duomenų, jog I. S. būtų dirbusi kavinėje, kadangi nėra nustatyta, jog kas nors ją matė atliekant darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog I. S. po darbo sutarties su ja nutraukimo 2013-12-30, t.y. 2013-12-31, 2014-01-01 ir 2014-01-06 dienomis realiai dirbo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla L. A. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, todėl teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p. teismas

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš L. A. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.