Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-248/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-248/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Rimvydas Norkus
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
AB „Lietuvos paštas“
Trečiasis asmuo
A. B., A. M.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-248/2013Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. A2-5246-653/2012 buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 pagal pareiškėjo (ieškovo) K. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos paštas“ (tretieji asmenys A. B., A. M.) dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 pagal pareiškėjo (ieškovo) K. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos paštas“ dėl žalos atlyginimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 atmetė K. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos paštas“ dėl žalos atlyginimo. Žalą ieškovas kildino iš to fakto, kad AB „Lietuvos paštas“ uždelsus pristatyti siuntą, ieškovas nesudalyvavo aukcione ir taip neteko realios galimybės įsigyti fermą, kuria naudojosi nuomos pagrindais.

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-30 sprendime ieškinį atmetė pritaikydamas ieškinio senatį. Ieškovo reikalavimui atsakovui AB „Lietuvos paštas“ atlyginti žalą taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad ieškovui dar 2005 m. tapo žinoma, jog AB „Lietuvos paštas” pripažino savo darbuotojų kaltę pristatant pašto siuntą (AB „Lietuvos paštas“ 2005-09-02 raštas ieškovui). Kad dėl AB „Lietuvos paštas“ kaltės ieškovo siunta buvo klaidingai nuvežta į kitą įmonę, patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2009-02-05 sprendimas byloje Nr. 2-7-578/2009 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams VĮ „Valstybės turto fondas“, AB „Lietuvos paštas“ ir S. Š. dėl viešo aukciono rezultatų ir pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo (tretysis asmuo LR Finansų ministerija) ir atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovui K. B. dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo. Šiame 2009-02-05 sprendime Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pats ieškovas išsiųsdamas dokumentus likus tik 2 dienoms iki termino pabaigos elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, o atsakovui AB „Lietuvos paštas“ pripažįstant kaltę dėl netinkamo dokumentų pristatymo turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šis sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-75/2010), tiek kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-318/2010) ir paliktas nepakeistas.

Teismas taip pat konstatavo, kad pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato žalos, padarytos siuntos nepristatymu, atlyginimo, be to, pats ieškovas elgėsi neapdairiai išsiųsdamas paraišką dalyvauti aukcione likus tik 2 dienoms iki dokumentų priėmimo termino pabaigos.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012-07-30 nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino ir priteisė iš pareiškėjo 16,55 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas, imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.

Kai teisės normą teismas pritaiko vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta tik išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be pateisinimo pagrindo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinės pareiškėjo argumentus, teismas nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti ir konstatavo, kad apelianto argumentai galėtų sudaryti apeliacinio skundo faktinį pagrindą, bet nėra proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindas. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Daugkartinis įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatymas proceso šalims nesuteikia teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Vilniaus apygardos teismas 2012-03-30 sprendime išanalizavo ir motyvavo materialinės teisės normų taikymą bei išvadas dėl įrodymų vertinimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir kitose bylose nustatytus faktus (CPK 182 str. 2 p.), konstatavo, kad ieškovas veikė pažeisdamas bonus pater familias elgesio standartą ir dėl to pats turi prisiimti savo veiksmų teisinių pasekmių riziką, dėl ko atmetė ieškinį ne tik taikydamas ieškinio senatį, bet ir CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl pareiškėjo nurodyto LR CK 6.246 straipsnio netaikymas ne tik nėra aiški teisės normų taikymo klaida, bet ir neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas K. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-07-30 nutartį bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 bei joje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo sustabdyti 2012-03-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atskirajame skunde išsamiai pakartoja bylos faktines aplinkybes, akcentuodamas, kad AB „Lietuvos paštas“ pripažįsta kaltę dėl operatyvaus siuntos nepristatymo (2005-09-29 raštas Nr. 57-104-(9.53-02), 2005-09-01 raštas Nr. 58-425-(9.55-05), 2005-08-31 tarnybinis pranešimas, 2005-08-29 pašto operatorės pasiaiškinimas).

Atsiliepimas

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė trečiojo asmens A. B. teises nesudarydamas realios galimybės pateikti atsiliepimą byloje. Pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą buvo išsiųstas 2012-07-24 (įteiktas 27 d.), o posėdis įvyko 30 d.

3. Aiški teisės normų taikymo klaida byloje padaryta todėl, kad teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių darbdavio atsakomybę už darbuotojų padarytą žalą (CK 6.246 str.). Kadangi yra nustatytas kaltas AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas, byloje neturėjo būti taikomos pašto atsakomybę ribojančios Pašto įstatymo nuostatos. Esant prieštaravimams tarp kodifikuoto teisės akto (Civilinis kodeksas) ir specialaus (Pašto įstatymas), teismas turėjo atsižvelgti į teisės aktų hierarchiją ir taikyti kodekso nuostatas.

4. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-05 sprendime nurodė, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

5. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią.

6. Kol nebuvo išnagrinėta byla dėl aukciono panaikinimo, ieškovas negalėjo reikalauti žalos atlyginimo, nes pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra žalos atsiradimo faktas.

Pareiškėjas reikalauja atlyginti 66 924,32 Lt žalą, kurią kildina iš aukcione parduotos fermos rinkos vertės. Jeigu pareiškėjas bylą dėl aukciono panaikinimo būtų laimėjęs, ši žala nebūtų atsiradusi. Ji atsirado Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2010-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-318/2010.

Kita žalos dalis, lygi 63 075,68 Lt, atsirado taip pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2010-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-318/2010, kadangi šia nutartimi minėta suma priteista iš ieškovo už naudojimąsi ferma, kurią aukcione įsigijo kitas asmuo.

7. Šešerių mėnesių ieškinio senaties terminas suėjo ieškovui bylinėjantis dėl teismingumo, todėl praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

AB „Lietuvos paštas“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. A. B. neabejotinai žinojo apie procesą. Ji atstovaujama tos pačios kontoros advokatų.

2. Teismas tinkamai pritaikė LR Pašto įstatymą, be kita ko, reglamentuojantį ir pašto atsakomybės sąlygas ir ribas. Pašto atsakomybė ribojama siekiant užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ir ribojant įkainius.

3. CK 6.246 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja deliktinės atsakomybės klausimus, o šioje byloje buvo keliamas sutartinės atsakomybės klausimas.

4. Ieškinio senaties termino pradžią teismas nustatė tinkamai. Nėra ginčo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavės AB „Lietuvos paštas“ 2005-09-02 raštą Nr. 43-827(10.40-02).

5. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2010-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-318/2010 tik buvo patvirtinta ieškovo prievolė sumokėti už naudojimąsi ne jam priklausančia ferma. Ši prievolė ieškovui atsirado, kai jis savo veiksmais padarė S. Š. žalą, o teismų sprendimai tik patvirtino šią prievolę. Be to, ją patvirtinantis sprendimas įsiteisėjo dar 2010-01-26 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-75/2010.

6. Ieškovas nepagrįstai siekia praturtėti AB „Lietuvos paštas“ sąskaita. Byloje neįrodyta, kokią būtent paraišką ieškovas siuntė VĮ „Valstybės turto fondas“, siekdamas dalyvauti aukcione. Be to, ieškovas neįrodė ir fermos, kurią siekė įsigyti, vertės, o VĮ „Registrų centras“ masinis vertinimas netikslus ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nesąžiningai teigia, kad AB „Lietuvos paštas“ pripažįsta kaltę dėl to, kad ieškovas nelaimėjo aukciono.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, prašymo atnaujinti procesą argumentus ir pagrįstai nutarė netenkinti K. B. prašymo atnaujinti procesą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kuriais išaiškinta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir pasisakyta dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo (aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui) taikymo teismų praktikoje, šių motyvų nekartoja.

K. B. prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas dviem esminiais argumentais: kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios ir kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.246 straipsnio, numatančio, jog žalą privalo atlyginti jos nepadaręs asmuo, kuris yra atakingas už ją padariusio asmens veiksmus. Pareiškėjo manymu, byloje turėjo būti taikoma darbdavio atsakomybė už darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad ieškinio dėl žalos, padarytos atsakovo AB „Lietuvos paštas“ veiksmais senaties termino eiga prasidėjo tik 2010-07-02, kai kasacinės instancijos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010, kurioje palikti nepakeisti žemesnių instancijų teismų sprendimai, kuriais atmestas ieškinys dėl aukciono rezultatų ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir patenkintas priešieškinys, kuriuo naujajam fermos savininkui S. Š. iš K. B. priteista konkreti suma už naudojimąsi S. Š. priklausančia ferma. Nesant pagrindo sutikti su K. B. argumentais, kad 6 mėnesių ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo prasidėjo tik 2010-07-02 (ieškinį dėl žalos atlyginimo K. B. padavė praėjus lygiai 6 mėnesiams nuo šios datos), nėra pagrindo konstatuoti ir teisės taikymo nustatant ieškinio senaties termino pradžią klaidą, o konstatavus, kad ieškinio senatis prasidėjo anksčiau nei 2010-07-02, jos konkrečios datos nustatymo patikrinimas jau nebereikšmingas, nes negalėtų lemti Vilniaus apygardos teismo 2012-03-30 sprendimo, kuriame atsakovui prašant taikytas ieškinio senaties terminas, neteisėtumo.

Pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-30 sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida netaikius CK 6.246 straipsnio, taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas 2012-03-30 sprendime motyvavo materialinės teisės normų taikymą. Tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas ir atitinkamai šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymas gali būti peržiūrimi instancine tvarka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo argumentai galėtų būti apeliacinio skundo pagrindas. Ieškovo abejonės teismo sprendimo motyvais nėra pakankamas pagrindas pradėti specialią išimtinę proceso atnaujinimo procedūrą. Šalims įstatymų leidėjas nesuteikia galimybės pasirinkti, kokia procesine forma (teikiant apeliacinį skundą ar prašymą atnaujinti procesą) ginčyti teismo motyvus ir jų pagrindu priimtą sprendimą. Proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytais argumentais reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir pakartotinį teismo jau įvertintų aplinkybių vertinimą, pakartotinį šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą. Tokios galimybės, nesant aiškios teisės taikymo klaidos, kuri šioje byloje nenustatyta, įstatymų leidėjas nenumato.

Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė realių galimybių A. B. pareikšti atsiliepimą, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą nereikšmingi, nes negalėjo lemti Vilniaus apygardos teismo 2012-03-30 sprendimo neteisėtumo.

Vilniaus apygardos teismas 2009-02-05 sprendime byloje Nr. 2-7-578/2009 nesprendė K. B. žalos atlyginimo klausimo (byla dėl viešojo aukciono rezultatų ir pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo bei žalos S. Š. atlyginimo ir iškeldinimo). Todėl šiame sprendime teismo nurodymas, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nesietinas su teise į konkrečios žalos atlyginimą. Šiuo motyvu teismas nepasisakė nei dėl buvimo sąlygų AB „Lietuvos paštas“ civilinei atsakomybei už konkrečią žalą, kurią atlyginti pareiškėjas reikalavo byloje Nr. 2-200-115/2012, nei dėl ieškinio senaties šiems reikalavimams termino eigos. Ieškovas teisę į žalos atlyginimą, taip pat teisę į šios teisės gynimą teismine tvarka, turi realizuoti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlgirdas GailiūnasKazys KailiūnasRimvydas Norkus