- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- A2-5246-653/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- AB Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- A. B., A. M.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-200-115/2012 pagal pareiškėjo (ieškovo) K. B. ieškinį atsakovui AB Lietuvos paštas, trečiasis asmuo A. B., A. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
2012-03-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimu c.b. Nr. 2-200-115/2012 ieškovo K. B. ieškinys buvo atmestas; priimtas ieškovo K. B. atsisakymas nuo ieškinio dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir byla šioje dalyje nutraukta; iš ieškovo atsakovo naudai priteista 3000 Lt advokato išlaidų, taip pat 3300 Lt valstybei žyminio mokesčio ir 26,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad apeliacine tvarka teismo sprendimas nebuvo apskustas; teismo sprendimas įsiteisėjo.
2012-06-30 (b.l. 10) pareiškėjas K. B. kreipėsi su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Įvertinus teismo sprendimo priėmimo datą, pripažintina, jog pareiškėjas nepraleido termino prašymui pateikti (CPK 74 str. 7 d., 368 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad ginčo santykiams nebuvo pritaikytos CK normos, reglamentuojančios darbdavio atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą (CK 6.246 str.) ir tai turėjo lemiamos įtakos priimant teismo sprendimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas pritaikė LR Pašto įstatymą, kuris riboja paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę. Šiuo atveju CK turi pirmenybę. Kitame sprendime (2009-02-05) Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad K. B. dokumentus dėl dalyvavimo aukcione išsiuntė 2005-08-16, tačiau dėl operatorės kaltės nebuvo pristatytas adresatui. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ neneigia kaltės dėl to, kad ieškovo siųstas laiškas buvo pristatytas klaidingu adresu. Taip pat teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, aiškiai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė ieškinio senaties atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas negalėjo reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo nuo 2005-09-07, nes tik nuo LAT priimto galutinio sprendimo 2010-07-02 atsirado žala. Teismo sprendimo kopija ieškovui buvo įteikta tik 2012-04-04, todėl pareiškėjas teigia, jog nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Lietuvos paštas pateikė atsiliepimą į prašymą, su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia ne proceso atnaujinimo , o pakartotinio bylos nagrinėjimo, kartoja tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepripažino savo kaltės dėl to, kad ieškovas nedalyvavo ir nelaimėjo aukcione. Pats ieškovas veikė, pažeisdamas bonus pater familias elgesio standartą, ką konstatavo ir 2009-02-05 Vilniaus apygardos teismas sprendimu bei Lietuvos apeliacinis teismas 2010-01-26 nutartimi. Ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos pašto atsakomybės ribas ir sąlygas, pritaikydamas specialųjį teisės aktą – LR Pašto įstatymą. Galimybę specialiame įstatyme riboti atsakomybę numato CK 6.251 str. Ginčas yra kilęs iš universaliųjų pašto paslaugų sutarties, o ne delikto, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.246 str. Teismas tinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. K. B. patvirtino teismo posėdyje, kad aiškiai suvokė tariamą savo teisių pažeidimą, gavęs Lietuvos pašto 2005-09-02 raštą, tačiau nesikreipė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad byloje dėl aukciono rezultatų panaikinimo bei šioje byloje ieškovas buvo atstovaujamas advokatų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, būtent į kuriose esančius teisės taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti taikydami teisę teismai, yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; ir kt.). Teismų praktikoje aiški teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas.
Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas prašyme nurodytais argumentais ir motyvais dėl teisės normų taikymo taip pat rėmėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų sudaryti apeliacinio skundo faktinį pagrindą, tačiau negali būti proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindu. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis ieškovo apeliacinio skundo egzempliorius (2 t. b.l. 55-60), kuris, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų, nebuvo teismo priimtas: šis ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymas atnaujinti procesą - apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo principus bei netinkamai pritaikius LR CK materialinės teisės normas. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 330 str. pagrindu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų įvertinimo. Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, joje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Teismas sprendime motyvavo materialinės teisės normų taikymą bei padarytas išvadas dėl įrodymų vertinimo; teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei remdamasis CPK 182 str. 2 p., konstatavo, kad ieškovas veikė pažeisdamas bonus pater familias elgesio standartą ir dėl to pats turi prisiimti savo veiksmų teisinių pasekmių riziką, dėl ko atmetė ieškinį ir CK 6.253 str. 1 d. pagrindu. Tokios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjo nurodytos LR CK 6.246 str. netaikymas ne tik nėra aiški teisės normų taikymo klaida, bet ir neturi esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (dėl ieškinio senaties termino ir šio termino atnaujinimo reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo) iš esmės susijusios su pareiškėjo nesutikimu dėl teismo įrodymų įvertinimu ir dėl aukščiu minėtų motyvų taip pat negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėjas iš esmės prašymą grindžia ne aiškia teisės normos taikymo klaida, bet abejojama įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad teismas neginčijamai, be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta akivaizdi teisės normų taikymo klaida. Proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytais argumentais, kurie nėra išskirtiniai ir jau yra teismo teisiškai įvertinti sprendime, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nėra suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo pakartotiniu peržiūrėjimu, todėl, nenustačius proceso atnaujinimo pagrindo, dėl jų nepasisakoma.
Atmetus prašymą, iš pareiškėjo priteistina 16,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
pareiškėjo K. B. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-200-115/12.
Priteisti iš pareiškėjo K. B. valstybės naudai 16,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.