Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. (toliau ir – apeliantas) atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės (toliau – apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto atstovės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu M. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 190 eurų dydžio bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 21.27 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo buvo garsiai leidžiama muzika, šūkaujama, dainuojama, vartojami necenzūriniai žodžiai, tokiais savo veiksmais M. J. trikdė kaimynų ramybę, poilsį.

2. M. J. atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė, nesutikdama su Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 29 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko galioti be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. J. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos turinio darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 488 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį atsakomybė asmenims kyla už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t.y. būtent viešosios tvarkos trikdymas yra esminis objektyvusis šio straipsnio numatyto nusižengimo požymis. Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

7. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR N-1043-2021, M. J. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 20 Eur dydžio bauda (administracinio nusižengimo b. l. 62-64). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-667/2022, M. J. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo netenkintas (administracinio nusižengimo b. l. 34–40). Paskirta bauda sumokėta 2022 m. liepos 28 d. (administracinio nusižengimo b. l. 62-64). Šie duomenys patvirtina, kad dėl šioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo M. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pakartotiniai pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.

8. Kaip matyti iš skundo turinio, M. J. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį teigdamas, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei vertino įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, todėl prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

9. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti netinkamai, pažeidžiant anksčiau aptartas ANK 569 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir priimant skundžiamą procesinį sprendimą, byloje surinkti įrodymai įvertinti išsamiai ir objektyviai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis. Vien ta aplinkybė, kad byloje surinktus įrodymus vertino M. J. nepalankia linkme, savaime dar nereiškia, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad skunde aukštesniajam teismui išdėstyti iš esmės tapatūs argumentai, kurie buvo nurodyti skunde Kauno apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai atsakė. Naujų įrodymų ar duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, apeliaciniame skunde nenurodyta.

10. Vienas iš skundo teiginių, kuriuo grindžiamas M. J. nekaltumas, yra tai, kad vaizdo įrašo darymo metu, t.y., kuriuo buvo įrodinėjama jo kaltė, jo paties nebuvo namuose, nes jis buvo išvažiavęs į parduotuvę, o muziką leido L. G. per jo atsivežtą garso kolonėlę. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 183 straipsnio 1 dalies taikymą (šiuo metu atitinka ANK 488 straipsnis), yra nurodęs, jog atsakomybėn gali būti traukiami patalpų savininkai nesant galimybės nustatyti, koks tiksliai asmuo ar asmenys, būdami jiems priklausančiose patalpose, sutrikdė viešąją rimtį. Šie skundo teiginiai M. J. kaltės nepaneigia. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006), už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, šių patalpų ar įmonių savininkų atsakomybės klausimas sprendžiamas tuomet, kai triukšmas kyla iš patalpų, kuriose veiklą vykdo ne pats savininkas, todėl tokiais atvejais būtina ištirti visas nusižengimo aplinkybes ir bausti tik tą asmenį, kuris yra atsakingas už triukšmo šaltinį ir kurio veiksmuose yra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.

11. Byloje nėra ginčo, kad įvykis užfiksuotas 2022 m. liepos 30 d., apie 21.27 val., adresu: (duomenys neskeltbini). Iš VĮ Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 16 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskeltbini), savininkai yra M. J. ir M. J. (administracinio nusižengimo b. l. 30–33). M. J. patvirtino, kad 2022 m. liepos 30 d. pas jį namuose svečiavosi draugų kompanija, laiką leido namo terasoje, taip pat nurodė, jog buvo leidžiama muzika per belaidę kolonėlę, kurią į jo namus atsinešė L. G.. M. J. neprieštaravo, kad jo namuose būtų leidžiama muzika per draugo kolonėlę, kadangi jo namų terasoje įrengtos kolonėlės neveikė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas L. G., kuris nurodė, kad 2022 m. liepos 30 d. buvo pas draugą M. J. namuose, atsinešė savo belaidę kolonėlę ir muziką leido per savo mobiliojo ryšio telefoną, nepamena, kad kas nors būtų prašęs patildyti muziką, jo manymu, muzika negrojo taip garsiai, kad būtų trikdoma žmonių rimtis. Liudytojas taip pat nurodė, kad vakarėlio metu ne tik buvo leidžiama muzika, bet jie ir dainavo (administracinio nusižengimo b. l. 1–4).

12. Pirmosios instancijos teismas liudytojo L. G. parodymus, duotus teisme apie tai, kad jis iš M. J. namų išvažiavo apie 21.30 val., vertino kritiškai kaip naują, pažeidėjui palankią versiją, motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jis tvirtino, kad iš M. J. namų išvyko apie 19.00 ar 20.00 val. Apeliantai su tokia išvada nesutinka, nes teismas neįvertino L. G. teismui pateiktų duomenų iš L. G. “Bolt” paskyros. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, yra užfiksuota, kad pagal L. G. gmail.com paskyroje esančią informaciją, pavežėjas iš Briedžių tako Nr. 22 išvyko 22.22 val., kas, aukštesniojo teismo vertinimu, iš tiesų, patvirtina teisme jo duotus parodymus, jog iš M. J. namų su pavežėju jis išvyko vėliau nei buvo nurodęs pirmojoje apklausoje. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje neginčijamai nustatyto fakto, kad muzika ir kitoks triukšmas buvo girdimas iš M. J. kiemo ir už tai yra atsakingas žemės sklypo savininkas, t.y. pats M. J..

14. Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios M. J. iškeltos versijos apie jo nebuvimą kurį laiką jam priklausančiame sklype, patvirtinimas ar paneigimas neturėtų įtakos jo veiksmų vertinimui, nes, kaip minėta, apeliantas nuo pradžių pats dalyvavo jo namuose surengtame vakarėlyje, muziką per garso kolonėlę jo svečias L. G. pajungė su savininko žinia ir šiam esant konstatuoto pažeidimo vietoje, o savininkas tam neprieštaravo. Be to, ir pats apeliantas nurodė, kad jis neprieštaravo, kad jo namuose būtų leidžiama muzika per minėto draugo kolonėlę, net buvo momentas, kada jis prašė L. G. patildyti muziką, todėl net ir nustačius M. J. pasišalinimą kuriam laikui iš jam priklausančios valdos, tai jo atsakomybės nepaneigtų. Pagal aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už ANK 488 straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus atsakomybėn šių patalpų ar įmonių savininkai traukiami net ir tuomet, kai triukšmą kelia ne pats savininkas, o ir kitas asmuo, jei savininkas pažeidimo padarymo metu nėra toje vietoje, konstatuojant, kad jis yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš jam nuosavybės teise priklausančios valdos sklindanti muzika ar kitoks triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Už triukšmą nuosavoje valdoje atsako jų savininkas, kuris negali perkelti atsakomybės kitiems asmenimis, todėl ir šiuo atveju atsakomybė dėl triukšmo, sutrikdžiusio kitų asmenų poilsį ir ramybę, tenka ne kam kitam, o teritorijos, iš kurios ir sklido šis triukšmas, savininkui, t.y. M. J..

15. Nepagrįstas skundo teiginys, jog faktas, kad nukentėjusysis įvykio dieną nekvietė policijos pareigūnų, o vaizdo įrašą pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 10 d., teismui turėjo sukelti abejones, ar jis darytas būtent 2022 m. liepos 30 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, be to, kad filmuota buvo būtent įvykio dieną ir laiku, patvirtino ne tik įrašą daręs bei jį pateikęs nukentėjusysis J. K., jo sutuoktinė, tačiau ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J., taip pat liudytojais apklausti jo sutuoktinė L. K. bei svečiuose buvę draugai, kurie nurodė, jog 2022 m. liepos 30 d. M. J. nuosavybės valdų teritorijoje buvo švenčiama, kad buvo leidžiama muzika, dalyvavę asmenys šoko, dainavo. Skunde taip pat teigiama, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoti jokie konkretūs asmenys, nėra neginčijamų duomenų, kad įraše girdimas būtent M. J. balsas, tačiau tai nepanaikina M. J. atsakomybės už jam inkriminuojamą ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju svarbu įrodyti paties triukšmo, sklidusio ir apeliantui nuosavybės teise priklausančios valdos ir sukėlusio pasekmes (kitų asmenų poilsio ir ramybės sutrikdymą) faktas, nepriklausomai nuo to, kas tą triukšmą sukėlė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi šventėje pas M. J. dalyvavę asmenys vienareikšmiškai patvirtino, kad pasibuvimo metu buvo klausomasi muzikos. M. J. taip pat neneigė, kad minimo pasibuvimo metu jo namuose buvo leidžiama muzika per draugo L. G. kolonėlę. Liudytojas R. S. parodė, kad muzikai grojant gal jie ir dainavo, gal ir šoko. L. G., apklausiamas institucijoje, taip pat patvirtino, kad vakarėlio metu ne tik buvo leidžiama muzika, bet jie ir dainavo, dainavo visi, be mikrofonų. M. J. neneigia, kad vienu momentu jis prašė L. G. patildyti muziką, tačiau tvirtina, kad tai darė ne dėl per garsiai grojančios muzikos, o dėl pastovių konfliktų ir nesutarimų su kaimynu J. K.. Toks paaiškinimas, aukštesniojo teismo vertinimu, prieštaringas ir logiškai nepaaiškinamas, nes jeigu, kaip teigia apeliantas, muzika grojo visiškai negarsiai, tuomet ji negalėjo trukdyti netoliese gyvenantiems žmonėms ir nebūtų jokios priežasties manyti, kad gali kilti konfliktas ir siekti jo išvengti, todėl tokius argumentus skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip deklaratyvius.

16. Aplinkybę, kad triukšmas, sklindantis iš M. J. nuosavybės valdos, buvo garsus ir sutrikdė netoliese esančių žmonių poilsį ir ramybę, patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t.y. vaizdo įrašo, pavadinimu „IMG_0323“, apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad matomas nuosavo namo kiemo vaizdas priešais esančias tujas, paėjus už šiltnamio prie tujų, girdisi nuo tujų pusės garsiai paleista tranki muzika, taip pat nuo namo pusės girdimas vyriško asmens balsas, sakantis „pochuij judam“, tie patys žodžiai girdimi ir paleistoje dainoje, o už tujų, kurios yra apie 250 cm aukščio, matomas gyvenamasis namas, nuo minėto namo pusės girdima garsiai paleista muzika, girdimas vyro balsas, kuris kartoja dainos žodžius, ir šokinėja į viršų, <...> 01.19 vaizdo įrašo sekundę girdimas vyriškas balsas, sklindantis nuo tujų pusės „pochuij judam“ ir garsus šaukimas „Ooooooo“, girdimi tie patys žodžiai paleistoje dainoje, 01.27 sekundę vaizdo įrašas pasibaigia (administracinio nusižengimo b. l. 27, 28). Kiti apeliacinio skundo teiginiai, jog filmuotame vaizdo įraše matyti, kad yra vasaros metas, vakaras, bet nebuvo nusileidusi saulė, todėl tikėtina, dar asmenys tokiu metu neketino ilsėtis, yra vertintini kaip deklaratyvūs, paremti tik skundo autoriaus subjektyviu aplinkybių vertinimu.

17. Skunde apelianto atstovė pažymi, kad liudytojais apklausti kiti arčiausiai M. J. gyvenantys kaimynai, I. G. ir D. G., nurodė nei 2022 m. liepos 30 d., nei kada nors anksčiau jokio triukšmo (muzikos, dainavimo), sklindančio iš M. J. namo ir sklypo, nėra girdėję, kas rodo, jog J. K. triukšmo vertinimas yra subjektyvus ir negali būti pagrindu patraukti apeliantą atsakomybėn. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai išdėstė, dėl ko D. G. ir I. G. parodymus vertinta kritiškai ir su tokiu vertinimu sutinka ir apygardos teismas. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti D. G. ir I. G. nurodė, kad gerai atsimena, ką veikė 2022 m. liepos 30 d., nes jų asmeninė šventė, jie buvo namuose, vakarojo terasoje. Šie liudytojai paaiškino, kad M. J. yra jų kaimynas, jų ir J. sklypą skiria aukštos tujos, tarp sklypų kokių 10 metrų atstumas. Abu patvirtino, kad tą dieną jokio triukšmo nuo M. J. pusės negirdėjo. I. G. nurodė, kad su J. nėra draugai, D. G. nurodė, kad su J. yra kaimynai, bendrauja vaikai. D. G. teisme tvirtino, kad apie vykusį konfliktą jie sužinojo tik prieš apklausą, kalbantis su M. J., dėl ko jis yra pakviestas paliudyti, tačiau D. G. parodė, kad M. J. jam buvo nurodęs minėtą datą. Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl kaimynų apklausų (administracinio nusižengimo b. l. 29) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. telefonu buvo bendrauta su D. G., kuris nurodė, kad su kaimynu M. J. yra geri draugai, bendrauja ir jam jokių pretenzijų neturi, paklausus D. G., ar jis girdėjo triukšmą iš M. J. namų 2022 m. liepos 30 d. 21.27 val., jis nurodė, kad neprisimena šios dienos, nežino, ką veikė ir ar buvo namuose. Taigi, aplinkybės, kad teisme D. G. ir I. G. nurodė gerai atsimenantys, kad 2022 m. liepos 30 d. buvo namuose, taip pat patvirtino negirdėję nuo M. J. pusės triukšmo ir paneigė esantys geruose bei draugiškuose santykiuose su J., pagrįstai pirmosios instancijos teismui šių liudytojų parodymus leido vertintini kritiškai, kaip siekį padėti M. J. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, vertinant liudytojų D. G. ir I. G. parodymus bylos duomenų kontekste, pažymėtina, kad tai, jog jie negirdėjo iš M. J. sklypo sklindančios muzikos ar triukšmo, savaime neleidžia daryti išvados, jog muzika netrukdė kitiems asmenims.

18. Skunde keliamas klausimas ir dėl M. J. kieme grojusios muzikos skleidžiamo garso objektyvaus užfiksavimo pagal Lietuvos higienos normas HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, nes, skundo autorės teigimu, esant konfliktinei situacijai, toks objektyvus nustatymas pašalintų abejones, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, taip pat skunde teigiama, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje yra pasisakęs, jog sprendžiant klausimus, susijusius su garso skleidžiamais nepatogumais kitiems asmenims, yra svarbu įvertinti higienos normose nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 2AT-81-594/2022). Atsakant į šį argumentą, pažymima, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ne tik kad nebuvo analogiška situacija, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl visai kitokio pobūdžio objekto, kaip triukšmo šaltinio (dėl karvių melžimo aparatų keliamo triukšmo) teisinio vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad analizuojamo pobūdžio triukšmas negali būti priskiriamas ANK 488 straipsnyje nurodytiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, todėl konstatavo, kad šiuo atveju asmens veiksmai apskirtai negali būti vertinami kaip atitinkantys ANK 488 straipsnio 1 dalies dispoziciją, ir buvo sprendžiama klausimas dėl asmens atsakomybės pagal kitą ANK normą.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Šioje byloje M. J. kaltė grindžiama surinkta bylos medžiaga: nukentėjusiojo pareiškimu, parodymais, vaizdo garso medžiaga ir kt. įrodymais, kurie leido teismui konstatuoti, jog užfiksuotas triukšmo, sutrikdžiusio viešąją rimtį, faktas įrodytas leistinais įrodymais. M. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, todėl priimtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį, skunde nurodomais motyvais, naikinti ar keisti, nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20. Apygardos teismui buvo pateiktas M. J. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės prašymas priteisti 544, 50 eurų jos atstovaujamojo turėtas proceso už apeliacinio skundo parengimą.

21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

22. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.). Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą, kuris buvo atmestas, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos. Remiantis aptartu, M. J. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir M. J. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti M. J. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės prašymo priteisti M. J. atstovavimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.