- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-537-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00758-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- F. V.
- Atsakovas
- S. S., M. B.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Vidmantas Žylė
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-537-460/2016
2016 m. birželio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui F. V., ieškovo F. V. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovei S. S., atsakovės S. S. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-70-588/2015 pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams S. S., M. B. dėl nuosavybės teisių gynimo, teisės pripažinimo atlikti darbus be bendraturčių sutikimo, įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa, ir ieškovo F. V. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas F. V. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę S. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį geriamo vandens šulinį, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą žemės sklypo plane raide S ir išvalyti jo vandenį, kad jis būtų tinkamas naudoti kaip geriamas vanduo. Už šio įpareigojimo nevykdymą nustatyti atsakovei 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; įpareigoti atsakovę S. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ažūrinę tvorą tarp žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių VI ir S2 bei palei VI rytinę ribą iki kaimyninio sklypo ribos. Už šio įpareigojimo nevykdymą nustatyti atsakovei 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; pripažinti ieškovo F. V. teisę be bendraturčių sutikimo savo naudojamo sklypo pusėje prie ribos tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių V2 ir S2 savo lėšomis pasistatyti 1,20 m aukščio ir 13,48 m ilgio ažūrinę tvorą ir tarp žemės sklypo dalių S2 ir VI iš pastato MN vakarinės pusės iki žemės sklypo dalies B ribos pastatyti 1,80 m aukščio ir 6,19 m ilgio ažūrinę tvorą; pripažinti ieškovo F. V. teisę be bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje B, ta dalimi, kuria ribojasi su gyvenamuoju namu MG ir sklypo dalimi V2, iš vienos pusės, ir ta dalimi, kuri ribojasi su sklypo dalies S šiaurinės ribos pratęsimu iki sklypo dalių S2 ir VI sankirtos, atlikti grindinio plytelių klojimo darbus ir priteisti iš atsakovų S. S. ir M. B. ieškovo naudai plytelių klojimo išlaidų dalį proporcingai turimoms nuosavybės dalims bendroje dalinėje nuosavybėje: iš S. S. priteisti 1793 Lt, iš M. B. priteisti - 599 Lt ieškovo F. V. naudai; įpareigoti atsakovę S. S. pašalinti bendrojo naudojimo laiptinėje esančia sieną ir rakinamas duris ir įpareigoti leisti nekliudomai naudotis ieškovui F. V. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto MG, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpes dalimi proporcingai turimai ieškovo nuosavybės daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Už šio įpareigojimo nevykdymą nustatyti atsakovei 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2015-09-22 pareiškimu ieškovas F. V. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo Nr. 3, t.y. pripažinti ieškovo F. V. teisę be bendraturčių sutikimo savo naudojamo sklypo pusėje prie ribos tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių V2 ir S2 savo lėšomis pasistatyti 1,20 m aukščio ir 13,48 m ilgio ažūrinę tvorą ir tarp žemės sklypo dalių S2 ir VI iš pastato MN vakarinės pusės iki žemės sklypo dalies B ribos pastatyti 1,80 m aukščio ir 6,19 m ilgio ažūrinę tvorą. 2015-03-02 ieškovas F. V. patikslino savo ieškinio penktą reikalavimą ir išdėstė jį taip: įpareigoti atsakovę S. S. pašalinti bendrojo naudojimo laiptinėje esančią sieną ir rakinamas duris ir įpareigoti leisti nekliudomai naudotis ieškovui F. V. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto MG, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpes 3171/8837 dalimi. Už šio įpareigojimo nevykdymą nustatyti atsakovei 28,96 EUR dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Ieškovas nurodė, kad toliau palaiko likusius ieškinio reikalavimus, išdėstytus pirminiame ieškinyje. 2015-11-24 pareiškimu ieškovas F. V. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo Nr. 4, t.y. pripažinti ieškovo F. V. teisę be bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje B, ta dalimi, kuria ribojasi su gyvenamuoju namu MG ir sklypo dalimi V2, iš vienos pusės, ir ta dalimi, kuri ribojasi su sklypo dalies S šiaurinės ribos pratęsimu iki sklypo dalių S2 ir VI sankirtos, atlikti grindinio plytelių klojimo darbus ir priteisti iš atsakovų S. S. ir M. B. ieškovo naudai plytelių klojimo išlaidų dalį proporcingai turimoms nuosavybės dalims bendroje dalinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 87 str. 2 d., ieškovas F. V. prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą. 2015-11-25 teismui pateiktas ieškovo F. V. atstovo prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodo, kad ieškovo atstovo baigiamųjų kalbu metu atsakovė S. S. perdavė teismui savo buto (duomenys neskelbtini), bylutę su jos buto patalpų eksplikacija, tačiau teismas šį dokumentą neįvertinęs grąžino atsakovei. Su šiuo dokumentu neturėjo teisės susipažinti kiti proceso dalyviai. Nagrinėjant bylą buvo laikomasi pozicijos, kad nėra jokių (duomenys neskelbtini), namo ar butų bylučių (schemų, planų ar pan.). Tuo tarpu baigiamųjų kalbų metu paaiškėjo (tai yra užfiksuota garso įraše), kad atsakovė turi ir nuo teismo nuslėpė bent jau savo buto patalpų planą. Šį įrodymą yra būtina ištirti teismo posėdyje, kadangi tai gali turėti įtakos ieškovo ieškinio reikalavimui dėl palėpės naudojimo. Iš atsakovės turimo jos pačios buto plano gali būti įvertinta, ar patalpų plane yra pažymėta prašoma pašalinti siena ir durys. Tokiu būdu teismas galėtų spręsti, ar prašoma pašalinti bendroje laiptinėje esanti siena su durimis atitinka buto patalpų planą, ar yra pastatyta pažeidžiant buto patalpų planą, kas tik patvirtintų ieškovo ieškinio reikalavimo dėl palėpės naudojimo kliūčių pašalinimo pagrįstumą. Todėl vadovaujantis CPK 256 str., prašau teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojant atsakovę S. S. pateikti teismui jos buto bylutę (planą) ir ištirti šį įrodymą teismo posėdyje.
Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis, nes po teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei dešimt metų (LR CK 1.125 str. 1 d. ). Todėl, atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pasekmės, numatytos LR CK 1.131 str. 1 d., ieškovui turėtų būti daugiau negu aiškios. Šulinys, kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys ar bendrosios nuosavybės objektas viešajame registre nėra registruotas. Jo pagrindinė naudojimo paskirtis: vandentiekio tinklų, kuriais naudojasi pats ieškovas ir kitas atsakovas M. B.. Todėl, visų bendraturčių lėšomis įvykdžius šulinio atstatymo darbus, bus panaikinti visiems bendraturčiams reikalingi vandentiekio tinklai. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti savavališkai nugriautą ažūrinę tvorą, pasisakytina tik tiek, kad jis atmestinas, kaip nepagrįstas, tai yra neįrodžius, kad ji tokia buvo ir neįrodžius savavališko jos griovimo fakto. Sutikimo statyti tvorą, kuri užtikrintų privatumą ir žemės sklypo ribų kontūrus, teismas tikrai neduos, nes kaip minėta aukščiau, naudojimosi juo tvarka yra nustatyta dar 2002 metais. Nustatant naudojimosi namu (bendrojo naudojimo patalpa - palėpe) tvarką byloje galimas ir atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rūsiu nustatymo, nes ieškovas darydamas tęstinius bendrosios nuosavybės pažeidimus neteisėtai juo naudojasi vienasmeniškai.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas reiškia 5 ieškinio reikalavimus, iš kurių 3, t.y. 1,2,5 yra skirti atsakovei S. S., o 3 ir 4 yra nukreipti į abu atsakovus, todėl atsakovas pasisako dėl ieškinio 3 ir 4 reikalavimų, kurie yra su juos susiję. Su šiais ieškinio reikalavimais atsakovas M. B. nesutinka, prašys šiuos reikalavimus atmesti ir tokią savo poziciją grindžia šiais motyvais. Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama teismine tvarka, esant Šioms sąlygoms: 1) statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, pateikdamas apie juos išsamią informaciją (t. y. statytojas yra įvykdęs pareigą suteikti informaciją); 2) bendraturtis neįrodo, kad dėl konkrečių statybos darbų gali būti realiai pažertos jo teisės ir teisėti interesai (.LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-J265/2002 m.). Ieškovas į jį net nesikreipė dėl jo pageidaujamų statybos darbų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu priėmė ieškovo F. V. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl šių reikalavimų: Nr. 3, dėl pripažinimo ieškovo F. V. teisės be bendraturčių sutikimo savo naudojamo sklypo pusėje prie ribos tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių V2 ir S2 savo lėšomis pasistatyti 1,20 m aukščio ir 13,48 m ilgio ažūrinę tvorą ir tarp žemės sklypo dalių S2 ir VI iš pastato MN vakarinės pusės iki žemės sklypo dalies B ribos pastatyti 1,80 m aukščio ir 6,19 m ilgio ažūrinę tvorą; Nr. 4, dėl ieškovo F. V. teisės pripažinimo be bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje B, ta dalimi, kuria ribojasi su gyvenamuoju namu MG ir sklypo dalimi V2, iš vienos pusės, ir ta dalimi, kuri ribojasi su sklypo dalies S šiaurinės ribos pratęsimu iki sklypo dalių S2 ir VI sankirtos, atlikti grindinio plytelių klojimo darbus ir priteisti iš atsakovų S. S. ir M. B. ieškovui plytelių klojimo išlaidų dalį proporcingai turimoms nuosavybės dalims bendroje dalinėje nuosavybėje ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė. Grąžino F. V. 58,65 EUR žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo F. V. atsakovui M. B. 800 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovas F. V. neginčija 2002-03-05 teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o ieškinį pateikė dėl nuosavybės teisių gynimo, teisės pripažinimo atlikti darbus be bendraturčių sutikimo, įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa, todėl ieškinio senaties netaikė. Pažymėjo, kad pats ieškovas F. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, kas užteršė šulinio vandenį, be to, ir anksčiau šulinio vandens kaip geriamo vandens nenaudojo. Padarė išvadą, kad reikalavimas atsakovei S. S. dėl šulinio vandens išvalymo yra nepagrįstas. Konstatavo, jog įvykdžius šulinio atstatymo darbus, būtų panaikinti visiems bendraturčiams reikalingi vandentiekio tinklai, tai reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą. Teismas nurodė, jog Palangos miesto apylinkės teisme 2014-10-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-183-588/2014 dėl skolininkės S. S. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai visiškai įvykdytas; ieškovas F. V. minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu nepareiškė reikalavimo dėl savavališkai nugriautos ažūrinės tvoros atstatymo. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ažūrinė tvora nurodytoje vietoje stovėjo, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl ažūrinės tvoros atstatymo nepagrįstas. Konstatavo, kad ieškovas gali laisvai patekti iki angos į palėpę, ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti bendrojo naudojimo laiptinėje esančią sieną ir rakinamas duris bei leisti naudotis palėpes 3171/8837 dalimi, nepateikus gyvenamojo namo plano bei kitų įrodymų, kad minėtos sienos anksčiau nebuvo ir atsakovė S. S. ją pasistatė savavališkai, traktavo kaip visiškai nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, o sprendimo dalį, kuria byla dėl dalies ieškovo reikalavimų buvo nutraukta, – palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog faktinės aplinkybes patvirtina, jog šulinio nėra ir jis yra nugriautas ir šulinį nugriovė atsakovė S. S.. Mano, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atstačius geriamojo vandens šulinį, būtų panaikinti visiems bendraturčiams reikalingi vandentiekio tinklai, nes per šulinį eina atsakovės neteisėtai nutiesta atšaka nuo miesto vandentiekio linijos. Apeliantas tikina, kad ankstesnė civilinė byla Nr. 2-183-588/2014 neturi jokios įtakos F. V. reikalavimui atstatyti ažūrinę tvorą pagrįstumui, nes ažūrinė tvora stovėjo nurodytoje vietoje ir esant faktui, kad jos vietoje atsakovė pastatė savavališką dalinai mūrinę, dalinai iš šakų suręstą tvorą, prašymas turėtų būti tenkinamas. Teigia, jog faktiškai F. V. atsakovės nėra net įleidžiamas į laiptinę, jau nekalbant apie tai, kad jis galėtų statyti laiptus ar pridėti kopėčias prie angos į palėpę. Dėl to ieškovas siekia, kad teismas užtikrintų jo teisę nekliudomai patekti ir naudotis gyvenamojo namo palėpės 3171/8837 dalimi. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimų Nr. 3 ir 4 atsisakė dar iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės, taigi elgėsi sąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b. l. 156).
Šalies argumentai
Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b. l. 157). Jos nuomone, dalis reikalavimų turėjo būti atmesta dėl senaties termino praleisimo. Mano, kad naudojimosi tvarka klausimas išspręstas 2002-03-05 teismo sprendimu. Teigia, kad patekimo į palėpę klausimas gali būti išspręstas atidalijimo būdu.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė. Nurodė, jog šulinys netrukdo vandentiekio įvadui. Tikino, kad atstatyta ažūrinė tvora pagerintų kiemo vizualizaciją. Teigė, kad neturi galimybės patekti palėpę.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jo atstovas skundo prašė netenkinti. Nurodė, jog užkasant šulinį turėjo ieškovo sutikimą. Mano, kad reikalavimas statyti tvorą negali būti patenkintas. Tikino, kad į palėpę ieškovas gali patekti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso F. V., S. S. ir M. B.. F. V. nuosavybės teise priklauso 488/1382 dalis žemės sklypo, S. S. - 670/1382 dalis, M. B. - 224/1382 dalis. Visi 3 bendraturčiai gyvena daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai (butai). Pastate – Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai (butai) reg. Nr. 50/88949, Nr. 50/88416, Nr. 50/88927. Kiekvienam iš bendraturčių nuosavybės teise priklauso po 1 butą daugiabučiame name. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys: inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas (į gyv. patalpą (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 1997, statybos pabaiga - 2007, bei 2003-06-03 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1765 nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) sklypo dalimi S-113 kv. m suteikiantis teisę eiti, važiuoti; teisės naudotojai – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojai. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano nėra, į bylą pateiktas antstolės B. Tamkevičienės faktinių 2015-09-23 aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/15/43. Į bylą pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimas, iš kurio matyti, kad S. S. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2012-08-16 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-120816-00028 – nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. 2501/0010:129), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 1,40 iki 1,80 m. aukščio, 12,90 m. ilgio mūrinių stulpelių tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl įpareigojimo atsakovę S. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį geriamo vandens šulinį, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą žemės sklypo plane raide S ir išvalyti jo vandenį, kad jis būtų tinkamas naudoti kaip geriamas vanduo
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo įpareigoti atsakovę S. S. atstatyti į pradinę padėtį geriamo vandens šulinį ir išvalyti jo vandenį, kad jis būtų tinkamas naudoti kaip geriamas vanduo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo klausimu ne visiškai tikslūs. Byloje pateiktos fotonuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai, leidžiančios preliminariai spręsti apie tai, kad kelias, kuriam 2003 m. nustatytas servitutas ir juo naudojamasi, neliečia šulinio rentinių, tai reiškia, kad lieka neaišku, kodėl teismas konstatavo, kad atstačius į pradinę padėtį geriamo vandens šulinį, tai trukdytų pravažiuoti transporto priemonėms. Visiems suprantama aplinkybė, kad kurortiniuose miesteliuose egzistuoja opi problema – erdvės stygius, tačiau tokiuose miesteliuose gyvenantys (norintys gyventi) asmenys su tuo turi susitaikyti.
Kolegijai kilo abejonių dėl išvados, patvirtinančios, kad atstačius geriamojo vandens šulinį, būtų panaikinti visiems bendraturčiams reikalingi vandentiekio tinklai (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje terminu „vandentiekio tinklai“ operuojama dvejomis prasmėmis. Viena vertus, Valstybės įmonės Registrų centro plane nepažymėta, kad šulinį (plane pažymėtas S), kerta vandentiekio tinklai, konkrečiai vandentiekio įvadas. Kita vertus, apeliantas nurodo, kad skersai požeminio rentinio po žeme S. S. naudojamos sklypo dalies, plane pažymėtos S2, kryptimi eina ploni savadarbiai vamzdžiai (byloje pateikta fotonuotrauka) ieškovo nuomone, tai ne kas kita, kaip atsakovės S. S. savavališkai nutiesta vandentiekio atšaka nuo miesto įvado iki jos žemės sklypo S2 dalyje esančių savavališkų statinių. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad „įvykdžius šulinio atstatymo darbus, būtų panaikinti visiems bendraturčiams reikalingi vandentiekio tinklai“ nėra iki galo atskleista ir išaiškinta.
Apeliantas, gindamas savo teises, neatleidžiamas nuo pareigos suteikti informaciją apie jo galbūt pažeistų teisių gynimo viziją. Nėra iki gali aišku, ką reiškia „atstatyti į pradinę padėtį geriamo vandens šulinį“, viena vertus, tai suprantama, kaip prašymas uždėti šulinio rentinį (ius), kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad informaciniame šaltinyje „Pastato inventorinėse žinios“ nurodyta, kad šulinio įrengimo data – 1938 m., vertinant šiuolaikines statybos technologijas ir galimybes, manytina, kad apeliantas turėtų pateikti nors elementarų darbų eskizą su duomenimis, kuriuos atlikus ieškovo teisės būtų apgintos. Pabrėžtina, kad ieškovas prašo „išvalyti jo vandenį, kad jis būtų tinkamas naudoti kaip geriamas vanduo“. Nesigilinant į geriamojo vandens kokybės rodiklius reglamentuojančias normas ir reikalavimus, pirmiausia ieškovas nepateikė duomenų, kad toks reikalavimas ginčo vietoje gali būti iš esmės įvykdomas (CPK 12, 178 straipsnis). Teismui patenkinus ieškovo prašymą išvalyti šulinio vandenį, kad jis būtų tinkamas naudoti kaip geriamas vanduo, atsakovė gali susidurti su ypatingomis ir neadekvačiomis laiko ir lėšų sąnaudomis, ieškovo prašymo neapibrėžtumas sukeltų naujus ginčus ir klausimus. Taigi, šioje situacijoje reikėtų aiškintis ieškovo prašymo apimtį ir ribas.
Dėl atsakovės S. S. įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ažūrinę tvorą tarp žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalių VI ir S2 bei pagal VI rytinę ribą iki kaimyninio sklypo ribos
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog „ieškovas F. V. nepateikė jokių įrodymų, kad ažūrinė tvora nurodytoje vietoje stovėjo“. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi prie bylos yra prijungtos fotonuotraukos, kuriose matyti ažūrinė tvora. Kaip žinia, teismas, nusprendęs (nesi)remtis vienu iš įrodymų, turėjo argumentuotai pasisakyti, kodėl priima/atmeta pateiktą įrodymą, tačiau to nepadarė. Atsakovė neginčijo ir nepaneigė fotonuotraukoje užfiksuoto fakto, kad iki jai pastatant savavališką nelegalią tvorą, jos vietoje buvo ažūrinė tvora, kuri skyrė bendraturčių F. V. ir S. S. sklypo dalis S2 ir V1.
Kita vertus, vėlgi, ieškovas nepateikė jokių darbų schemų ir duomenų (išmatavimų), kaip turėtų būti apgintos jo pažeistos teisės (CPK 12, 178 straipsniai).
Minėtas aplinkybes būtina aiškintis, tai atlikus, galima argumentuota išvada.
Dėl įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa – palėpe
Byloje nėra ginčo, jog gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra su palėpe. Byloje yra ginčas dėl to, ar ieškovas gali nekliudomai šia palėpe naudotis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas šiuo klausimu suformulavo du reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę S. S. pašalinti bendrojo naudojimo laiptinėje esančią sieną ir rakinamas duris; 2) įpareigoti leisti nekliudomai naudotis ieškovui gyvenamojo namo palėpes 3171/8837 dalimi. Šiuo aspektu svarbu tai, kad apylinkės teismas šį prašymą iš esmės išsprendė konstatavęs, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti bendrojo naudojimo laiptinėje esančią sieną ir rakinamas duris bei leisti naudotis palėpes 3171/8837 dalimi, nepateikus gyvenamojo namo plano bei kitų įrodymų, kad minėtos sienos anksčiau nebuvo ir atsakovė S. S. ją pasistatė savavališkai, yra visiškai nepagrįstas.
Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto naudojimą (CK 4.76 straipsnio 1 dalis). Suprantama, kad naudotis palėpe siekia ir ieškovas, tai jam suteikia įstatymas. Problema ta, kad ieškovas, t. y. vienas iš bendraturčių iš esmės turi teisę į naudojimąsi palėpe, tačiau jis nepateikia duomenų, kaip konkrečiai jis įgyvendins savo teisę į palėpės 3171/8837 dalies naudojimą (CK 4.81 – 4.83 straipsniai). Leidimas ieškovui naudotis palėpe nenurodant konkrečios dislokacijos, pažeistų kitų bendraturčių interesus ir būtų neproporcingas gynybos būdas kitų bendraturčių atžvilgiu.
Apylinkės teismas, vien tik atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sienos nugriovimo, ne iki galo tiksliai išsprendė ieškovo suformuluotą reikalavimą. Teismo argumentas, kad „teismas negali nustatyti, kokia palėpės dalimi ieškovas gali naudotis“ neatitinka bylos duomenų, nes ieškovas aiškiai nurodė, kad siekia naudotis palėpes 3171/8837 dalimi.
Aktualu tai, jog sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
Kolegija mano, kad galbūt realizuojant ieškovo teisę į bendro naudojimosi patalpą, tikslinga aiškintis aptartas aplinkybes.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
.