Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Apskaitos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apskaitos garantas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Resaidas“, tretieji asmenys UAB „Granitas“ ir A. Z..

ieškovas UAB „Apskaitos garantas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Resaidas“ 91736,64 Lt skolos, 8,01 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys susitarė dėl konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų, susijusių su atitinkamų turtinių vienetų įkeitimu, užtikrinant sudaromas kreditavimo ar kitokias finansavimo sutartis, bet ne finansavimo sutarties sudarymo su konkrečiu asmeniu, teikimo. Pateikė UAB „Granitas“ ir UAB „Apskaitos garantas“ 2010-07-26 pasirašytą Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartį (t.1., b.l. 5-9). Teigė, kad šalys taip pat susitarė, jog priklausomai nuo suderėtų sąlygų, kredito gavėjas bus arba UAB „Granitas“, arba UAB „Resaidas“. UAB „Resaidas“ vadove yra I. Č., kuri yra UAB „Granitas“ vadovo sutuoktinė, todėl jai buvo žinomos susitarimo sąlygos. Nurodė, kad ieškovas aktyviai vedė derybas su kredito unija „Sostinės kreditas“ ir kitais potencialiais kreditoriais, derėjosi dėl geriausių atsakovui sutarties sąlygų (t.1, b.l. 70,71). Ieškovas nurodė, kad jis teikė atsakovui konsultacijas ir tarpininkavo dėl kredito gavimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, dėka ko UAB „Resaidas“ gavo kreditą iš kredito unijos „Sostinės kreditas“. Iš pradžių skolos išieškojimo reikalavo iš UAB „Granitas“, remdamasis 2010-07-26 Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartimi Nr. 2010/07/FTV-001 (t.1., b.l.5-8), tačiau paaiškėjus, kad sutartį pasirašė ne atsakovo UAB „Granitas“ direktorius A. Č. (t.2, b.l.1-7), nusprendė pradinį atsakovą keisti į tinkamą atsakovą UAB „Resaidas“ (t.2, b.l. 67). Nurodė, kad ieškovas 2010-07-20 sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 2010/1/3T su trečiuoju asmeniu A. Z., pagal kurią pastarasis įsipareigojo atstovauti ieškovą kredito gavimui pagal Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 2010/07/FTV-01 tarp UAB „Apskaitos garantas“ ir UAB „Granitas“ (t.1, b.l.100,101). Ieškovas elektroniniais laiškais įrodinėja, kad veikė atsakovo (t.1, b.l.110) ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ interesais (t.1, b.l.104-110, t.2, b.l.109,110, t.3, b.l.11-14,78-106). Atsakovui kreditas suteiktas pagal 2010-08-31 kredito linijos sutartį Nr. P00073-KR (t.1, b.l.49-52) kredito unijos „Sostinės kreditas“. Kredito unija „Sostinės kreditas“ 2010-11-24 rašte nurodė, kad UAB „Apskaitos garantas“ ir kredito unija „Sostinės kreditas“ nėra sudarę jokių bendradarbiavimo, paslaugų, tarpininkavimo ar kitokių sutarčių. Pažymėjo, kad nei ieškovas UAB „Apskaitos garantas“, nei trečiasis asmuo A. Z. jai nėra pateikęs jokių UAB „Granitas“ ir(ar) UAB „Resaidas“ jiems išduotų įgaliojimų (t.1, b.l.148).

Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsiskolinimą (t.2, b.l.112-113).

Trečiasis asmuo UAB „Granitas“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais. Be to, kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir ieškovo vykdomo šantažo. Patvirtino, jog nesudarinėjo ir nėra pasirašęs Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutarties (t.1, b.l.145-147). Byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-06-08 specialisto išvada Nr.140-(3280)-IS-1-3437 dėl UAB „Granitas“ antspaudo ginčo sutartyje (t.2., b.l 3-4) ir 2011-06-13 specialisto išvada Nr. 140-(03347)-IS1-3537 dėl UAB „Granitas“ direktoriaus A. Č. parašo ginčo sutartyje (t.2., b.l. 5-7), kurios patvirtina, kad pateiktoje tirti 2010-07-26 finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartyje Nr. 2010/07/FTV-001 esantys du UAB „Granitas“ antspaudo atspaudai atlikti spalvinės elektrigrafinės spaudos būdu, t.y. spalviniu lazeriniu spausdintuvu arba spalviniu kopijavimo aparatu, taip pat kad nurodytoje sutartyje du parašai, pasirašyti direktoriaus A. Č. vardu, pasirašė ne A. Č., o kitas asmuo pamėgdžiodamas A. Č. parašus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio (CPK 3 str. 1 d., 178, 185 str.). Nurodė, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad teikė atsakovui arba trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ pakankamai apibrėžtą siūlymą dėl konsultavimo ir tarpininkavimo, nors tai jam buvo rekomenduota (t.2, b.l.120), siuntė siūlomos sudaryti sutarties sąlygas, o atsakovas ar trečiasis asmuo, turintis teisę veikti jo vardu, jas priėmė (CK 6.173 str. 1 d.). Teismo vertinimu, į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas leidžia manyti, kad ne ieškovas, o trečiasis asmuo A. Z. galimai siuntė sutarties projektą, kuris vėliau buvo pasirašytas kito asmens, pamėgdžiojant A. Č. parašus (t.2, b.l.1-7). Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų nei apie ikisutartinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, nei pakankamai duomenų išvadai dėl sutarties sudarymo. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam ar trečiajam asmeniui A. Z. buvo suteiktas įgaliojimas derėtis su kredito unija „Sostinės kreditas“ ar kita finansine institucija, nors teismas rekomendavo tokius dokumentus pateikti (t.1, b.l. 226). Ieškovo argumentas, kad atsakovas UAB „Resaidas“ yra susijęs UAB „Granitas“ (T.1, b.l.72), o jų vadovai yra vyras ir žmona (t.2, b.l.119), teismo vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Resaidas“ žinojo apie ieškovo įrodinėjamo susitarimo sąlygas, tame tarpe norimo užmokesčio dydį už atliekamus veiksmus ir sutiko jį mokėti. Teismas sprendė, kad jei ir buvo pateikta oferta, tai ji atsakovo nebuvo akceptuota ir negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl sutarties sudarymo pagal Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutarties nurodytas sąlygas. Pažymėjo, kad sutartys laikomos valiniais aktais, nes jų pagrindas yra šalių suderinta valia (consensus ad idem). Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tokia šalių valia nenustatyta. Teismo vertinimu, kad trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotoja siuntė A. Z. atsakovo finansinės būklės duomenis (t.3, b.l.17,18), nesudaro pagrindo išvadai, jog tarp ieškovo ir atsakovo atsirado pavedimo teisiniai santykiai. Teismas, įvertinęs byloje esantį elektroninį susirašinėjimą (t.3, b.l.78-86, 97-106), sprendė, kad trečiasis asmuo A. Z. atliko UAB „Granitas“ vardu tam tikrus veiksmus paskolos gavimui (užpildyta laiduotojo paraiška, prašymas išduoti paskolą), numatant paskolos grąžinimo užtikrinimą atsakovo UAB „Resaidas“ nekilnojamu turtu. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Granitas“ paskolos negavo, o ieškovas nekėlė reikalavimo dėl atlyginimo už atliktus darbus išieškojimo, nuostolių dydžio neįrodinėjo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarta, jog trečiasis asmuo UAB „Granitas“ turi teisę veikti atsakovo vardu ir jam buvo pavesta jį atstovauti vedant derybas dėl pavedimo sutarties sudarymo (CK 1.92 straipsnis), taip pat neįrodė, jog atsakovas žinojo galimas atstovavimo sąlygas ir apmokėjimo dydį už siūlomas paslaugas. Teismas konstatavo, kad kredito unija „Sostinės kreditas“ 2010-11-24 rašte nurodė, kad nei ieškovas UAB „Apskaitos garantas“, nei trečiasis asmuo A. Z. jam nėra pateikęs jokių UAB „Granitas“ ir (ar) UAB „Resaidas“ jiems išduotų įgaliojimų (t.1, b.l.148), byloje nėra įrodymų, kad ieškovas UAB „Apskaitos garantas“ turėtų teisinį pagrindą veikti kredito unijos „Sostinės kreditas“ interesais, o siūlomos paskolos suma skiriasi nuo tos, kurią gavo atsakovas pagal 2010-08-31 kredito linijos sutartį Nr. P00073-KR, ieškovas nepagrindė nurodytos aplinkybės, kad pagal Kredito linijos sutartį Nr. P00073-KR atsakovui išmokėtos sumos realiai buvo panaudotos UAB „Granitas“ ir tai buvo viena iš susitarimo dėl pavedimo tarpininkauti sąlyga (t.1, b.l.73). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų įvykdęs CK 6.760 str. 4 d. numatytą reikalavimą. Net ir įrodinėdamas, kad dėka jo pastangų atsakovas gavo paskolą iš kredito unijos „Sostinės kreditas“, jis ataskaitos apie įvykdyta pavedimą nepateikė nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui UAB „Granitas“, kuri turėjo būti pateikta šiam asmeniui, jei ieškovas manė, kad UAB „Granitas“, turi teisę veikti atsakovo vardu.

Apeliaciniu skundu apeliantas ieškovas UAB „Apskaitos garantas“ prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-803/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Mano, kad nagrinėjamoje byloje nustatinėtinos/nagrinėtinos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su finansinio tarpininkavimo paslaugų suteikimo atsakovui faktu, t. y. ar ieškovas suteikė atsakovui finansinio tarpininkavimo paslaugas, kurių pagrindu pareiškė ieškinį atsakovui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles byloje esančius įrodymus vertindamas ne kaip byloje esančių įrodymų visetą, tačiau izoliuotai, ir visiškai nesivadovaudamas logikos dėsniais, t.y. neatsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas aukščiau nurodytas byloje esantis įrodymas patvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių buvimą. Teigia, kad šios aplinkybės sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą (CPK 263 str.).

2. Teigia, kad J. A., t.y. trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotojas ir įgaliotas asmuo, byloje patvirtino, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo surasti atsakovui finansavimo šaltinį kredito gavimui, o atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo apmokėti paslaugas. Nurodė, kad J. A. bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jis buvo įgaliotasis atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ atstovas, kuriam buvo pavesta surasti finansavimą atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vykdomam nekilnojamojo turto projektui. O negalėjęs surasti finansavimo šaltinio, J. A. kreipėsi į A. Z., ilgametę patirtį finansavimo srityje turintį asmenį. J. A. supažindinus A. Z., įgaliotą ieškovo atstovą, su atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovais (šių juridinių asmenų vadovais yra vyras ir žmona A. Č. ir I. Č.) pastarieji sulygo dėl finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimo, t.y. sutarė, kad ieškovas ir A. Z., kaip ieškovo atstovas, teiks atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ finansinio tarpininkavimo paslaugas. Paaiškėjus, jog trečiojo asmens UAB „Granitas“ finansinė padėtis yra sudėtinga, buvo nuspręsta, jog ieškovas, teikdamas finansinio tarpininkavimo paslaugas, finansavimo šaltinio ieškos tik atsakovui, kaip būsimam kredito gavėjui. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovo A. Č. siųstas 2010-08-05 elektroninis laiškas J. A., kuriuo A. Č. persiuntė J. A. ieškovo paruoštą finansinio tarpininkavimo sutarties projektą derinimui. Mano, kad šis įrodymas neginčytinai patvirtina santykių tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ susiklostymą.

3. Aplinkybes, kad J. A. tiesiogiai bendravo su A. Z., kad ieškovas aktyviai veikė ieškodamas finansavimo šaltinio (tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ susiklosčiusių santykių pagrindu), patvirtina A. Z. J. A. siųsti elektoriniai laiškai (šie elektroniniai laiškai ir jų turinys yra konstatuotas antstolio V. M. 2012-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 240-12-07). 2010-08-02 el. laiškas, tema „FW: Dokumentai užpildymui“. Šiuo el. laišku A. Z. persiuntė J. A., trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovui A. Č. siųstą duomenų, būtinų finansavimo gavimui, sąrašą; 2010-08-02 el. laiškas, tema „RE: Granitas“, kuriuo A. Z. atsiuntė J. A. atsakymą į jo klausimą dėl gautino finansavimo specifikos paaiškindamas REPO sandorių ypatumus; 2010-07-26 el. laiškas, tema: „ko nekeli ragelio?“, kurį A. Z. siuntė J. A. klausdamas, kodėl A. Z. nekelia ragelio trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovui A. Č., bei nurodydamas, kad trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovas A. Č. nori susipažinti su ieškovo finansinio tarpininkavimo sutarties projektu.

4. Elektroniniai laiškai, rašyti ir siųsti A. Č. ir A. Z. vienas kitam, neginčytinai patvirtina, kad: 1. Ieškovas ieškojo atsakovui finansavimo šaltinio; 2. Atsakovo vardu su ieškovu veikė ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovas A. Č. (tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ buvo žinomas faktas, kad ieškovas veikia atsakovo vardu ieškodamas finansavimo), ieškovui buvo suteikta teisė ir duotas pavedimas ieškoti finansavimo šaltinio atsakovui. Nurodė, kad susirašinėjimas el. laiškais tarp A. Z. ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovo A. Č., laiškų turinys yra konstatuotas antstolio V. M. 2012-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 240-12-07. 2010-07-07 el. laiškas, tema: „FW: Dokumentai pildymui“; 2010-07-09 el. laiškas, tema: „FW: Dokumentai pildymui“; 2010-07-24 el. laiškas, tema: „Del paskolos“; 2010-08-02 el. laiškas, tema: „Sutartis“; 2010-08-19 el. laiškas, tema: „Granitas“. Šiais elektroniniais laiškais A. Z. siuntė trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovui A. Č., atsakovo vadovės vyrui, finansavimo šaltinio suradimui ir gavimui būtinų duomenų sąrašą, su ieškovu sudarytiną tarpininkavimo sutartį ir netgi ieškovo su trečiaisiais asmenimis suderėto finansavimo, suteikto atsakovui, sąlygas. 2010-07-25 el. laiškas, tema: „Del paskolos“, siųstas trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovo A. Č. A. Z.. Pažymėjo, kad šiuo el. laišku A. Č. persiuntė A. Z. pastarojo 2010-07-24 el. laišku, tema: „Del paskolos“, prašytą atsiųsti atsakovo pramogų centro „Boulingo takas“ kaštų suvestinę.

5. Teigia, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ buvo žinoma, kad ieškovui buvo suteikta teisė ir duotas pavedimas ieškoti finansavimo šaltinio atsakovui. Tai patvirtina trečiojo asmens UAB „Granitas“ ir atsakovo darbuotojų A. Z. siųsti el. laiškai ir su jais siųsta informacija apie trečiąjį asmenį UAB „Granitas“ ir atsakovą. Minėtų laiškų turinys yra konstatuotas antstolio V. M. 2012-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 240-12-07. 2010-07-02 el. laiškas, tema: [No subject], siuntėjas: (duomenys neskelbtini). kuriuo A. Z. buvo persiųsta pažyma apie UAB „Granitas“ vykdomų ir ruošiamų darbų sutartis; 2010-07-02 el. laiškas, tema: „uab resaidas finansai“, siuntėjas: N. K. (atsakovo darbuotoja - šias aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino atsakovo vadovė I. Č.). Šiuo el. laišku A. Z. buvo persiųsta atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita, būtina vertinant atsakovo galimybes gauti finansavimą; 2010-07-09 el. laiškas, tema: „paraiškos“, siuntėjas: N. K.. Šiuo el. laišku A. Z. buvo persiųstos trečiojo asmens UAB „Granitas“ paraiškos finansavimo gavimui ir sutikimas dėl trečiojo asmens UAB „Granitas“ duomenų tikrinimo.

Teigia, kad šie įrodymai patvirtina J. A. parodymus, kad kol nebuvo nustatyta sunki UAB „Granitas“ finansinė padėtis, finansavimas buvo ieškomas ir trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ ir pačiam atsakovui, bei tai, jog susiklosčiusiuose santykiuose trečiasis asmuo UAB „Granitas“ ir atsakovas veikė kartu (CPK 180 str.).

6. Teigia, kad faktą, jog ieškovas teikė atsakovui finansinio tarpininkavimo paslaugas, kad atsakovas gavo kreditą ieškovo finansinio tarpininkavimo paslaugų dėka, neginčytinai patvirtina A. Z. susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis, su kuriais buvo derinamos kredito, suteiktino trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ ir/arba atsakovui, sąlygos. Nurodė, kad šių el.laiškų ir jų turinys konstatuotas antstolio V. M. 2012-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 240-12-06. Nurodė el. laiškus: A. Z. trečiajam asmeniui 2010-06-30 siųstas el. laiškas, tema: „Del pirmo“. Šiuo el. laišku A. Z. persiuntė trečiajam asmeniui duomenis (trečiojo asmens UAB „Granitas“ finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie ekonominius rodiklius ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą) apie trečiąjį asmenį UAB „Granitas“, būtinus finansavimui gauti. Trečiojo asmens A. Z. siųstas 2010-07-07 el. laiškas, kuriuo trečiasis asmuo persiuntė A. Z. sutikimo formas ir paraiškas, kurias turėjo užpildyti kredito gavėjai. Pažymėjo, kad būtent šias (tik užpildytas) formas ir paraišką A. Z. 2010-07-09 el.laišku, tema: „paraiškos“, persiuntė N. K., t.y. atsakovo darbuotoja. A. Z. trečiajam asmeniui siųstas 2010-07-09 el. laiškas, tema: „Del pirmo“, kuriuo A. Z. persiuntė trečiajam asmeniui A. Č. pasirašytas paraiškas ir sutikimą dėl informacijos tikrinimo. Trečiojo asmens A. Z. siųstas 2010-07-22 el. laiškas, tema: „RE: KO“; 2010-07-26 el. laiškas, tema: „RE:KO“; 2010-07-29 el. laiškas, tema: „RE:KO“; 2010-08-19 el. laiškas, tema: „ko“. Nurodė, kad šiais elektroniniais laiškais trečiasis asmuo informavo A. Z. apie kredito atsakovui suteikimo faktą bei kartu nurodė, kokiomis sąlygomis šis kreditas yra suteikiamas. Pažymėjo, kad 2010-08-19 el. laiško, tema: „ko“, turinį A. Z. ir persiuntė (2010-08-19 el. laiškas, tema: „Granitas“) A. Č. informuodamas apie kreditavimo sąlygas ir kredito suteikimo faktą.

7. Teigia, jog atsakovas gavo kreditą iš kredito unijos „Sostinės kreditas“ iš esmės analogiškomis sąlygomis, kurias A. Z. 2010-08-19 el.laišku, tema: „ko“, persiuntė trečiasis asmuo, ir kurias 2010-08-19 el. laišku tema: „Granitas“, A. Č. persiuntė A. Z.. Mano, kad nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kad A. Z. atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotojų siųstų dokumentų faktas nepatvirtina, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo susitarta dėl pavedimo; A. Z. atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotojai dokumentus siuntė siekiant pasiruošti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovų susitikimui su A. Z..

8. Teigia, kad el. laiškai atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotojų bei paties A. Č. A. Z. buvo siunčiami 2010-07-02 - 2010-07-25 laikotarpyje, t. y. jau tuo metu, kai ieškovas, atstovaujamas A. Z., aktyviai vykdė pavedimą ieškodamas finansavimo šaltinio (šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimas tarp A. Z. ir trečiojo asmens).

9. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir rėmėsi prielaidomis, spręsdamas, kad atsakovas įrodė aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, nors nebuvo pateikęs šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. O tai reiškia, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Atsakovas UAB „Resaidas“ atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė procesinius veiksmus, priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad tarp atsakovo ir apelianto nesusiklostė jokie teisiniai santykiai, kurių pasekmėje atsakovui kiltų pareiga sumokėti pinigų sumą apeliantui. Ieškovas remiasi prielaidomis, savitu duomenų, niekaip neįrodančių siekiamų aplinkybių, vertinimu ir interpretavimu, tokiu būdu galimai piktnaudžiaudamas procesu ir klaidindamas teismą bei proceso dalyvius. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovo veikla nėra susijusi su nekilnojamojo turto projektų vykdymu, nesuprantama ką turi omenyje apeliantas. Apklausto asmens J. A. parodymai galimai netinkamai interpretuojami ir/arba neatitinkantys tikrovės.Visiškai deklaratyvūs teiginiai - niekuo neįrodyti ar pagrįsti bei niekaip neįrodantys ir/ar pagrindžiantys, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, susiję su finansinio tarpininkavimo paslaugą teikimu. Teigia, kad tokie duomenys paprasčiausiai neegzistuoja ir neegzistavo.Atsakovo niekaip nesaisto trečiųjų asmenų susirašinėjimai elektroniniu paštu bei jų turinys. Mano, kad tai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, vienareikšmiai neįrodanti atsakovo pareigos mokėti apeliantui pinigines lėšas ar siekio įsipareigoti jas mokėti ateityje. Pažymėjo, kad iš susirašinėjimų matyti, kad dauguma jų - vienašaliai laiškai be atsako, kuriuos siųsdavo trečiasis asmuo A. Z. ar liudytojas J. A.. Pažymėjo, kad apelianto minima N. K. nėra atsakovo atstovė ar darbuotoja, nurodė, kad informacija apie juridinius asmenis, įskaitant atsakovą, yra kaupiama viešame registre — VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Trečiųjų asmenų veiksmai niekaip negali įtakoti atsakovo prievolių atsiradimo apelianto naudai. Teigia, kad apeliantas savaip interpretuoja subjektyvius duomenis, kurie nėra aktualūs. Apeliantas netinkamai aiškina procesinės teisės normas. Mano, kad būtent apeliantui kilo pareiga įrodinėti aplinkybes, kuriomis šis rėmėsi ginče, tokių įrodymų apeliantas nepateikė, dėl to teismas visiškai pagrįstai atmetė šio ieškinį. Nurodė, kad jeigu ieškinys būtų tenkintas - būtent tai reikštų, kad teismas vadovavosi prielaidomis. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų įrodančių tarp atsakovo ir apelianto susiklosčiusius teisinius santykius, sąlygojančius atsakovo pareigą mokėti apeliantui didelę pinigų sumą. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad dėl galimai nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra nustatytas galimas dokumentų klastojimo faktas, kuris galimai aktualus ir šiai nagrinėjamai bylai, taip pat iš apelianto į bylą pateiktų susirašinėjimu matyti galimas siekis nesąžiningai įtakoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtį; iš bylos duomenų nesuprantama, kokiame teisiniame santykyje yra apeliantas ir tretysis asmuo A. Z..Atsakovas nėra ir nebuvo jokiame teisiniame santykyje nei su A. Z., nei su UAB „Apskaitos garantas“ ar jo atstovu A. U., todėl apelianto reikalavimas atsakovui iš esmės yra ydingas visomis įmanomomis teisinėmis prasmėmis ir yra tiesiog nesuprantamas bei nelogiškas.Iš bylos duomenų matyti, jog tam tikri rašytiniai įrodymai (Kredito unijos „Sostinės kreditas“ pažyma) įrodo, kad ieškovas ar su juo sietini asmenys neatstovavo atsakovo santykiuose su potencialiu kreditoriumi - kredito unija.Nurodė, kad UAB „Resaidas" ir UAB „Granitas“ yra visiškai savarankiški juridiniai asmenys, kurių veikla nėra tapati, o dalyviai nėra susiję asmenys.

Tretysis asmuo UAB „Granitas“ pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisingai interpretavo ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų valią, reikalavimą, pilnai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visus nurodytus ginčo motyvus, dokumentus, liudytojų duotus parodymus, tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Tarp ieškovo UAB „Apskaitos garantas“ ir atsakovo UAB „Resaidas“ nebuvo sudaryta jokia tarpininkavimo sutartis, todėl atsakovas neturi jokių įsipareigojimų prieš ieškovą.Ieškovo pateikta teismui sudaryta sutartis tarp UAB „Apskaitos garantas“ ir UAB „Granitas“ yra suklastota ir tai patvirtina teismo medicininės ekspertizės išvada, todėl remtis sudaryta suklastota sutartimi ieškovas neturi teisės. Pagal sutarties klastojimo faktą, trečiajam asmeniui A. Z. ir liudytojui J. A. yra iškelta baudžiamoji byla, minėtiems asmenis yra pareikšti įtarimai dėl šių dokumentų klastojimo.Ieškovas teismui nurodo, kad jis tarpininkavo UAB „Resaidas“ gaunant paskolą iš Kredito unijos „Sostinės kreditas“, tačiau iš unijos pateikto atsakymo matyti, kad unijos darbuotojai neturi jokios informacijos apie UAB „Apskaitos garantas“ darbuotojo ir A. Z. dalyvavimą gaunat kreditą iš unijos, nurodo, kad gaunant paskolą jokie tarpininkai nedalyvavo, ieškovo ir trečiojo asmens nepažįsta. Apeliantas remiasi J. A. parodymais, tačiau šis asmuo buvo UAB „Granitas“ darbuotojas, ką apeliantas ir nurodo savo skunde, tačiau J. A. nebuvo UAB „Resaidas“ darbuotojas, jam nebuvo suteiktas įgaliojimas veikti UAB „Resaidas“ vardu, todėl bet kokie duoti parodymai, kad jis veikė UAB „Resaidas“ vardu negali būti laikomi sąžiningais, nes minėtam asmeniui nebuvo suteiktas įgaliojimas veikti UAB „Resaidas“ vardu.Atsakovo, UAB „Resaidas“ neliečia vykę susirašinėjimai tarp UAB „Apskaitos garantas“ ir UAB „Granitas“, nes šie pateikti teismui susirašinėjimai yra teikiami tik iš vienos pusės, tai yra ieškovas siųsdavo dokumentus UAB „Granitas“, tačiau iš UAB „Granitas" nebuvo gaunamas atsakymas į siunčiamus dokumentus, todėl UAB „Apskaitos garantas“ siųsti dokumentai UAB „Granitas“ nesukuria jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovui UAB „Resaidas“ atžvilgiu ir tai neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje civilinėje byloje.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pastoviai ieškojo kreditavimo UAB „Granitas“ atžvilgiu, tačiau nenurodo, kad jis ieškojo kreditavimo UAB „Resaidas“ atžvilgiu, teismui nepateikia nei vieno įrodymo, susirašinėjimo, kitų lydinčių dokumentų, kad tik ieškovo dėka ir jo nuopelnu UAB „Resaidas“ buvo suteikta paskola iš Kredito unijos „Sostinės kreditas“.Ieškovas prašo priteisti atitinkamą piniginę sumą iš atsakovo, tačiau nenurodo kokiu pagrindu jis prašo tenkinti ieškinį, nenurodo kokiu pagrindu jis reikalauja priteisti atitinkamą piniginę sumą, iš kur ta suma atsiranda, kokios yra patirtos išlaidos tarpininkaujant ir gaunant paskolą, kokia sutartimi remiasi, nepateikia jokių įrodančių dokumentų.

Tretysis asmuo A. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias pateikė pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertindamas ne kaip byloje esančių įrodymų visetą, tačiau izoliuotai, ir visiškai nesivadovaudamas logikos dėsniais.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl netinkamo teismo atliktų įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodo, kad liudytojo J. A. parodymai teisme patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo surasti atsakovui finansavimo šaltinį kredito gavimui, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. A. iki tol, kol atsakovui buvo suteiktas kreditas pagal 2010-08-31 kredito linijos sutartį Nr. P00073-KR (t.1, b.l.49-52) kredito unijos „Sostinės kreditas“, atsakovas nebuvo išdavęs jam įgaliojimo, o įgaliojimą atsakovas jam išrašė 2010-09-16 (t.2., b.l.118). J. A. nurodė, kad buvo UAB „Granitas“ darbuotojas ir turėjo šios įstaigos 2010-07-28 išduotą įgaliojimą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovė I. Č. 2012-06-20 teismo posėdžio metu (t.3., b.l. 165). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Granitas“ paskolos negavo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. A. elektroniniai laiškai tiesiogiai siųsti A. Z. (t.3., b.l. 39-41) neįrodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarta dėl pavedimo.

Apelianto teigimu elektroniniai laiškai, rašyti ir siųsti A. Č. ir A. Z. vienas kitam, neginčytinai patvirtina, kad ieškovas ieškojo atsakovui finansavimo šaltinio, kad atsakovo vardu su ieškovu veikė ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovas A. Č. (tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui UAB „Granitas“ buvo žinomas faktas, kad ieškovas veikia atsakovo vardu ieškodamas finansavimo), ieškovui buvo suteikta teisė ir duotas pavedimas ieškoti finansavimo šaltinio atsakovui.

Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš byloje pateikto antstolio V. M. 2012-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.3., b.l. 11-14) nustatyta, jog tik vienas laiškas yra išsiųstas iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) adresatui (duomenys neskelbtini) (A. Z.), 11 laiškų buvo išsiųsta iš el.pašto adreso (duomenys neskelbtini) (A. Z.), iš jų 6 skirti adresatui (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, kai iš visų pateiktų susirašinėjimo laiškų, tik 1 laiškas buvo siųstas iš A. Č. el.pašto, o 11 iš A. Z. el. pašto adreso (6 iš jų skirti A. Č.), negalima sutikti su apelianto argumentu, kad tai buvo elektroniniai laiškai, rašyti ir siųsti A. Č. ir A. Z. vienas kitam. Nagrinėjamu atveju vienintelis išsiųstas laiškas negali neginčytinai patvirtinti, jog atsakovo vardu su ieškovu veikė ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovas A. Č.. Be to, A. Č. 2012-06-20 teismo posėdžio metu patvirtino, kad su Z. buvo susitikęs vieną kartą (t.3., b.l. 166), daugiau su juo nebuvo susitikęs, nusprendė nebendrauti su tuo asmeniu, niekada daugiau su juo nebendravo. Pažymėtina, kad ieškovo teismui pateiktoje Finansinio tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugų sutartyje ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad joje pasirašyta buvo kito asmens, pamėgdžiojant A. Č. parašus (t.2., b.l. 1-7). Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog atsakovo vardu su ieškovu veikė ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ vadovas A. Č.. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo UAB „Granitas“ turėjo įgaliojimą veikti atsakovo interesais gaunant kreditą. Todėl kolegija atmeta minėtus apelianto argumentus, kaip nepagrįstus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai grindžiami elektroniniu susirašinėjimu A. Z. ir trečiojo asmens UAB „Granitas“ darbuotojais, su kitais trečiaisiais asmenimis. Kolegija dėl jų atskirai nepasisako, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog byloje nėra jokių duomenų nei apie ikisutartinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, nei pakankamai duomenų išvadai dėl sutarties sudarymo. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad el.paštu laiškus siuntė atsakovo darbuotoja N. K., kad atsakovo atstovė I. Č. bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, jog N. K. – atsakovo darbuotoja, tačiau kaip nustatyta iš 2012-06-20 teismo posėdžio protokolo (t.3., b.l. 160-169) I. Č., priešingai nei teigia apeliantas, nurodė, kad N. K. yra UAB „Granitas“ darbuotoja (t.3., b.l. 165), kad šis asmuo yra UAB „Granitas“ finansininkė, patvirtino 2012-06-20 teismo posėdžio metu ir A. Č. (t.3., b.l. 166). Pažymėtina, kad Kredito unija „Sostinės kreditas“ 2010-11-24 rašte patvirtino, kad UAB „Apskaitos garantas“ ir kredito unija „Sostinės kreditas“ nėra sudarę jokių bendradarbiavimo, paslaugų, tarpininkavimo ar kitokių sutarčių. Pažymėjo, kad nei ieškovas UAB „Apskaitos garantas“, nei trečiasis asmuo A. Z. jai nėra pateikęs jokių UAB „Granitas“ ir(ar) UAB „Resaidas“ jiems išduotų įgaliojimų (t.1, b.l.148). Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įrodymus byloje ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus.

Atmestinas ir apelianto argumentas dėl įrodinėjimo naštos neteisingo paskirstymo. Šio ginčo dalykas - buvo ar ne sudaryta pavedimo sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė sumokėti skolą ieškovui, t. y. byloje apeliantas (tarpininkas) įrodinėja patį pavedimo sutarties sudarymo faktą ir teigia, kad jam skolingas atsakovas. Esant tokiam reikalavimui, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo atsirado atstovavimo santykiai, turintys vidinių ir išorinių požymių, bei žalos faktą ir dydį (CK 6.249 str. 1 d., 6.756 str., CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo motyvams dėl įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis šiuo aspektu, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo UAB „Resaidas“ atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.