Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei L. R., trečiajam asmeniui V. G., atsakovei J. Z., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VTAS) ieškinį atsakovei J. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, trečiasis asmuo byloje yra V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

16. Šioje byloje nustatyta, jog tėvų valdžia atsakovei J. Z. teismo sprendimu laikinai buvo apribota dar 2023 m. vasario 10 d. Teismas, priimdamas šį sprendimą, nustatė, jog po to, kai teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7596-504/2021leido paimti E. L. iš jos tėvų A. L. ir J. Z., vaiko motina nesiėmė jokių veiksmų, rodančių realų ketinimą susigrąžinti dukrą ir ją prižiūrėti, atlikti kitas mamos teises ir pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Teismas pripažino, jog atsakovė J. Z. netinkamai rūpinosi savo mažamete dukra, neužtikrino jai saugios aplinkos (palikdama vaiką kelioms dienoms paroms ir nepranešdama artimiesiems (motinai), kur išvyksta, neatsakydama į telefono skambučius), taip vengė vykdyti motinos pareigas, teismas pripažino, kad ryšys tarp vaiko ir vaiko motinos nutrūkęs. (9-17 b. l.)

18. Teismas, 2024 m. rugpjūčio 13 d. atmesdamas atsakovės J. Z. ieškinį dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, pripažino, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog panaikinus atsakovei J. Z. tėvų valdžios ribojimą bus užtikrinami nepilnamečio vaiko E. L. interesai. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė J. Z. per tėvų valdžios apribojimo laikotarpį dėjo pastangas bendrauti su vaiku – lankė dukrą pas vaiko močiutę ir nuolatinę globėją V. G., po konflikto 2024 m. kovo 12 d., su dukra susitikdavo pagal nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini), palaikė ryšį su dukra telefonu, taip pat bendravo ir su atvejo vadybininke, socialines paslaugas teikiančiomis darbuotojomis, įsidarbino, taip pat priėmė tiek psichologinę, tiek psichiatrinę pagalbą, buvo įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, kas lyg sudarė pagrindą panaikinti laikiną tėvų valdžios ribojimą. Tačiau teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu konstatavo, jog pati patalpa, kurioje atsakovė J. Z. ketina gyventi su vaiku panaikinus tėvų valdžios apribojimą, pagal pateiktus įrodymus nebuvo pritaikyta joje apsigyventi su vaiku, taip pat teismui kėlė abejones ir galimybė vaikui grįžti pas motiną, kai ši palaikė artimus santykius su asmeniu (R. P.), su kuriuo pats vaikas nenorėjo bendrauti ir gyventi. (29-38 b. l.)

19. Ir ši situacija yra iš esmės nepasikeitusi – atsakovė J. Z. ir toliau bendrauja su dukra E., nurodė, jog susitinka su ja reguliariai, dažnai bendrauja telefonu. Tai, kad atsakovė su dukra bendrauja, patvirtino ir trečiasis asmuo V. G., patvirtina ir byloje pateikti ieškovo įrodymai (pagalbos planai, kuriuose fiksuoti socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų paaiškinimai, pačios atsakovės teiginiai), atsakovė pagal galimybes bendravo ir su dukros auklėtoja (telefonu, SMS žinutėmis). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė J. Z. turėjo labai ribotas galimybes teikti išlaikymą (nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. buvo laikinai nedarbinga, vėliau jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, (duomenys neskelbtini) jai ir jos širdies draugui R. P. gimė sūnus R., atsakovės pajamas sudarė tik ligos išmoka ir motinystės išmoka).

20. Tačiau motinos pareigas apima ne tik bendravimas su vaiku. Kaip ir nurodyta 2023 m. vasario 10 d. teismo sprendime, motinos teisės ir pareigos, kaip ir tėvo pareigos, yra numatytos CK 3.155 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

21. Tai yra tėvų valdžios turinį sudaro ne tik reguliarus bendravimas su vaiku ar bendravimas telefonu trumposiomis žinutėmis su ugdymo įstaigos darbuotojais. Tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvai privalo vaikams sudaryti tinkamas sąlygas augti, juos auklėti, užtikrinti saugią aplinką, kad vaikas galėtų harmoningai vystytis.

22. Gi šioje byloje nustatyta, jog atsakovė J. Z. per tuos pusantrų metų nuo laikino tėvų valdžios ribojimo iki ieškinio pareiškimo dėl tėvų valdžios panaikinimo nesiėmė pakankamai priemonių, kad vaikas būtų tinkamai auklėjamas, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi kartu su motina, užtikrinama saugi aplinka, šios sąlygos nėra sudarytos ir po to, kada buvo atmestas atsakovės J. Z. ieškinys dėl tėvų valdžios panaikinimo.

23. Priešingai, situacija yra dar labiau pablogėjusi (E. atžvilgiu), nes atsakovė J. Z. persikėlė gyventi (ar galutinai apsigyveno) su kitu asmeniu (R. P.), iki pat atsiliepimo pateikimo šioje byloje nei socialines paslaugas teikiančiam centrui, nei vaiko teisių apsaugos tarnybai atsakovė J. Z. nenurodė savo dabartinės gyvenamosios vietos, kad būtų galima įvertinti sąlygas, kuriomis šiuo metu atsakovės šeima gyvena. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šis adreso slėpimas yra labiau susijęs su atsakovės širdies draugo R. P. neigiamomis pažiūromis (nuostatomis) į socialines paslaugas teikiančias įstaigas ir nenoro, kad šių įstaigų darbuotojos lankytųsi jų gyvenamojoje vietoje (kaip nurodė atsakovė J. Z. teismo posėdyje, jos širdies draugas yra „prieš sistemą“). Be to, klausantis ir atsakovės J. Z. parodymų teismo posėdyje, išklausius ir pačios E. nuomonės teisme, santykiai tarp vaiko ir R. P. nėra geri – mergaitė nurodė, jog nenori gyventi kartu su mama ir R. P., šis irgi neišreiškė sutikimo, kad E. gyventų su jais. Net jeigu būtų ir nustatyta, kad atsakovės J. Z. šeimos dabartinėje gyvenamojoje vietoje gali būti užtikrinami dukros E. poreikiai. Tai, kad santykiai yra negeri, netiesiogiai patvirtina ir pačios atsakovės J. Z. parodymai, jog R. P. vis dar pyksta ant E., kad ši kažkurios išvykos metu į mišką iš R. P. piniginės be R. P. žinios paėmė kolekcines monetas.

24. Ir duomenų, kad ši padėtis keistųsi, nėra. Atsakovė J. Z. teismo posėdyje prašė dar skirti laiko, sudaryti jai ir R. P. sąlygas kartu bendrauti su E. ir bandyti keisti situaciją. Tačiau visa tai turėjo būti padaryta ne po ieškinio pateikimo ar po teismo posėdžio, tai turėjo būti padaryta dar iki pateikiant atsakovei J. Z. ieškinį dėl tėvų valdžios panaikinimo. O to nepadarius teigti, kad yra kažkokie pozityvūs poslinkiai siekiant parodyti, jog atsakovė J. Z. siekia į šeimą susigrąžinti vaiką, nėra. Atsakovė formaliai vykdė socialinių darbuotojų jai pavestas užduotis (palaikė bendravimą su vaiku, kažkiek bendravo ir su ugdymo įstaigos specialistais, lankė psichiatro, psichologo konsultacijas). Bet šie veiksmai nėra pakankami, kad vaikas grįžtų į šeimą.

25. Nuo laikino apribojimo pradžios yra praėję daugiau nei dveji metai (2 m. 3 mėn.). Tai yra ilgas laikotarpis, per kurį atsakovei buvo suteiktos visos galimybės susigrąžinti dukrą E. į šeimą, auklėti ir prižiūrėti ją, rūpintis jos sveikata, įgyvendinti visas kitas motinos teises ir pareigas. Deja, per tuos daugiau nei dvejus metus atsakovė J. Z. pasyviai žiūrėjo į šią situaciją, ši situacija iš esmės ją tenkino ir tenkina, ji ir toliau prašo tęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą. Bet iš esmės nenurodė ir neįtikino teismo, kad ateityje kažkas pasikeis – nustatyta, kad E. L. ir R. P. santykiai yra konfliktiški (dukra dar nėra mačiusi savo broliuko R., išskyrus, kaip teismo posėdyje nurodė trečiasis asmuo V. G., „per telefoną“, pats R. P. irgi nerodo noro ar iniciatyvos dėl bendravimo su atsakovės dukra, pyksta ant šios už kažkokių monetų paėmimą), mergaitė atsisako gyventi kartu su savo mama ir R. P.. Nėra žinoma ir aplinka, kurioje gyvena pati atsakovė J. Z. su sūnumi R. (iki bylos nagrinėjimo tarnyboms nebuvo žinoma atsakovės gyvenamosios vietos adresas).

26. Kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, pagal CK 3.183 straipsnio 5 dalį, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (motinos ar tėvo) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (motinos ar tėvo) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalies redakcija). Šis terminas yra ganėtinai trumpas ir tęsimai neturėtų būti begaliniai. Nustačius, jog laikinas tėvų valdžios ribojimas tęsiasi daugiau nei dvejus metus, požymių, kad situacija keistųsi ar keisis per artimiausią laikotarpį nėra. Tai, kad pokyčiai nevyksta ar jie yra labai minimalūs, nurodė ir socialines paslaugas atsakovei teikęs Rokiškio socialinių paslaugų centras 2025 m. vasario 6 d. motyvuotame siūlyme. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad tokiu savo elgesiu atsakovė J. Z. visiškai nesirūpina savo dukra ir nėra duomenų, kad padėtis keisis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė su dukra bendrauja, susitinka šeštadieniais, pasiskambina vos ne kiekvieną dieną, nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė rūpinasi dukra. Dukra nėra klasiokė, su kuria pakanka pašnekėti telefonu, susitikti kartą per savaitę ar nueiti į mergaitės koncertą. Atsakovė J. Z. privalo suprasti, kad mergaite reikia rūpintis kas dieną, ją auklėti, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją ir kad galima būtų patikėti, jog taip ir bus. O klausantis trečiojo asmens V. G. paaiškinimų, jog tas atsakovės noras, kad dukra gyventų su ja ar kad nebūtų ribojama neterminuotai motinos valdžia, yra tik laikinas galimas sprendimo būdas, ir trečiasis asmuo beveik neabejoja, kad net ir grąžinus mergaitę vaiko mamai, jai ir vėl reikės netrukus rūpintis anūke, nuogąstauja, kad reikės rūpintis ir trečiu anūku (R.).

27. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė J. Z. po to, kai jai Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 10 d. laikinai apribota tėvų (motinos) valdžia jos dukters atžvilgiu ir 2023 m. gruodžio 28 d. minėto teismo sprendimu buvo pratęstas laikinas apribojimas, nepakankamai įgyvendino savo, kaip motinos, pareigas vaikui, kurio atžvilgiu apribota tėvų valdžia, nesiėmė veiksmų tam, kad pakeistų savo požiūrį į rūpinimąsi dukra E., šiais veiksmais J. Z. veikė priešingai vaiko interesais, ši padėtis, įvertinus tą aplinkybę, jog nuo laikino tėvų valdžios ribojimo yra praėję daugiau nei dveji metai, nesikeis, teismas atsakovės tėvų valdžią apriboja neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas advokatas V. Sketeris baigiamosiose kalbose siūlė tėvų valdžios ribojimą skaičiuoti ne nuo 2023 m. vasario 10 d. teismo sprendimo, bet nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d., kada buvo atmestas atsakovės J. Z. ieškinys dėl tėvų valdžios panaikinimo, šie atsakovės atstovo teiginiai nepagrįsti ir neargumentuoti – tėvų valdžia buvo ribota 2023 m. vasario 10 d. sprendimu, ir tai, kad buvo atmestas pačios atsakovės ieškinys dėl tėvų valdžios panaikinimo po pusantrų metų, nenutraukė tėvų valdžios apribojimo termino, tėvų valdžios apribojimas kaip ir buvo taikomas iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo sprendimo, taip ir buvo tęsiamas po minėto teismo sprendimo iki šiol.

28. Neterminuotai apribojus atsakovės J. Z. tėvų (motinos) valdžią į dukrą E., atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei išaiškinama, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovei taip pat išaiškinama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CPK 3.181 straipsnis), tačiau tam turi būti pareiškiamas ieškinys (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas advokatas V. Sketeris išreiškė nuogąstavimą, jog neterminuotai apribojus tėvų valdžią E. atžvilgiu, mergaitė gali būti įvaikinta, kas teoriškai, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, yra įmanoma. Tačiau įvertinus, jog vaikas yra globojamas vaiko močiutės (trečiojo asmens V. G.), kuri ketina vaiką globoti ir toliau, jeigu nesukliudys kokios objektyvios priežastys, tie atsakovės atstovo nuogąstavimai taip pat neatrodo pagrįsti. Juo labiau, kaip ir nurodyta sprendimo 28 punkte, atsakovei J. Z., net ir neterminuotai apribojus valdžią dukters atžvilgiu, niekas nekliudo imtis veiksmų dėl saugios vaikui (E.) aplinkos sudarymo savo gyvenamojoje vietoje, ryšio tarp dabartinio atsakovės širdies draugo R. P. ir dukros E. sukūrimo, pačios atsakovės J. Z. požiūrio į vaiko auklėjimą pakeitimo. Ir kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.

30. Valstybė dėl ieškovės J. Z. atstovavimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-02535 (137-138 b. l.) patyrė 322,92 Eur išlaidų (154 b. l.), dėl procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems asmenims – 23,79 Eur išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, jos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės J. Z. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovė J. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. sprendimu yra atleista 100 procentų, dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovės nesprendžiama, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukters E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.