- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-1306-823/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Andrius Ignotas, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą patvirtinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo patvirtinti antstolio patvarkymą, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0178/09/00693 dėl išieškojimo iš skolininko K. B. išieškotojo UAB „Nemėžio komunalininkas“ naudai pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-865-341/2009, išduotą 2009 m. vasario 17 d., nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nustačius, kad skolininkas mirė nepalikęs turto, pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti antstolio D. Šidlausko patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0178/09/00693 nutraukimo. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla gali būti nutraukta, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusio asmens teisių perėmėjui. Preziumuojama, kad visos turtinės prievolės laikomos paveldimomis, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą, šalių susitarimą ar prievolės prigimtį teisės ir pareigos, kylančios iš prievolės, yra nepaveldimos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis, 6.190 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuomone, vykdomosios bylos nutraukimas antstolio nurodytu pagrindu šiuo atveju negalimas, nes yra vykdomas turtinio pobūdžio reikalavimas, prievolė pagal kurį yra paveldima, ir yra skolininko turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Skolininkas turėjo jam nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas nėra pakankamas įrodymas, kad palikimo niekas nepriėmė ir nėra skolininko įpėdinių. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimo priėmimas galimas trimis būdais, t. y. faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į teismą dėl turto aprašo sudarymo bei paduodant pareiškimą notarui apie paveldimo turto priėmimą. Pagal CPK 596 straipsnį mirus vykdymo proceso šaliai galimas teisių perėmimas vykdymo procese.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis D. Šidlauskas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Vykdomojoje byloje esantys duomenys liudija, kad skolininkas turto neturėjo, jo vardu neregistruotas nei automobilis, nei kita nuosavybė, tik juridiniai faktai – nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 1 d. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl turto, kurio nuosavybės teisė registruota Vilniaus rajono savivaldybės vardu. Kadangi mirusysis nepaliko jokio paveldimo turto, jo prievolės taip pat yra nepaveldėtos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog vykdomoji byla yra nutraukiama tuo atveju, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas gali būti taikomas ne tik tais atvejais, kai mirusio skolininko prievolė pagal įstatymą negali būti paveldima, bet ir tais atvejais, kai neginčytinai nustatoma, jog mirus skolininkui jo teisių ir pareigų perėmimas paveldėjimo pagrindu neįvyko, kadangi nesant mirusio asmens teisių perėmėjo, negalimas skolininko turtinės pareigos perėjimas, nepriklausomai nuo to, jog pagal savo prigimtį tokia pareiga yra paveldima. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Teismų praktikoje išsakyta nuomonė, kad mirus skolininkui, kurio pareiga pagal prigimtį paveldima, jei antstolis nustato šį skolininką neturėjus turto, galimas vykdomosios bylos užbaigimas grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Žr. pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1107-123/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1045-622/2009, 2009 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-429-123/2009), tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, esant pakankamai duomenų apie tai, kad skolininko turto niekas nepaveldėjo, t.y. universalus skolininko teisių perėmimas neįvyko, vykdomoji byla turėtų būti užbaigiama ją nutraukiant, kadangi vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui nesant galimybės vėliau jį pateikti vykdyti iš naujo nėra prasmingas.
Atsižvelgiant į tai, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradėta iš naujo (CPK 629 straipsnio 3 dalis), priimdamas patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tais atvejais, kai skolininko pareiga pagal jos prigimtį galėtų pereiti įpėdiniams, antstolis turi būti surinkęs pakankamai duomenų, liudijančių, kad miręs skolininkas neturi įpėdinių ir jo turto niekas nepaveldėjo, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtinių prievolių paveldimumas yra preziumuojamas pagal įstatymą (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad mirusio skolininko pareiga pagal vykdomojoje byloje pareikštą reikalavimą pagal savo prigimtį yra paveldima. Esant tokioms aplinkybėms nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu antstolis galėjo tik surinkęs pakankamai įrodymų, jog ši skolininko pareiga paveldėta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomojoje byloje nėra surinkta pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Vadovaujantis CK 5.2 straipsniu, paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pareina valstybei. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, palikėjo įpėdiniais pagal įstatymą laikytini ne tik palikėjo vaikai ar sutuoktinis, bet ir kiti asmenys – palikėjo tėvai, seneliai, broliai, seserys ir kt. Tokiu būdu vykdomojoje byloje esantys duomenys (Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį, kuriame nurodyta, jog skolininkas mirė našliu, neturėjo nepilnamečių vaikų) nėra pakankami teigti, jog skolininkas neturėjo įpėdinių, galėjusių priimti palikimą.
Pažymėtina, jog palikėjo mirties atveju paveldimas ne tik viešuosiuose registruose registruotas palikėjo turtas. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, klaidingai nurodė skolininką turėjus jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, mirusio skolininko vardu registre fiksuotas juridinis faktas – nurodyto buto nuomos sutartis, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 1 d.), ta aplinkybė, kad nebuvo rasta skolininko viešuosiuose registruose registruoto turto savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog skolininkas apskritai neturėjo jokio turto kuris galėjo būti paveldėtas. Vykdomojoje byloje nėra pažymos iš palikimo atsiradimo vietos notaro, jog dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog valstybė nėra paveldėjusi mirusio skolininko turto. Pastebėtina, jog teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/00693 apskritai nėra pateikta jokių duomenų apie skolininką ir jo turtą, todėl priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis vykdomosios bylos Nr. 0178/08/00555 dėl išieškojimo iš to paties skolininko medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, o vykdomojoje byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti, jog antstolio patvarkymas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra pagrįstas, ir todėl pagrįstai atsisakė šį patvarkymą tvirtinti. Pirmosios instancijos teismo klaida vertinant vykdomojoje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą neįtakojo klausimo išsprendimo teisingumo, todėl nėra pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.