- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1725-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13646-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Castrade Service“, M. K., L. M., L. B.
- Atsakovas
- R. V., D. V., T. V., V. S., G. J. K., R. A., V. A., T. L., S. D., A. M., A. G., R. K., I. M., E. V. U., E. Š., B. K., J. B., R. D., B. V., L. M., S. V., J. K.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, G. M., V. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Castrade Service“, M. K. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Castrade Service“, M. K., L. M., L. B. ieškinį atsakovams R. V., D. V., T. V., V. S., G. J. K., R. A., V. A., T. L., R. V., S. D., A. M., A. G., R. K., I. M., E. V. U., E. Š., B. K., J. B., R. D., B. V., L. M., S. V., L. M., J. K. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – valstybės įmonė „Registrų centras“, G. M. ir V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė pripažinti 2017 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis) ir 2017 m. vasario 21 d. protokolą Nr. 1 (toliau – Protokolas) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad ieškovė UAB „Castrade Service“ nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. teikia administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas paslaugas gyvenamajame daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Atsakovas S. D. 2017 m. kovo 14 d. ir 16 d. ieškovei pateikė prašymus, nurodydamas, kad dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros 2017 m. vasario 21 d. įvykusio savininkų susirinkimo metu buvo sudaryta Sutartis. Ją pasirašė 27 asmenys, tačiau ieškovė apie šį susirinkimą nebuvo informuota pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatytą tvarką. Kai kurių Sutartį pasirašiusių asmenų parašai bei asmenų nurodyti vardai ir pavardės nesutampa. Nėra aišku, kokia yra tikroji Namo savininkų valia ir kokia yra jos išraiška. Ieškovai M. K., L. M. ir L. B. pranešimo apie 2017 m. vasario 21 d. vyksiantį susirinkimą negavo, o pačios Sutarties nematė. Todėl kyla abejonės dėl Sutarties teisėtumo, ji pripažintina prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo, VĮ „Registrų centras“, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė UAB „Castrade Service“ nėra Sutarties šalis, jai įstatymas nesuteikia teisės ginti viešojo intereso, o įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia Sutartis ir Protokolas, ieškovė nepateikė. Todėl UAB „Castrade Service“ negali reikšti reikalavimo dėl Sutarties ir Protokolo pripažinimo negaliojančiais. Pretenziją ar nesutikimą dėl Sutarties pasirašymo galėtų reikšti jos nepasirašę bendraturčiai. Sutartimi jos dalyvių vardu, be S. D., įgalioti veikti dar du asmenys – R. D. ir V. V., kurie Name nuosavybės teise valdo butus. Todėl net ir nustačius, kad Sutartimi įgaliotiniu paskiriant S. D. nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, tai nedaro negaliojančios visos Sutarties. Aplinkybė, kad ne visi Namo butų savininkai, kurie pasirašė Sutartį, yra pasirašę Protokolą, nesudaro pagrindo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.
3. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Ieškovai ieškinyje prašė, esant CPK pagrindams, priimti sprendimą už akių. Todėl pirmos instancijos teismas nutarė priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškovų UAB „Castrade Service“, M. K., L. M., L. B. ieškinį atsakovams R. V., D. V., T. V., V. S., G. J. K., R. A., V. A., T. L., R. V., S. D., A. M., A. G., R. K., I. M., E. V. U., E. Š., B. K., J. B., R. D., B. V., L. M., S. V., L. M., J. K. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovų UAB „Castrade Service“, M. K., L. M., L. B. 39,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 985, kuriuo įgaliojo Aplinkos ministeriją iki 2013 m. sausio 1 d. nustatyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pavyzdinę formą, o taip pat butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 buvo patvirtinta pavyzdinė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties forma, o 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.
6. Palyginęs Sutartį su Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtinta pavyzdine sutartimi, teismas pripažino, kad pažodžiui jos nebuvo laikytasi, tačiau tai ir nėra privaloma, o esminiais pavyzdinėje sutartyje numatytais klausimais (jungtinės veiklos sutarties tikslas, sutarties dalyvių teisės ir pareigos, įgaliotinio išrinkimas ir jo teisės bei pareigos, susirinkimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka, sutarties galiojimas ir kt.) Sutartyje pasisakyta. Pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą pavyzdinę sutartį sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma pritaria patalpų savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Ginčijamą Sutartį pasirašė 13 butų savininkai ir 9 butų bendraturčiai. Sutartį taip pat pasirašė G. S., kuri nėra 29 buto savininkė.
7. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Todėl teismas pripažino, kad Sutartį pasirašė 22 butų savininkai (bendrasavininkiai), turintys 22 balsus. Tikėtina, kad Č. M., B. V., A. G., A. M., V. A., kurie pasirašė už butų savininkus, taip pat buvo jų įgalioti. Nors įgaliojimai nepateikti, tačiau šių butų savininkai už juos pasirašiusių asmenų parašų neginčijo, neteigė, kad jie neturėjo teisės pasirašyti. Todėl teismas pripažino, jog šie parašai taip pat yra galiojantys ir sukuria teisines pasekmes juos įgaliojusiems asmenims. Net ir neskaičiuojant ginčijamų parašų, Sutartį pasirašė 22 butų savininkai (bendrasavininkai) iš 36 butų, kas pagal aptartą teisinį reglamentavimą yra dauguma.
8. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, kad reikalavimų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos nebuvo laikomasi. Įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes yra ieškovo pareiga. Sutartį pasirašė dauguma butų savininkų, įstatymo reikalaujama rašytine forma išreikšdami savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į Sutarties sudarymo tikslą, į tai, kad ji buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ ir nuo jos pasirašymo dienos yra galiojanti, galimi ieškovų nurodyti susirinkimo sušaukimo procedūros pažeidimai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintoje pavyzdinėje Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formoje 25 punkte yra numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip ¼) pritaria patalpų savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip ¼ visų patalpų savininkų, o 26 punkte – kad sutartis visam daugiabučiam namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba Sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminą.
10. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje 3K-3-97-421/2016 (dėl daugiabutį namą administruojančios įmonės negalėjimo reikšti reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo), teismas konstatavo, kad vienas iš ieškovų – UAB „Castrade Service“ – ieškinį pareiškė nepagrįstai, neturėdamas reikalavimo teisės. Nenustačius, kad Sutartis yra niekinis sandoris, pripažintina, kad ieškovė UAB „Castrade Service“ neturi teisės reikšti ieškinio dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ji nėra tos sutarties šalis, Namo patalpų savininkė, o įstatymai nenumato daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriui (šiuo atveju – buvusiam) pareikšti ieškinį dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų su kitu asmeniu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai UAB „Castrade Service“, M. K. ir L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą už akių ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016 dėl daugiabutį namą administruojančios įmonės negalėjimo reikšti reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo. Kartu su UAB „Castrade Service“ ieškinį pateikė ir trys butų ir kitų patalpų savininkai, dėl kurių reikalavimo teisės abejonių būtų negali. Teismo cituotos kasacinio teismo bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ieškovai savo reikalavimus grindė ir tuo, kad butų ir kitų patalpų savininkų daugumos tikroji valia iš tiesų nebuvo išreikšta, butų ir kitų patalpų savininkų dauguma dėl Sutarties nesprendė, o pati Sutartis yra galimai neteisėtų, su ieškove UAB „Castrade Service“ nesąžiningai konkuruojančių trečiųjų asmenų veiksmų pasekmė. Be to, kasacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad egzistuoja sąlygos, kurioms esant bendrojo naudojimo objektų administratorius turi teisę ginčyti jungtinės veiklos sutartį, tai yra bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo įrodyti, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju UAB „Castrade Service“ akivaizdžiai turi teisinį suinteresuotumą ir tokį reikalavimą pareikšti gali.
11.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju Sutartis pažeidžia ieškovės UAB „Castrade Service“ interesus, nes jos pagrindu yra faktiškai atsisakoma UAB „Castrade Service“ paslaugų, taip pat sukelia UAB „Castrade Service“ teisines pasekmes, nes ji turi perduoti Sutarties dalyviams bendrojo naudojimo objektus, kaupiamąsias lėšas ir t. t. Be to, iki Sutarties sudarymo UAB „Castrade Service“ turi įstatyminę pareigą ir interesą teikti paslaugas Name, kadangi ją tą daryti įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas. Todėl nuo Sutarties teisėtumo priklauso ir UAB „Castrade Service“ įstatyminės teisės ir pareigos.
11.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Sutartį pasirašė 22 butų savininkai (bendrasavininkiai), turintys 22 balsus. Sutartį pasirašė tik 19 bendrasavininkių. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas vadovavosi prezumpcija, kad tikėtina, jog Č. M., B. V., A. G., A. M., V. A., pasirašę už butų savininkus, taip pat buvo jų įgalioti. Priešingai, negu teigia teismas, tylėjimas (neveikimas) savaime nereiškia sutikimo. Be to, pagal CK 6.225 straipsnio 4 dalį santykinai negaliojančią (nuginčijamą) sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas yra aiškiai pareiškiamas, tačiau jokio pareiškimo šioje byloje minėtus asmenis įgalioję savininkai nepareiškė. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas priedas Nr. 6, kurį pasirašę V. V., G. M. nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta pasitelkiant apgaulę. Ši aplinkybė patvirtina, jog Sutartį formaliai sudarė ne 22, o tik 20 bendrasavininkių.
11.4. Protokole yra nurodoma, kad skelbimas apie susirinkimą buvo iškabintas namo skelbimų lentoje 2017 m. vasario 7 d., papildomai juos išmėtant į pašto dėžutes. Tačiau ieškovai M. K., L. M., L. B. tokio pranešimo skelbimų lentoje nematė, į pašto dėžutę pranešimo taip pat negavo, Sutarties sąlygų nematė. Susirinkimas 2017 m. vasario 21 d. nevyko, o Protokolu buvo tik svarstoma galimybė sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir tokiai galimybei pritarta. Tačiau pats Sutarties projektas, jos sąlygos nėra svarstomi, Sutarties projekto, kaip priedo prie Protokolo nėra. Sutartyje esančių parašų nepakanka tokios Sutarties sudarymui. Todėl sudarant Sutartį buvo šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos 25 punktas. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nei vienas Sutartį sudaręs asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tai patvirtina savininkų (ne)suinteresuotumą Sutartimi. Taigi Sutartį iš tikrųjų sudarė ne Namo patalpų savininkai, o su UAB „Castrade Service“ konkuruojantis ūkio subjektas – UAB „Justiniškių būstas“. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
11.5. Teismas neteisėtai priėmė sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalies negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti minėtą procesinį sprendimą (juolab, kad įstatymas numato tam tikras sąlygas ir ribojimus sprendimo už akių priėmimui) ir jo priėmimas turi būti sąlygotas byloje esančių įrodymų (pakankamumo) ir šalių suformuotų prašymų išsprendimo. Ieškovai siekė pripažinti Sutartį negaliojančia ir pagal CK 1.91 straipsnį. Todėl ieškinyje prašė teismo išreikalauti iš įgaliotinių pagal Sutartį: visą informaciją, susijusią su susirinkimu ir jo organizavimu dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, Sutarties ir Protokolo originalus, duomenis apie Sutartį ir (ar) Protokolą pasirašiusius asmenis – A. K., N. M., G. G., Č. M., A. V., A. M., S. V., G. S., nurodant jų vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamąją vietą. Šis ieškovų procesinis prašymas nebuvo išspręstas, minėti duomenys nebuvo išreikalauti. Todėl teismas negalėjo tinkamai įvertinti Sutarties sudarymo bei susirinkimo organizavimo teisėtumo.
Šalies argumentai
11.6. Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi ieškovai nebuvo tinkamai įgyvendinę savo teisių ir nebuvo išreikalauta visa informacija, reikalinga visapusiškam bylos išnagrinėjimui, o patys ieškovai savarankiškai, be teismo pagalbos, minėtų duomenų surinkti negalėjo. Įgaliotinis pagal Sutartį, S. D., minėtus duomenis savanoriškai pateikti atsisakė. Susiklostė tokia situacija, jog ieškovams nebuvo sudaryta galimybė pateikti visus jų poziciją pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu teismas, neišsprendęs ieškovų prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, priėmė sprendimą už akių, kuriame, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, jog reikalavimų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos nebuvo laikomasi. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog bylos, susijusios su butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, turi viešojo intereso požymių. Tačiau teismas priėmė formalų sprendimą už akių, neatskleidęs bylos esmės.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovų UAB „Castrade Service“, M. K. ir L. M. apeliacinį skundą atsakovai T. V., V. S., G. J. K., V. A., T. L., R. V., A. M., A. G., R. K., I. M., E. Š., B. K., J. B., R. D., B. V., L. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovės UAB „Castrade Service“ kreipimasis į teismą yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja tiek suformuotai teismų praktikai, tiek ir teisės aktams. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios Sutarties. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Pripažinus Sutartį negaliojančia, būtų iš esmės pažeisti teisingumo ir protingumo principai, paneigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valia ir teisė patiems spręsti dėl jiems priklausančių patalpų priežiūros. Ieškovė visais įmanomais būdais siekia sutrukdyti savininkams patiems prižiūrėti pastatą, nes tai sąlygotų jos ekonominės naudos praradimą.
Atsiliepimas
12.2. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, tai yra sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Nagrinėtinu atveju svaresnė yra daugiabučio namo savininkų valia tokią sutartį sudaryti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patys prižiūrėti bendrą turtą, ir taip pat administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Nagrinėjamu atveju savininkai pasirašė Sutartį ir įgaliojo buto savininkę būti jų atstove, užtikrinančia tinkamą sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimą, ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Butų ir kitų patalpų savininkus su ieškove sieja vartojimo santykiai, o tai reiškia, kad paslaugos gavėjai turi teisę bet kada atsisakyti teikiamos paslaugos.
12.3. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog bendraturčių valia turi aukštesnę teisinę vertę už ieškovės ekonominį interesą teikti administravimo paslaugas. Jungtinės veiklos sutartis reguliuoja prievolių teisės nuostatos, konkrečiai CK šeštoji knyga. Įstatymų leidėjas nenustatė reikalavimo partneriams pasirašyti jungtinės veiklos sutartį tiktai susirinkime. Tokio ribojimo nustatymas šiurkščiai pažeistų sutarčių laisvės principą, būtų neprotingas ir neteisėtas. Ieškovė ieškiniu tik siekia vilkinti administravimo perdavimą teisėtiems valdytojams. Visiškai nepagrįsti ieškovų argumentai, jog tai, kad nei vienas Sutartį sudaręs asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį, parodo butų ir kitų patalpų savininkų nesuinteresuotumą sudaryta Sutartimi. Kiekvienas asmuo pasirenka gynimo būdus ir tai, jog nebuvo pateikti atsiliepimai į ieškinį, nepatvirtina, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas.
12.4. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Visos kitos jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios nuostatos vertinamos kaip dispozityvios, tai yra šalys turi teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra. Sudaryta Sutartis yra rašytinės formos, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jos prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti visus jų poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ieškovai turėjo visas galimybes įrodyti ieškinį, tačiau neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog ne butų savininkai, o kitas asmuo, tai yra UAB „Justiniškių būstas“ siekė sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Namo butų ir kitų patalpų savininkai, sudarydami Sutartį, įgyvendino konstitucinę nuosavybės neliečiamumo teisę savo nuožiūrą vykdyti turto priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir butų savininkų susirinkimo protokolo, kuriuo buvo nutarta sudaryti šią sutartį ir namo bendrojo naudojimo objektų administratore paskirti UAB „Justiniškių būstas“, pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. vasario 21 d. susirinkimo metu nutarė Namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti pagal sudarytą 2017 m. vasario 21 d. jungtinės veiklos sutartį, išrinko šia Sutartimi įgaliotus asmenis, taip pat nutarė Namo bendrojo naudojimo objektų administratore paskirti UAB „Justiniškių būstas“. Atitinkamai ir Sutarties 9.5 punkte bendrasavininkai nustatė įgaliotiniui pareigą sudaryti administravimo sutartį su UAB „Justiniškių būstas“. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Namui administravimo paslaugas teikianti UAB „Castrade Service“ ir trys Namo butų savininkai pateikė teismui ieškinį dėl šio susirinkimo Protokolo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais, tačiau pirmos instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Dėl sprendimo už akių priėmimo, neišreikalavus ieškovų prašomų įrodymų
15. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
17. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
18. Aptarta teismų praktika patvirtina, jog ir priimdamas sprendimą už akių teismas turi tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į šalių nurodytas bylos aplinkybes. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau tiek CPK 135 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 199 straipsnyje yra numatyta bylos šalies teisė prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių šalis negali pateikti, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinyje taip pat pareiškė prašymą dėl duomenų ir informacijos išreikalavimo, tai yra prašė išreikalauti iš įgaliotinių pagal Sutartį: visą informaciją, susijusią su namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu ir jo organizavimu dėl Sutarties sudarymo, Sutarties originalą, Protokolo originalą ir duomenis apie Sutartį ir (ar) Protokolą pasirašius asmenis – A. K., N. M., G. G., Č. M., A. V., A. M., S. V., G. S., nurodant jų vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamąją vietą (el.b., 1 t. l. 1-9).
19. Pirmos instancijos teismas, priėmęs ieškovų ieškinį ir 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pritaikęs prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pranešimu nustatė atsakovams terminą atsiliepimams pateikti, tačiau nepareikalavo iš Sutartyje bei protokole nurodytų įgaliotinių ieškovų prašomų duomenų, taip pat nepriėmė jokios nutarties, kurioje būtų nurodyta, dėl kokių motyvų šis ieškovų prašymas netenkinamas. Ieškovai ieškiniu ginčijo Sutartį dėl to, jog buvo pažeista CK 4.85 straipsnyje numatyta Namo patalpų ir butų savininkų susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, taip pat pagal CK 1.91 straipsnį, kadangi namo patalpų savininkų valia galėjo būti paveikta apgaule, neteisėtai ir nepagrįstai lyginant ieškovės UAB „Castrade Sevice“ teikiamų paslaugų kainas su UAB „Justiniškių būstas“ teikiamų paslaugų kainomis. Todėl buvo pareikštas prašymas dėl duomenų apie Namo patalpų savininkų 2017 m. vasario 21 d. susirinkimo organizavimą.
20. Pirmos instancijos teismas sprendimu už akių nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad reikalavimų dėl susirinkimo tvarkos nebuvo laikomasi, taip pat pažymėjo, jog įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes yra ieškovo pareiga. Be to, teismas nurodė, jog ieškovui įrodžius, kad tam tikrų pažeidimų būta, tai nesudarytų pagrindo pripažinti Sutarties negaliojančia, nes ją pasirašė dauguma butų savininkų. Tačiau Protokole nurodyta, kad pranešimas apie susirinkimo šaukimą buvo paskelbtas 2017 m. vasario 7 d. namo skelbimų lentoje, patalpų savininkai buvo informuoti rašytiniais pranešimais, įdedant juos į pašto dėžutes, jiems buvo sudarytos galimybės susipažinti su susirinkimo organizatoriams pateiktu Sutarties projektu (el.b., 1 t. l. 11-13). Ieškovai, Namo butų savininkai, nurodė, jog Protokole minėto pranešimo skelbimo lentoje nematė, pranešimo negavo ir Sutartis jiems nebuvo pateikta. Taip pat byloje buvo pateiktas aštuonių Namo butų savininkų 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas, kuriame nurodoma, jog Sutartis buvo sudaryta pasitelkiant apgaulę bei neorganizuojant susirinkimo, todėl prašoma neišbraukti UAB „Castrade Service“ iš Namo administratorių (el.b., 1 t. l. 10). Pirmos instancijos teismas sprendime už akių neaptarė aplinkybių bei įrodymų, susijusių su galimu ieškovų neinformavimu apie susirinkimą bei jame sprendžiamų klausimų turinį.
21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais. Šie reikalavimai yra imperatyvūs, todėl teismas ex officio turi spręsti klausimą dėl bendraturčių balsavimo raštu atitikties imperatyviosioms įstatymų normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
22. Kasacinis teismas, analizuodamas klausimus, susijusius su tinkamu bendraturčių informavimu apie bendrasavininkų susirinkimuose priimamus sprendimus, atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (šiuo atveju informacijos bendraturčiams nesuteikimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad ieškovams nebuvo suteikta informacija, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovai mano, kad bendraturčių pritarimas buvo gautas tinkamai suteikiant informaciją ieškovams, jie turi būti pajėgūs įrodyti tokios informacijos suteikimo ieškovams buvimą, t. y. bendraturčių informavimą apie svarstytiną klausimą ir sprendimo priėmimą laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
23. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, neišreikalavęs ieškovų prašomos informacijos apie Namo bendrasavininkų 2017 m. vasario 21 d. susirinkimo organizavimą, sprendime už akių nepasisakė ir tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su galimai netinkamu bendrasavininkų informavimu apie susirinkime svarstomus klausimus ir Sutarties turinį.
Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį
24. Vienu iš sprendimo už akių argumentų, dėl kurio buvo atmestas ieškovų ieškinys, buvo aplinkybė, jog vienas iš ieškovų – namo administratorė UAB „Castrade Service“ – neturi reikalavimo teisės byloje, todėl ieškinys yra pareikštas nepagrįstai. Šią išvadą pirmos instancijos teismas padarė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016 pateiktu išaiškinimu. Šioje byloje kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų savininkų sudarytą jungtinės veikos sutartį, nurodė, kad namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Kadangi pagal teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju spręstina, kad ieškinį byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016).
25. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
26. Nutarties 24 punkte cituotoje kasacinio teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu ginčijo Sutartį ir pagal CK 1.91 straipsnį, kadangi Namo patalpų savininkų valia galėjo būti paveikta apgaule, neteisėtai ir nepagrįstai lyginant ieškovės UAB „Castrade Sevice“ teikiamų paslaugų kainas su UAB „Justiniškių būstas“ teikiamų paslaugų kainomis.
27. Ieškovai pateikė teismui lentelę, kurioje nurodyti UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Castrade Service“ teikiamų paslaugų įkainiai, pagal kuriuos UAB „Justiniškių būstas“ įkainiai yra mažesni už ieškovės (el.b., 1 t., l. 61). Ieškovai teigė, jog šioje lentelėje Namo butų savininkams buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri galėjo nulemti dalies bendrasavininkų apsisprendimą pritarti Sutarties sąlygoms. Pažymėtina, jog ši nagrinėjamos bylos aplinkybė skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-97-421/2016 aplinkybių, todėl pirmos instancijos teismo turėjo būti įvertinta, ar pagal CK 6.227 straipsnį ji nepažeidžia ieškovės UAB „Castrade Service“ teisių. Tačiau sprendime už akių nebuvo įvertinta ieškovų pateikta kainų lentelė ir nebuvo aptarta galimo neteisingos informacijos pateikimo Namo bendrasavininkams įtaka ieškovės UAB „Castrade Service“ teisėms ir interesams.
28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovų ieškinyje prašomų įrodymų neišreikalavimas, taip pat ne visų pateiktų įrodymų vertinimas, priimant sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Todėl ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimą už akių panaikinant ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
29. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma.
30. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.