- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-290-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08422-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17423-713/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 202,45 Eur skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, komunalines ir eksploatavimo paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3, 4 d., 4.84 str. 9 d.). Kiekvieną mėnesį atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 202,45 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovo 202,45 Eur skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur kitas būtinas išlaidas, 78,7 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.
Nustatė, kad ieškovė, vykdydama Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, yra sudariusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame vandentiekio sistema įvertinta patenkinamai. Siekdama atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, ieškovė 2013 m. birželio 27 d. surengė administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienos laiptinės dešimties butų savininkų susirinkimą, kuriame buvo aptartos stovų keitimo sąlygos. Susirinkime dalyvavo šešių butų savininkai ir buvo priimtas sprendimas keisti sukarodavusius šalto ir karšto vandens stovus, praeinančius per 2, 4, 6, 8, 10, 11, 13, 15, 17, 19 butų patalpas. Daugiabučio namo gyventojams buvo pranešta apie įvyksiančius darbus pranešimu skelbimų lentoje. Atsakovas stovų remonto darbų būtinumą paneigiančių įrodymų nepateikė, be to, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vasaros metu jis gyvena vasarvietėje, atvyksta į butą ne kiekvieną dieną, dėl to namo savininkų susirinkime nedalyvavo, pranešimus apie rengiamą susirinkimą ar planuojamus atlikti darbus rasdavo pavėluotai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, laikė, kad CK 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista. Įvertinęs privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, konstatavo, jog ieškovės patirtos išlaidos už namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remontą yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pažymėjo, kad darbų atlikimo faktą patvirtina tarp užsakovo (administratoriaus) ir rangovo pasirašytas atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktas (CK 6.694 str. 4 d.). Padarė išvadą, kad ieškovė veikė teisėtai, įgyvendino administratoriaus funkcijas, faktiškai patyrė išlaidas, suremontuodama šalto ir karšto vandens stovus, todėl atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu (CK 4.82, 4.84 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
1. Nepasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7.3 punkte nustatytos ieškovės pareigos suteikti atsakovui informaciją apie darbų apimtį, jų kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus, ne tik prieš atliekant darbus, bet ir reaguojant į atsakovo 2013 m. spalio 23 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. prašymus suteikti minėtą informaciją, taip pat nepasisakyta dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, susiejant atsakovo pareigą apmokėti už atliktus vandentiekio stovų keitimo darbus su ieškovės pareiga suteikti atsakovui informaciją, kurios ji neįvykdė. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį 2 priedas (2013 m. birželio 28 d. raštas) ir 5 priedas (2013 m. liepos 5 d. skelbimas) patvirtina, kad ieškovė, paskelbdama apie planuojamus atlikti darbus, nurodė tik jų apimtį, bet nepaskelbė apie kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Šios informacijos ieškovė negalėjo paskelbti, nes 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškime teismui nurodė, kad „(...) po minėto susirinkimo buvo rengiamas konkursas dėl rangovo išrinkimo“. Tai patvirtina atsakovo abejones dėl pirkimo skaidrumo, nes susirinkimas buvo pravestas 2013 m. birželio 27 d. (ketvirtadienį), 2013 m. birželio 28 d. (penktadienį) ieškovė informavo gyventojus, kad vandens stovų darbai bus vykdomi 2013 m. liepos 1 d. (pirmadienį), o per savaitgalį išrinko rangovą.
Atsiliepimas
2. Nepagrįsta išvada, kad nebuvo pažeista CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad susirinkimo data ir jo dienotvarkė buvo viešai paskelbtos prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos (CK 4.85 str. 2 d.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skelbimas apie susirinkimą buvo paskelbtas namo skelbimų lentoje dieną prieš susirinkimą (tai patvirtina skelbimo data), pateikė teismui įrodymus, kad skelbime buvo nurodyta klaidinanti informacija, tačiau teismo sprendime dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta.
3. Nepasisakyta dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių: susirinkimas buvo sušauktas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie jį, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų, teikimo tvarkos aprašo 4 punktą, kvietime į susirinkimą nebuvo nurodyta, kad tai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, prie susirinkimo dienotvarkės klausimo nebuvo pateiktas siūlomo priimti sprendimo projektas (minėto aprašo 3.3 p.), kvietime į susirinkimą nebuvo nurodyta, kur galima susipažinti su dokumentais, pagrindžiančiais susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, kurie taip pat nebuvo pridėti prie pranešimo apie susirinkimą (minėto aprašo 3.4 p.), kvietime į susirinkimą nebuvo nurodyta, kur butų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais (minėto aprašo 3.5 p.), susirinkime dalyvavo tik 6 butų savininkų atstovai iš 30, jie ir pritarė siūlymui keisti vandentiekio stovus, neaišku, kiek iš viso kainavo vandentiekio stovų keitimo darbai ir kaip ši suma buvo paskirstyta tarp butų savininkų. Taip pat nepasisakyta, ar tuo atveju, jeigu atliekami daugiabučio namo dalies remonto darbai, nutarimus dėl pritarimo šių darbų atlikimui gali priimti ne viso daugiabučio, o tos jo dalies, kurioje planuojama atlikti darbus, patalpų savininkai ir jų priimtas sprendimas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir viso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.
4. Nepagrįstas iš atsakovo priteistos skolos dydis. Už atliktus darbus ieškovė atsakovui buvo nurodžiusi sumokėti 562,16 Lt plius PVM (197 Eur), teismas iš atsakovo priteisė 202,45 Eur skolą. Teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje buvo įpareigojęs ieškovę iki 2015 m. rugsėjo 15 d. detalizuoti prašomą priteisti įsiskolinimo sumą, tačiau ieškovė tokios detalizacijos nepateikė, apsiribodama paaiškinimu, kad „suma už atliktus darbus buvo išdalinta tik tiems butams, per kuriuos ėjo stovas (t. y. tiems butams, kuriuose buvo atlikti remonto darbai)“.
5. Teismas buvo šališkas, sprendime atkartojo tik vienos bylos šalies motyvus, ignoravo kitos šalies motyvus ir pateiktus įrodymus, neužtikrino bylos šalių procesinio lygiateisiškumo, nes atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus atsikirtimus, o šiai juos pateikus, atsakovui nesuteikė tokios pat galimybės, neinformavo atsakovo apie pateiktus atsikirtimus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovės pateiktas 2013 m. birželio 27 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. PL-01 patvirtina, jog ieškovė informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie name planuojamus atlikti vandentiekio stovų keitimo darbus, jų pagrindą ir būtinybę. 2013 m. birželio 27 d. susirinkimo metu ieškovė negalėjo informuoti gyventojų apie konkrečią darbų kainą, atlikimo terminus ir rangovą, nes konkursas dėl rangovo išrinkimo darbams atlikti buvo organizuojamas po susirinkimo. Apie įvyksiančius remonto darbus skelbimų lentoje ir atsakovui raštu buvo pranešta 2013 m. birželio 28 d., tačiau, neįvykus planuojamiems darbams, 2013 m. liepos 5 d. buvo pakartotinai paskelbta, kad darbai bus atliekami 2013 m. liepos 9 ir 10 dienomis. Taigi ieškovė informavo namo gyventojus apie planuojamus atlikti šalto ir karšto vandens stovų keitimo darbus, pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Ieškovė atliko vandentiekio stovų keitimo, o ne rekonstrukcijos (modernizavimo) darbus, todėl laikytina, kad tokiems darbams ji neturėjo rūpintis projekto parengimu ir jo pateikimu atsakovui, kadangi, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsakovo sutikimas nėra privalomas darbams, kurie pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ yra priskiriami susijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovei, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorei, teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus yra suteikta įstatymais ir kitais teisės aktais. Ieškovė privalėjo nedelsdama imtis veiksmų, kad apsaugotų patalpų savininkus nuo didesnių nuostolių. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atliktų darbų būtinumą. Atsakovas klaidingai interpretuoja CK 4.85 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad, sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir į jį nesusirinkus sprendimui priimti pakankamam butų ir kitų patalpų savininkų skaičiui, ne ankščiau kaip po dviejų savaičių yra šaukiamas pakartotinis susirinkimas pagal tą pačią darbotvarkę, tačiau joje nėra reikalavimo paskelbti susirinkimo darbotvarkę prieš dvi savaites nuo pirmojo susirinkimo, kaip teigia atsakovas. Ieškovė 2013 m. birželio 27 d. susirinkimą šaukė dėl būtinybės keisti šalto ir karšto vandens stovus, t. y. dėl remonto darbų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl akivaizdu, kad atsakovas remiasi teisės aktu, kuris šioje byloje kilusiam ginčui nėra taikytinas, nes atsakovo nurodomo Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų teikimo tvarkos aprašo 1 punkte numatyta, kad šis aprašas taikomas tik susirinkimams, kurie šaukiami dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo. Tai reiškia, kad ieškovė nėra įpareigota šaukti gyventojų susirinkimą dėl darbų, kurie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlikimo. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, sprendimas keisti šalto ir karšto vandens stovus yra priimtas visų butų, kurių poreikiams tenkinti buvo keičiami minėti stovai, savininkų daugumos, toks sprendimas yra teisėtas ir privalomas visiems tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė yra pateikusi UAB „Ruslina“ 2013 m. liepos 19 d. atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktą Nr. 13-07-19, kuriame išsamiai detalizuota 1 984,72 Eur suma už vandentiekio stovų keitimą. Ši suma buvo paskirstyta tarp dešimties butų, per kuriuos ėjo keisti vandentiekio stovai, proporcingai butų plotams. Atsakovui priklausančio buto plotas – 82,42 kv. m, todėl atsakovui paskaičiuotos išlaidos sudarė 185,05 Eur. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) bendrojo naudojimo objektų išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tai reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Vien nepalankaus teismo sprendimo priėmimas pats savaime negali būti laikomas pakankama aplinkybė daryti prielaidas dėl galimo teismo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas namui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo pateiktas pranešimas dėl 202,45 Eur skolos sumokėjimo. Kadangi atsakovas susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Apelianto teigimu, jis pripažįsta daugiabučio namo buto savininko pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti su tuo susijusius mokesčius, tačiau konkrečiu atveju keičiant vandentiekio stovus ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 7.3 punkto reikalavimų, t. y. nevykdė pareigos paskelbti apie planuojamus atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas netyrė į bylą pateiktų atsakovo įrodymų, nes dėl jų nepasisakė sprendime.
CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7.3 punkte numatyta, kad administratorius privalo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pradžios paskelbti patalpų savininkams, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams apie šiuos darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šių darbų atlikimo informuoti patalpų savininkus, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkus apie konkrečius atliktus darbus, jų apimtį, kainas. Informaciją skelbti namo skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklalapyje, jeigu jis tokį turi.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais dėl minėtos administratoriaus pareigos nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė namo butų ir kitų patalpų savininkus informavo apie name planuojamus atlikti vandentiekio stovų keitimo darbus, jų pagrindą bei būtinybę. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas 2013 m. birželio 27 d. namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. PL-01, iš kurio matyti, kad ieškovė 2013 m. birželio 27 d. surengė administruojamojo (duomenys neskelbtini) namo vienos laiptinės dešimties butų savininkų susirinkimą, kuriame buvo aptartos stovų keitimo sąlygos ir priimtas sprendimas keisti sukarodavusius šalto ir karšto vandens stovus, praeinančius per 6, 8, 10, 11, 13, 15, 17, 19 butų patalpas. Apie įvyksiančius darbus gyventojams buvo pranešta pranešimu skelbimų lentoje Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę, kad ieškovė informavo namo gyventojus apie planuojamus vandentiekio stovų keitimo darbus, patvirtina ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad, atvykęs į butą (vasarą gyvena vasarvietėje) rado pranešimus apie susirinkimo nutarimą ir apie vykdytinus darbus. Apelianto teigimu, pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, byloje nėra pateikta įrodymų, jog gyventojai apie susirinkimą būtų informuoti prieš dvi savaites (CK 4.85 str. 2 d., aplinkos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų teikimo tvarkos aprašo“ 4 p.). Pažymėtina, kad minėtas aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, šaukiamo dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo, taip pat susirinkimo darbotvarkės ir susirinkime ar butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu priimtų sprendimų skelbimo tvarką (Aprašo 1 p.), todėl netaikytinas kilusiam ginčui. Tačiau CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nustatyta (apeliantas klaidingai nurodo CK 4.85 str. 2 d.), kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra įrodymų, jog apie susirinkimą gyventojai būtų buvę informuoti prieš dvi savaites, pranešimuose apie darbų pradžią nebuvo nurodytas rangovas, darbų kaina, tačiau pažymėtina, kad buvo sprendžiamas vienos laiptinės karšto ir šalto vandens stovų keitimo klausimas, susirinkime dalyvavo šeši (iš dešimties) butų savininkai, visi pritarė stovų keitimui, todėl neinformavimas apie susirinkimą įstatymo nustatytu laiku, taip pat nenurodymas informaciniuose pranešimuose darbų kainos, rangovo, laikytini formaliais pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai pripažino, kad atsakovas vasaros metu gyvena vasarnamyje, atvyksta į butą ne kiekvieną dieną, dėl to namo savininkų susirinkime nedalyvavo, pranešimus apie rengiamą susirinkimą ar planuojamus atlikti darbus rasdavo pavėluotai. Be to, pažymėtina ir tai, kad Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas administratoriui suteikia teisę pačiam priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas. Analogiška nuostata įtvirtinta Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, kuriais, teikdama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, vadovaujasi ieškovė (Administravimo nuostatų 1 p.), 6 punkte. Taigi, daugiabučio namo administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - Reglamentas), kuris yra privalomas ir gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Reglamento 11 punkto 1 papunktį, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vienas iš privalomųjų reikalavimų yra išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo šalto ir karšto vandens stovai, kurie eina per 2, 4, 6, 8, 10, 11, 13, 15, 17 ir 19 butų patalpas, buvo sukarodavę, todėl juos buvo būtina keisti. Kaip jau minėta anksčiau, stovų keitimui, pritarė visi susirinkime dalyvavę butų savininkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas stovų remonto darbų būtinumą paneigiančių įrodymų nepateikė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis minėtu Reglamentu, taip pat Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys nagrinėjamu atveju negalimos, nes savininko subjektinė teisė atsisakyti bendro naudojimo objektams skirtų paslaugų teikimo neturi įtakos bendraturčio pareigoms, kurios kyla iš įstatymų jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Kaip minėta, susirinkime dalyvavo vienos laiptinės gyventojai, sprendė klausimą dėl jų laiptinės sukarodavusių šalto ir karšto vandens stovų keitimo. Sprendimas yra priimtas visų butų, kurių poreikiams tenkinti buvo keičiami vandentiekio stovai, savininkų daugumo. Toks sprendimas yra teisėtas ir privalomas visiems tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydį. Jis nurodo, kad už vandentiekio stovų keitimą, statybos remonto darbus ieškovė išstatė atsakovui 562,16 Lt plius PVM (197 Eur) sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas priteisė 202,45 Eur skolą, apeliantui neaišku, kaip vandentiekio stovų keitimo kaštai buvo paskirstyti tarp butų savininkų. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės rašytiniais paaiškinimais, kad, atlikus šalto ir karšto vandens stovų keitimą, suma už atliktus darbus buvo išdalinta tik tiems butams, per kuriuos ėjo stovas, taip pat 2013 m. liepos 19 d. UAB „Ruslina“ atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktu, kuriame detalizuota susidariusi suma už vandentiekio stovų keitimą. Remiantis šiuo aktu, visų atliktų darbų kaina yra 1 984,72 Eur. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą patikslina, kad minėta suma buvo paskirstyta tarp dešimties butų, per kuriuos ėjo keisti vandentiekio stovai, proporcingai butų plotams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje pateikta skolų valdymo ataskaita, iš kurios matyti, kad apeliantas ieškovei skolingas 202,45 Eur (skola susidariusi apeliantui mokant nereguliariai ir nevienodas sumas).
Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovo atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, administratoriui įgyvendinant privalomuosius bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros reikalavimus, prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams ir pažeistų kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas paslaugas, interesus, sudarytų prielaidas atsakovo nepagrįstam praturtėjimui.
Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pademonstravo akivaizdų šališkumą, nes atkartojo tik vienos bylos šalies motyvus, o kitos motyvus ir pateiktus įrodymus akivaizdžiai praignoravo.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas įtvirtina pareigą teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė, nes aprašė, kuriais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą. Nesutiktina su atsakovu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir šališkai vertino tik vienos proceso šalies – ieškovės, pateiktus argumentus ir įrodymus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas padarė iš įrodymų visumos, o tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, ar visų įrodymų neaptarė, nereiškia, kad padarytos išvados yra nepagrįstos, o nepalankaus teismo sprendimo priėmimas pats savaime negali būti laikomas pakankama aplinkybe daryti prielaidas dėl galimo teismo šališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.