Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, ir šalims neišreiškus valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai (49 b. l.) (CPK 133 str. 3 d.).

Atsakovas papildomų atsikirtimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 4.84 str. nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, tai savivaldybė (kurios teritorijoje yra namas) meras arba valdyba skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas – namo bendrųjų konstrukcijų, patalpų, inžinerinės įrangos remontas ar keitimas naujomis siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkai nėra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, o ieškovė Civilinio kodekso nustatyta tvarka yra paskirta šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi ir pagal administravimo nuostatus turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą, remontą, atnaujinimą (modernizavimą), kitas namo priežiūros paslaugas (CK 4.84 str. 5 d.). Atsakovas nuosavybės teise valdo minėtame name esantį butą Nr. 8 (51 b.l.). Atsakovui už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-04-30 buvo paskaičiuota 202,45 Eur skola (skolų valdymo ataskaita, 53 b.l.). Ieškovė siuntė sąskaitas, kuriose buvo nurodyta atsakovo 202,45 Eur skola ieškovei, tačiau atsakovas skolos nepadengė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad skola susidarė už šalto ir karšto vandens stovų keitimą, kurią atsakovas atsisakė mokėti, kadangi ieškovė nepateikė atsakovui informacijos apie atnaujinimo darbus, jų apimtį, kainas, atlikimo terminus, darbų rangovus (24-28 b.l.).

Byloje kilo ginčas dėl išlaidų už namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remontą atlyginimo, kurios įeina į namo priežiūros paslaugas.

Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. ir 4.84 str.). CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 su vėlesniais pakeitimais bei šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2003-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų yra konstatavęs, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, civilinėje byloje 3K-7-515/2009). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad ieškovė, vykdydama Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, yra atlikusi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, iš kurio matyti, jog vandentiekio sistema įvertina patenkinamai (39 b.l.). Siekdama atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, ieškovė 2013-06-27 surengė administruojamo (duomenys neskelbtini) namo vienos laiptinės dešimties butų savininkų susirinkimą, kuriame buvo aptartos stovų keitimo sąlygos (59 b.l.). Susirinkime dalyvavo šešių butų savininkai ir buvo priimtas sprendimas keisti sukarodavusius šalto ir karšto vandens stovus, praeinančius per 2, 4, 6, 8, 10, 11, 13, 15, 17, 19 butų patalpas (61-62 b.l.). Daugiabučio namo gyventojams buvo pranešta apie įvyksiančius darbus pranešimu skelbimų lentoje (65 b.l.). Atsakovas stovų remonto darbų būtinumą paneigiančių įrodymų nepateikė, be to, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vasaros metu jis gyvena vasarvietėje, atvyksta į butą ne kiekvieną dieną, dėl to namo savininkų susirinkime nedalyvavo, pranešimus apie rengiamą susirinkimą ar planuojamus atlikti darbus rasdavo pavėluotai (25 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad CK 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punkto 1 papunktį vienas iš privalomų reikalavimų yra išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), todėl konstatuotina, jog ieškovės patirtos išlaidos už namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remontą yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Pagal CK 6.687 str. 1 d. reikalauti sumokėti galima tik už atliktus darbus. Faktą, kad darbai yra atlikti, patvirtina tarp užsakovo (administratoriaus) ir rangovo pasirašytas atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktas (CK 6.694 str. 4 d.) (63-64 b.l.).

Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, aptartas materialinės teisės normas darytina išvada, kad ieškovė veikė teisėtai, įgyvendino administratoriaus funkcijas, faktiškai patyrė išlaidas, suremontuodama šalto ir karšto vandens stovus, todėl atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu (CK 4.82 str. ir 4.84 str.).

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, dėl to tenkintinas (CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 202,45 Eur skola (CK 6.2 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.584 str.).

Be to, atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės: mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur kitų būtinų išlaidų, 78,70 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 str.).

Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti UAB „Žaidas“, įmonės kodas 149650823, buveinės registracijos adresas Žiburio g. 10-2, Alytuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 202,45 Eur (du šimtus du eurus 45 ct) skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) kitų būtinų išlaidų ir 78,70 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 70 ct) išlaidų už teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo gavimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.