- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- TA-139-602/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00072-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 195 Eur turtinės žalos atlyginimą už kratos metu sudaužytą televizorių (MEDION modelis: 21501 EU-G) ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. spalio 12 d. buvo atliekama krata kameroje Nr. 100 (toliau – ir kamera), kurios metu buvo sugadintas pareiškėjo televizoriaus MEDION (modelis: 21501 EU-G) (toliau – ir televizorius) ekranas. Krata truko apie dvi valandas, po kratos visi kameroje gyvenantys nuteistieji buvo pervesti į kamerą Nr. 94, grįžę nuteistieji visus daiktus rado sukrautus į vieną vietą. Po 10–15 minučių pareigūnai atnešė ir padavė pareiškėjui jo televizorių, kurį įsijungęs pareiškėjas pastebėjo, kad televizoriaus ekranas yra sudužęs. Pats viršutinis televizoriaus ekranas nebuvo pažeistas, bet vidinis ekranas buvo išsiliejęs, per trečdalį ekrano matėsi juoda dėmė. Pareiškėjas iš karto iškvietė pareigūnus, kad užfiksuotų televizoriaus gedimą vaizdo registratoriumi, ir dėl įvykio padavė skundą. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. gavo Šiaulių kalėjimo atsakymą Nr. S-24-7302 į jo skundą, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta, jog kratos metu buvo sugadintas televizoriaus ekranas. Pareiškėjas dėl gauto atsakymo su skundu kreipėsi į Tarnybą, tačiau Taryba 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2S-139 atmetė pareiškėjo skundą.
3. Pareiškėjo teigimu, 2023 m. spalio 12 d. televizorius buvo išneštas iš kameros veikiantis, o po dviejų valandų parneštas sugadintas. Televizorių į kalėjimą atvežė pareiškėjo žmona, pareiškėjas bausmę atlieka uždaro rėžimo sąlygomis, kameroje būna 23 valandas per parą, be televizoriaus kameroje daugiau nėra ką veikti, todėl pareiškėjas neturi tikslo pats gadinti televizorių ir po to dėl to kaltinti pareigūnus. Pareiškėjas mano, kad televizorius galėjo būti sugadintas ir neturint tikslo jį gadinti, pavyzdžiui, nešant jį kratos metu, tačiau televizorių nešę pareigūnai turėtų prisiimti dėl to atsakomybę.
4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl televizoriaus sugadinimo jis patyrė 195 Eur turtinę žalą, nes televizorius kainavo 145 Eur, jis pareiškėjui buvo atvežtas, todėl taip pat patirtos 50 Eur išlaidos kurui. Dėl sudaužyto televizoriaus pareiškėjas teigė patyręs ir neturtinę žalą, nes iš jo buvo atimta teisė turėti televizorių, pareiškėjas dėl to patyrė stresą ir išgyvenimus. Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą įvertino 900 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo atstovo.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2023 m. spalio 12 d. kameroje buvo atlikta neplaninė krata. Po kratos atlikimo buvo surašytas Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, protokolas Nr. SV-24-28218. Atlikdami kratą Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai griežtai vadovavosi Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), nuostatomis.
7. Atsakovo atstovas teigė, kad įvykiui aktualiu laikotarpiu peržiūrėjus vaizdo registratorių medžiagą nepasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie televizoriaus sugadinimą, pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atliekant kratą kameroje taip pat nebuvo pastebėta, jog kameroje buvę elektros prietaisai – televizoriai – būtų buvę sugadinti (pažeisti). Tarnybiniame pranešime pareigūnai nurodė, kad elektros prietaisus patikrinti nešė pareigūnai, elektros prietaisai buvo tikrinti rentgeno aparatu (padedant elektros prietaisus ant rentgeno aparato takelio), tikrinimo metu nebuvo incidentų ar galimų elektros prietaisų sugadinimo atvejų, televizoriai buvo nešami pareigūnų atskirai nuo kitų nuteistųjų daiktų (čiužinių, pagalvių, antklodžių) bei grąžinti iš karto po kratos, televizoriai nebuvo papildomai ardomi ar kitaip tikrinami, buvo grąžinti tokios pat būklės, kokios ir paimti.
8. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių jog pareigūnai netinkamai atliko pareigas, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo televizorius buvo sugadintas kratos metu ir kad tai įvyko dėl pareigūnų kaltės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti žalą yra nepagrįstas.
II.
9. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 195 Eur turtinės žalos atlyginimą už kratos atlikimo metu sugadintą televizorių, nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, 2023 m. spalio 12 d. vykusios kratos metu iš pareiškėjo paimtas televizorius buvo tikrintas rentgeno aparatu, padedant televizorių ant rentgeno aparato takelio ir jį nuskenuojant, televizorius atgal nuo takelio buvo paimtas kitoje rentgeno pusėje. Atlikus tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų išnešant televizorių iš gyvenamųjų patalpų ir jį grąžinant atgal po patikrinimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad išoriškai jokių televizoriaus pažeidimų nesimatė, pažeidimus jis pamatė tik įjungęs televizorių.
11. Teismas vertino, kad byloje trūksta duomenų, siekiant pripažinti, kad televizorius buvo sugadintas kratos metu. Nors pareiškėjas prašė teismo, kad jam būtų atlyginta turtinė žala – 145 Eur už televizorių bei 50 Eur už kurą jį atvežant, tačiau pareiškėjo prašoma priteisti žala nėra pagrįsta televizoriaus įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, tai pat čekiais / sąskaitomis, kurios patvirtintų, jog buvo sumokėta už kurą. Teismas akcentavo, kad turtinės žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas byloje neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei patirtos turtinės žalos, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 195 Eur turtinei žalai atlyginti.
12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog sugedęs televizorius lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys; pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo galbūt patirti neigiami išgyvenimai dėl to, kad 30 dienų jis neturėjo televizoriaus, yra mažai tikėtini, nesudarantys pagrindo jam priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Pareiškėjui neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas atmetė jo skundą dėl žalos iš valstybės atlyginimo.
III.
14. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo priteisti 195 Eur turtinės ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, peržiūrėti vaizdo registratoriaus Nr. 22 vaizdo medžiagą, padarytą 2023 m. spalio 12 d. po televizoriaus sugadinimo, peržiūrėti kratos metu atliekančio pareigūno vaizdo registratoriaus medžiagą, apklausti liudytojus J. S., A. B. ir D. P., kurie gali patvirtinti televizoriaus sugadinimo aplinkybes, apklausti liudytoja R. L., kuri gali patvirtinti turtinės žalos dydį.
15. Pareiškėjas, aptardamas 2023 m. spalio 12 d. kratos, kurios metu galbūt buvo sugadintas jo televizorius, aplinkybes, pažymi, kad jo galimybės rinkti įrodymus yra apribotos. Pagrindiniai įrodymai įkalinimo įstaigoje yra liudytojų parodymai ir vaizdo registratoriaus medžiaga. Pareiškėjas pateikė teismui sąrašą liudytojų, kurie tuo metu buvo kameroje ir kurie galėtų paliudyti, kad iki kratos televizorius buvo veikiantis be jokių defektų, tačiau teismas liudytojų nepaklausė, taip atimdamas iš pareiškėjo galimybę įrodyti tam tikrus faktus. Pasak pareiškėjo, teismas taip pat nevertino vaizdo registratoriaus medžiagos, nors įvykio dieną buvo iškviesti pareigūnai su vaizdo registratoriais, neperžiūrėjo kratą atliekančių pareigūnų vaizdo registratoriaus medžiagos.
16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-24-268 jaunesnysis pareigūnas nurodė, jog kratą atliko su keliais pareigūnais, nors iš tikrųjų krata buvo atliekama dviejų pareigūnų su Ūkio būrio nuteistųjų pagalba, kas yra draudžiama. Būtent todėl tarnybiniame pranešime nenurodomas vaizdo registratoriaus numeris, kuriame būtų galima peržiūrėti vaizdo įrašą kameros kratos metu ir nešant televizorius į rentgeną patikrinti.
17. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais atsakymais į pareiškėjo skundus, tačiau neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, neįvertino visų faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjo teigimu, jis, kiek galėdamas pagal turimus duomenis ir galimybes rinkti bei pateikti įrodymus, pagrindė prašomą priteisti turtinę žalą dėl sugadinto televizoriaus. Pareiškėjas mano, kad jis taip pat įrodė ir patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas ne tik 30 dienų negalėjo naudotis televizoriumi ir dėl visos susidariusios situacijos labai emociškai išgyveno, bet iš jo taip pat buvo tyčiojamasi, kad jis nieko neįrodys ir jam už televizorių nebus atlyginta.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, o tik reikalauja, kad būtų patenkintas jo skundas.
21. Pareiškėjas T. L., atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo, įvertinant visas jo nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš 2023 m. spalio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. 100 kratos metu sugadinto televizoriaus, atlyginimo priteisimo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, vertindamas, kad byloje trūksta duomenų, siekiant pripažinti, kad televizorius buvo sugadintas kratos metu, ir pareiškėjui neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais atsakymais į pareiškėjo skundus, tačiau neatliko savarankiško įrodymų vertinimo, neįvertino visų faktinių aplinkybių; pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų, galinčių patvirtinti televizoriaus sugedimo faktą, neišreikalavo ir neįvertino vaizdo registratoriaus medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti pareigūnų veiksmus kratos metus. Pareiškėjas mano, kad jis, kiek galėdamas pagal turimus duomenis ir galimybes rinkti bei pateikti įrodymus, pagrindė prašomą priteisti žalą dėl sugadinto televizoriaus.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; kt.).
27. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šiuo atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas atsakovo atstovo į bylą pateiktais procesiniais dokumentais, susijusiais su pareiškėjo skundų / prašymų dėl kratos metu sugadinto televizoriaus nagrinėjimu (Šiaulių kalėjimo Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, protokolu Nr. SV-24-28218; jaunesniojo specialisto M. M. 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniu pranešimu; pareiškėjo pateiktais skundais / prašymais Šiaulių kalėjimo viršininkui bei Tarnybai dėl kratos metu sugadinto televizoriaus ir Šiaulių kalėjimo viršininko bei Tarnybos atsakymais į pareiškėjo skundus / prašymus), tačiau teismas jokio savarankiško aplinkybių tyrimo (vertinimo) neatliko, priimdamas sprendimą pasikliovė tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą apklausti byloje liudytojus J. S., A. B. ir D. P., kurie, pareiškėjo teigimu, galėtų patvirtinti televizoriaus sugadinimo aplinkybes, ir apklausti R. L., kuri galėtų patvirtinti turėtas išlaidas (turtinę žalą) dėl televizoriaus įsigijimo (jo vertės) ir atvežimo pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas prašė išreikalauti iš atsakovo atstovo ir įvertinti vaizdo registratoriaus medžiagą, nes kratos atlikimas, televizoriaus nešimas į rentgeną (su kuo, pareiškėjo vertinimu, ir yra susijęs televizoriaus sugadinimas) buvo filmuojami. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog byla nagrinėjama dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pareiškėjo nurodyti liudytojai negalės patvirtinti jokių su skundu susijusių aplinkybių dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo prašymo dėl vaizdo registratoriaus medžiagos išreikalavimo iš atsakovo atstovo teismas nesprendė ir dėl to nepasisakė, nors atsakovo atstovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog su pareiškėjo skundu susijęs vaizdo įrašas yra išsaugotas ir vaizdo duomenys gali būti pateikti teismui dėl jo žinioje esančios administracinės bylos; esant poreikiui vaizdo įrašo kopiją atsakovo atstovas pateiks gavęs atitinkamą prašymą (reikalavimus).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdžių metu daugiausia dėmesio skyrė aplinkybėms dėl žalos fakto nustatymo (t. y. ar pareiškėjas turi įrodymus, galinčius pagrįsti televizoriaus įsigijimo ir atvežimo jam išlaidas, ar pareiškėjas lankėsi pas psichologus / psichiatrus dėl emocinės būklės pablogėjimo dėl televizoriaus sugadinimo), tačiau bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – ir CK) 6.271 straipsnį, t. y. sprendžiant, ar egzistuoja CK įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, ar atsirado žala ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien žalos fakto nustatymu ir nenagrinėdamas kitų viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygų, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, esant byloje kilusiam ginčui dėl kratos metu galbūt neteisėtai atliktų veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas pareiškėjo televizorius, turėjo spręsti klausimą dėl kratoje dalyvavusių liudytojų apklausos, išreikalauti iš atsakovo atstovo vaizdo registratoriaus medžiagą, nes būtent šie įrodymai (kratoje dalyvavusių asmenų parodymai ir kratos vaizdo medžiaga) yra tiesioginiai įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti aplinkybes dėl kratos metu galbūt sugadinto televizoriaus.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr. pvz. 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-141/2014, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015; kt.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjui pareiškus savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 13 d. posėdžio metu nepagrįstai pareiškėjui siūlė ginčyti Tarnybos 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 2S-139, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kratos metu sugadinto televizoriaus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą žalą yra pakankamai savarankiškas, kad būtų nagrinėjamas atsietai nuo reikalavimo dėl Tarnybos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 2S-139 panaikinimo, ir šio sprendimo neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka netrukdo pareiškėjui reikalauti ir priteisti jam žalos atlyginimą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
32. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.