- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- I1-4693-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00072-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
2026 m. kovo 9 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, atsakovo atstovas), 195 Eur turtinės žalos atlyginimą už kratos metu sudaužytą televizorių (MEDION modelis: 21501 EU-G) ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. spalio 12 d. buvo atliekama krata kameroje Nr. 100 (toliau – ir kamera), kurioje tuo metu atliko bausmę. Kratos metu buvo sugadintas pareiškėjo televizoriaus MEDION (modelis: 21501 EU-G) (toliau – ir televizorius) ekranas. Visi kameroje gyvenantys nuteistieji buvo pervesti į kamerą Nr. 94. Krata truko apie dvi valandas. Po kratos jie parvesti į kamerą, daiktus rado sukrautus į vieną vietą. Po 10-15 min. pareigūnai atnešė ir padavė televizorius. Visi 5 kameroje buvę televizoriai buvo išnešti tikrinimui rentgenu ar kitam patikrinimui. Vėliau, įsijungus televizorių, pastebėjo, kad jo (pareiškėjo) televizoriaus ekranas yra dužęs. Tai buvo įmanoma pamatyti tik įjungus televizorių, nes viršutinis ekranas nebuvo pažeistas, bet vidinis ekranas buvo išsiliejęs. Dėl televizoriaus sugadinimo buvo juoda dėmė per trečdalį jo ekrano. Aiškiai matėsi, kad apačioje, prie apatinės televizoriaus sienelės, yra lūžio ar dūžio taškas. Jis galėjo atsirasti arba sutrenkus televizorių, arba nešant ekranas buvo suspaustas. Iš karto buvo iškviesti pareigūnai, kad užfiksuotų televizoriaus gedimą vaizdo registratoriumi. 2023 m. lapkričio 13 d. gavo LKT Šiaulių kalėjimo atsakymą Nr. S-24-7302, kuriame nepripažįstama, kad kratos metu buvo sugadintas jo televizoriaus ekranas.
2023 m. gruodžio 6 d. jis parašė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai bei apskundė LKT Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) atsakymą. Jis 2024 m. sausio 15 d. gavo atsakymą Nr. 2S-139 iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestas.
Faktas, kad 2023 m. spalio 12 d. televizorius buvo išneštas iš kameros veikiantis, o po dviejų valandų parneštas sudaužytas. Tai pripažįstama ir Tarnybos atsakyme. Pareigūnų nekaltina ir mano, kad tai buvo atsitiktinumas arba nelaimė. Pareiškėjas pažymi, kad nešant televizorius į rentgeną patikrinimui, reikėjo išeiti iš korpuso trečio aukšto pro rakinamus vartus, nulipti laiptais į pirmą aukštą, tada atsirakinti kitus vartus, po to yra dar vieni vartai iš pastato bei rakinami vartai į kiemą. Reikia pereiti kiemą, nusileisti į pusrūsį peršviesti televizorių, jį padėti ir peršviesti kitus televizorius. Po to reikėjo tuo pačiu keliu parnešti visus penkis televizorius į kamerą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad krata vyko maždaug nuo 13 val. iki 15 val. Jis apie 14 val. iš kameros Nr. 94 buvo vedamas pas medikus dėl vaistų suleidimo. Einant pro kamerą Nr. 100 matė, jog 7 ar 8 Ūkio būrio nuteistieji iš kameros Nr. 100 neša nuteistųjų daiktus - plastikines dėžes, čiužinius, patalynę ir kt.
Iš gautų Šiaulių kalėjimo administracijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymų pareiškėjas suprato, kad televizorius nešė pareigūnai, todėl atsakomybę turėtų prisiimti už kratos eigą atsakantis pareigūnas. Iš Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymo suprato, kad kaltų nėra ir nebus, jog dėl sudaužyto televizoriaus ekrano yra kaltas pats pareiškėjas, todėl jis kreipėsi į teismą.
Televizorių MEDION į kalėjimą pareiškėjui atvežė jo žmona R. L.. Televizorius buvo optimalios leidžiamos įstrižainės, todėl jo daužyti tam, kad pasikeisti į kitą nebuvo prasmės. Sudaužyti televizorių ir laukti, kada bus atliekama krata, kad apkaltinti pareigūnus, taip pat nėra jokios prasmės. Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro rėžimo sąlygomis, kameroje būna 23 valandas per parą. Be televizoriaus kameroje daugiau nėra ką veikti. Po televizoriaus sugadinimo jis nematė žinių ir informacijos kas vyksta pasaulyje. Šiaulių kalėjimo kamerose nėra įrengtų radijo taškų, neneša laikraščių, neveda į biblioteką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis yra Šiaulių kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos pirmininkas, jam tenka daug bendrauti su Šiaulių kalėjimo pareigūnais ir Administracija, todėl žino, kad pareigūnai ir Administracija niekada nepripažįsta savo kaltės ir gina vienas kitą.
Televizoriaus MEDION pirkimo čekio pareiškėjas neturi, televizorius buvo pirktas 2022 m. rudenį. Už televizorių pareiškėjo žmona mokėjo 145 Eur, išlaidos kurui važiuojant automobiliu pirkti televizorių ir jį atvežti į Šiaulių kalėjimą yra 50 Eur. Viso pareiškėjui padaryta 195 EUR materialinė žala.
Dėl sudaužyto televizoriaus jis patyrė stresą ir išgyvenimus, nes suprantama, kokia yra naujo televizoriaus gavimo tvarka. Mažiausiai mėnesį laiko lieka be televizoriaus. Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas turi teisę turėti televizorių, bet ši pareiškėjo teisė buvo pažeista dėl kitų asmenų kaltės.
Prašo priteisti neturtinę žalą už 30 dienų po 30 Eur, iš viso 900 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. spalio 12 d. LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje kameroje Nr. 100 buvo atlikta neplaninė krata. Po kratos atlikimo buvo surašytas „Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, protokolas“ Nr. SV-24-28218. Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, atlikdami kratą, griežtai vadovavosi Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija) 140 punktu, pagal kurį kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT) ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnais; kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Taip pat pažymi, kad Instrukcijos 159.1 papunktyje numatyta, kad kratos metu gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys, kurie yra laikomi rakinamose kamerų tipo patalpose, vienu metu išvedami paprastai tik iš vienos patalpos ir išrikiuojami koridoriuje, o jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Jiems atliekama visuminė krata, užtikrinant būtinas higienos sąlygas ir kratą organizuojant taip, kad jos metu nebūtų pašalinių, kratoje nedalyvaujančių asmenų ir kad jie negalėtų stebėti kratos eigos. Visa kratos eiga yra filmuojama vaizdo registratoriumi bei surašomas paimtų daiktų paėmimo protokolas.
LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai įvykiui aktualiu laikotarpiu peržiūrėjo vaizdo registratorių medžiagą, duomenys apie pareiškėjui priklausančio televizoriaus sugadinimą nepasitvirtino, pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Akcentuoja, kad apžiūros ir daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius ir (ar) introskopus (kai jų nėra – rankiniu būdu, t. y. metalo ieškikliu ir (ar) apčiupinėjant rankomis). Šios procedūros gali būti atliekamos Instrukcijos 22 priede nurodytomis techninėmis priemonėmis, pasitelkus kinologą su tarnybiniu šunimi bei derinant (mišrų) techninių priemonių panaudojimą ir rankinio tikrinimo būdą. Atsižvelgus į 2024 m. sausio 4 d. LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybinį pranešimą Nr. SV-24-268, vadovaujantis teisės aktais, 2023 m. spalio 12 d., atliekant kratą gyvenamojoje kameroje Nr. 100 nebuvo pastebėta, jog kameroje buvę elektros prietaisai – televizoriai, būtų buvę sugadinti (pažeisti). Tarnybiniame pranešime teigiama, kad elektros prietaisus patikrinimui nešė pareigūnai, elektros prietaisai buvo tikrinti rentgeno aparatu (padedant elektros prietaisus ant rentgeno aparato takelio, ir juos praskenavus, juos paimant kitoje rentgeno pusėje nuo takelio) ir tikrinimo metu incidentų ar galimų elektros prietaisų sugadinimo atvejų nebuvo. Tarnybiniame pranešime taip pat informuojama, kad elektros prietaisų patikrinimo metu, jokių incidentų ar galimų šių daiktų pažeidimų neįvyko. Pažymi, kad televizoriai buvo nešami pareigūnų atskirai nuo kitų nuteistųjų daiktų (čiužinių, pagalvių, antklodžių) bei grąžinti iš karto po kratos. Televizoriai nebuvo papildomai ardomi ar kitaip tikrinami, buvo grąžinti tokios būklės, kokios ir paimti. Daro išvadą, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių jog LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai netinkamai atliko pareigas. Taip pat nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo televizorius buvo sugadintas kratos metu ir, kad tai įvyko dėl pareigūnų kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Atsakovės nuomone, Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti žalą turėtų būti atmestas. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog po kratos darymo parnešus jo televizorių ir jį įjungus, apie 1/3 televizoriaus ekrano buvo vertikali juoda juosta su vaivorykšte. Nurodė, jog vienas asmuo nešė po du televizorius, t. y. kiekvienoje rankoje po vieną, dar reikėjo atsidaryti duris ir kelerius vartus iki jų nunešimo į rentgeną ir parnešimo, tuo metu galimai ir buvo sugadintas televizorius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis iš karto po televizoriaus sugadinimo pateikė prašymą Šiaulių kalėjimui išsaugoti vaizdo registratorių dėl kratos darymo, tačiau teismui vaizdo registratoriaus duomenys nepateikti. Po skundo Šiaulių kalėjimui pateikimo du Šiaulių kalėjimo pareigūnai nupaveikslavo sugadintą televizorių („padarė tris nuotraukas“). Kameroje tuo metu buvo 5 nuteistieji, kiekvienas savo televizoriumi naudojosi su ausinėmis, nes vis žiūri skirtingas televizijos laidas, jis nurodytu laikotarpiu dėl sugadinto televizoriaus negalėjo žiūrėti televizijos laidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo dydį prašo spręsti teismo nuožiūra, tai jam nėra esminis dalykas.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui T. L. 195 Eur turtinės ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6615-952/2024 atmetė pareiškėjo T. L. skundą (b. l. 129-134, t. I).
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 195 Eur turtinės žalos atlyginimą už kratos atlikimo metu sugadintą televizorių, nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, 2023 m. spalio 12 d. vykusios kratos metu iš pareiškėjo paimtas televizorius buvo tikrintas rentgeno aparatu, padedant televizorių ant rentgeno aparato takelio ir jį nuskenuojant, televizorius atgal nuo takelio buvo paimtas kitoje rentgeno pusėje. Atlikus tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų išnešant televizorių iš gyvenamųjų patalpų ir jį grąžinant atgal po patikrinimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad išoriškai jokių televizoriaus pažeidimų nesimatė, pažeidimus jis pamatė tik įjungęs televizorių.
Teismas vertino, kad byloje trūksta duomenų, siekiant pripažinti, kad televizorius buvo sugadintas kratos metu. Nors pareiškėjas prašė teismo, kad jam būtų atlyginta turtinė žala – 145 Eur už televizorių bei 50 Eur už kurą jį atvežant, tačiau pareiškėjo prašoma priteisti žala nėra pagrįsta televizoriaus įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, tai pat čekiais / sąskaitomis, kurios patvirtintų, jog buvo sumokėta už kurą. Teismas akcentavo, kad turtinės žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas byloje neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei patirtos turtinės žalos, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 195 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog sugedęs televizorius lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys; pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo galbūt patirti neigiami išgyvenimai dėl to, kad 30 dienų jis neturėjo televizoriaus, yra mažai tikėtini, nesudarantys pagrindo jam priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjui neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas atmetė jo skundą dėl žalos iš valstybės atlyginimo.
Pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 154-159, t. I) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies - Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LVAT byla Nr. TA-139-602/2025).
LVAT minėta nutartimi nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šiuo atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas atsakovo atstovo į bylą pateiktais procesiniais dokumentais, susijusiais su pareiškėjo skundų / prašymų dėl kratos metu sugadinto televizoriaus nagrinėjimu (Šiaulių kalėjimo Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, protokolu Nr. SV-24-28218; jaunesniojo specialisto M. M. 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniu pranešimu; pareiškėjo pateiktais skundais / prašymais Šiaulių kalėjimo viršininkui bei Tarnybai dėl kratos metu sugadinto televizoriaus ir Šiaulių kalėjimo viršininko bei Tarnybos atsakymais į pareiškėjo skundus / prašymus), tačiau teismas jokio savarankiško aplinkybių tyrimo (vertinimo) neatliko, priimdamas sprendimą pasikliovė tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą apklausti byloje liudytojus J. S., A. B. ir D. P., kurie, pareiškėjo teigimu, galėtų patvirtinti televizoriaus sugadinimo aplinkybes, ir apklausti R. L., kuri galėtų patvirtinti turėtas išlaidas (turtinę žalą) dėl televizoriaus įsigijimo (jo vertės) ir atvežimo pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas prašė išreikalauti iš atsakovo atstovo ir įvertinti vaizdo registratoriaus medžiagą, nes kratos atlikimas, televizoriaus nešimas į rentgeną (su kuo, pareiškėjo vertinimu, ir yra susijęs televizoriaus sugadinimas) buvo filmuojami. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog byla nagrinėjama dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pareiškėjo nurodyti liudytojai negalės patvirtinti jokių su skundu susijusių aplinkybių dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo prašymo dėl vaizdo registratoriaus medžiagos išreikalavimo iš atsakovo atstovo teismas nesprendė ir dėl to nepasisakė, nors atsakovo atstovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog su pareiškėjo skundu susijęs vaizdo įrašas yra išsaugotas ir vaizdo duomenys gali būti pateikti teismui dėl jo žinioje esančios administracinės bylos; esant poreikiui vaizdo įrašo kopiją atsakovo atstovas pateiks gavęs atitinkamą prašymą (reikalavimus).
LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas posėdžių metu daugiausia dėmesio skyrė aplinkybėms dėl žalos fakto nustatymo (t. y. ar pareiškėjas turi įrodymus, galinčius pagrįsti televizoriaus įsigijimo ir atvežimo jam išlaidas, ar pareiškėjas lankėsi pas psichologus / psichiatrus dėl emocinės būklės pablogėjimo dėl televizoriaus sugadinimo), tačiau bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – ir CK) 6.271 straipsnį, t. y. sprendžiant, ar egzistuoja CK įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, ar atsirado žala ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien žalos fakto nustatymu ir nenagrinėdamas kitų viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygų, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, esant byloje kilusiam ginčui dėl kratos metu galbūt neteisėtai atliktų veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas pareiškėjo televizorius, turėjo išreikalauti iš atsakovo atstovo vaizdo registratoriaus medžiagą, nes būtent šie įrodymai yra tiesioginiai įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti aplinkybes dėl kratos metu galbūt sugadinto televizoriaus.
Ši byla Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gauta 2025 m. lapkričio 25 d. (b. l. 160, t. I).
Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 100, kurioje tuo metu bausmę atliko pareiškėjas, buvo atlikta neplaninė krata.
Po kratos atlikimo buvo surašytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo „Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, protokolas“ Nr. SV-24-28218 (b. l. 32, t. I).
Pareiškėjas 2023 m spalio 13 d. pateikė skundą Šiaulių kalėjimo viršininkui dėl kratos metu sudažyto televizoriaus ir kompensavimo už jį. Nurodė, kad televizorius MEDION (modelis: 21501 EU-G 54,6 cm (21,5) LCO-TV, gamyklos Nr. 4015625794407) pirktas 2022 m. už 145 Eur (b. l. 33-34, t. I).
Šiaulių kalėjimas 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė pareiškėjui atsakymą „Dėl padarytos žalos kratos metu“, kuriame nurodė, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnas netinkamai atliko pareigas. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas neatitinka realios tikrovės ir pripažintinas nepagrįstu (b. l. 36-38, t. I).
Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. pateikė Šiaulių kalėjimo viršininkui savo 2023-10-17 prašymą dėl 2023 m. spalio 12 d. atliktos kratos (b. l. 39-41).
Šiaulių kalėjimas 2023 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui pateikė atsakymą į minėtą prašymą. Atsakyme nurodyta kratos kameroje atlikimo tvarka, kokie reikalavimai keliami pareigūnams, kad pareigūnai neturi išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją ar prieš kitą nuteistąjį (b. l. 43-45, t. I).
Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl 2023 m. lapkričio 20 d. atsakymo (b. l. 46-51, t. I). Skunde buvo užduoti klausimai: kokia yra numatyta žalos atlyginimo tvarka nuteistiesiems priklausančių asmeninių daiktų sugadinimą?; ar per kratą išnešami elektros prietaisai tikrinami specialisto, turinčio kvalifikaciją tam darbui atlikti?; ar visi kratoje dalyvaujantys pareigūnai turi vaizdo registratorius?; ar patalpoje, kur yra rentgenas, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera?; ar visas kratos procesas fiksuojamas vaizdo registratoriais?; ar turi teisę Ūkio būrio nuteistieji, kaip pašaliniai asmenys, dalyvauti kratos atlikimo proceso metu?; kas neša atsakomybę už Ūkio būrio nuteistųjų padarytą žalą?; ar gali Ūkio būrio nuteistieji vaikščioti po kamerą, kurioje prasidėjęs kratos procesas?; ar neturėtų būti pakeista nuteistiems patalynė po kratos, kurios metu Ūkio būrio nuteistieji ją nešdami volioja ant žemės?; kodėl kratų metu Ūkio būrio nuteistieji nedėvi pirštinių?; kiek yra gauta skundų Šiaulių kalėjime nuo 2023 m. sausio 1 d. dėl kratų metu sugadintų daiktų?.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. sausio 9 d. atsakė pareiškėjui į pateiktą skundą (b. l. 52-57, t. I). Atsakyme nurodyta, jog, įvertinus skundo nagrinėjimui surinktą ir atsakyme nurodytą medžiagą bei aplinkybes, nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo viršininko 2023-11-20 atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo 2023-12-05 skundas nepagrįstas (b. l. 52-57, t. I).
Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, prašydamas įpareigoti Šiaulių kalėjimo administraciją atlyginti jam žalą 145 Eur už kratos metu sugadinta televizorių ir 50 Eur kelionės dėl vykimo pirkti ir jam atvežti televizorių išlaidas (b. l. 58-60, t. I).
Lietuvos Kalėjimų tarnyba 204 m. sausio 15 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad jo skundas nepagrįstas (b. l. 61-64, t. I).
LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas M. M. 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl gyvenamoje kameroje Nr. 100 atliktos kratos nurodė, kad atliekant kratą kameroje Nr. 100, nei kratos pradžioje, nei pabaigoje nebuvo jokių akivaizdžių pastebėjimų ar duomenų, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 100 esantys elektros prietaisai, t. y. televizoriai, būtų pažeisti. Jaunesnysis specialistas M. M. kartu su kolegomis nešė elektros prietaisus patikrinimui į suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo paskirstymo skyrių, kur rentgeno aparato „Rapiscan“ pagalba (padedant elektros prietaisus ant rentgeno aparato takelio, šiuos daiktus nuskenavus ir paimant juos kitoje rentgeno pusėje nuo takelio) buvo patikrinta, ar nėra juose paslėptų suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiamų turėti daiktų. Daiktų patikrinimo metu jokių incidentų ar galimų elektros prietaisų pažeidimų neįvyko, visa krata buvo fiksuojama vaizdo registratoriumi, kaip ir visos kitos atliekamos kratos. Televizoriai pareigūnų buvo nešami atskirai nuo kitų nuteistųjų asmeninių daiktų (čiužinių, pagalvių, antklodžių). Elektros prietaisai buvo grąžinti iš karto po kratos, jie nebuvo papildomai ardomi ar kitaip tikrinami, grąžinti tokios pat būklės kokios ir paimti (b. l. 65, t. I).
Teismas 2026 m. kovo 9 d. teismo posėdyje apklausė pareiškėjo nurodytus liudytojus J. S., A. B. ir D. P.. Jie parodė, kad kartu su pareiškėju toje pačioje kameroje (viso 5 asmenys) atliko laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. spalio 12 d. po kratos jų kameroje buvo parnešti 5 televizoriai. Pareiškėjui įjungus savo televizorių, per televizoriaus vidurį nebuvo vaizdo, matėsi juoda juosta, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis savo televizoriumi. Kol televizorius nebuvo įjungtas, jokių sugadinimų nesimatė. Visi savo televizorius žiūri su ausinėmis, kad netrukdytų vieni kitiems.
2026 m. kovo 9 d. teismo posėdyje liudytoja R. L. parodė, kad ji 2022 m. rudenį važiavo su automobiliu į Šiaulius pirkti televizorių. Už televizorių sumokėjo 145 Eur ir jį nuvežė pareiškėjui. Televizoriaus pirkimo čekio neišsaugojo.
Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas iš karto kreipėsi dėl sugadinto televizoriaus, prašė išsaugoti 2023 m. spalio 12 d. vaizdo registratoriaus medžiagą, nes kratos atlikimas, televizoriaus nešimas į rentgeną (su kuo, pareiškėjo vertinimu, ir yra susijęs televizoriaus sugadinimas) buvo filmuojami. 2023 m. lapkričio 13 d. Šiaulių kalėjimas atsakyme pareiškėjui nurodė, kad nepripažįsta, jog kratos metu buvo sugadintas jo televizoriaus ekranas. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių kalėjimas 2023-11-13 atsakyme pareiškėjui nurodė, kad vaizdo įrašas yra išsaugotas ir galės būti pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui kaip įrodymas (b. l. 37, t. I). Lietuvos kalėjimų tarnyba teismui į 2025-12-01 prašymą dėl įrodymų pateikimo atsakė, kad vaizdo registratoriaus pateikti negali, nes jis saugomas tik 30 dienų (b. l. 168 ir 169, t. I).
Taigi, kilus ginčui dėl sugadinto televizoriaus Šiaulių kalėjimas privalėjo išsaugoti vaizdo registratoriaus medžiagą bei nupaveiksluoti ar kitomis techninėmis priemonėmis fiksuoti pareiškėjo televizoriaus vaizdą jį įjungus, kad Šiaulių kalėjimas įrodymais galėtų galimai paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo televizoriaus sugadinimo.
Liudytojai J. S., A. B. ir D. P. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po 2023 m. spalio 12 d. darytos kratos parnešus į jų kamerą televizorius ir pareiškėjui įsijungus savo televizorių, 1/3 ekrano buvo juoda juosta ir televizoriumi dėl to nebuvo galima naudotis.
Apibendrinant nurodytus įrodymus, konstatuojama, jog po 2023 m. lapkričio 12 d. darytos kameros kratos pareiškėjui buvo grąžintas sugadintas jo televizorius, t. y. apie 1/3 dalis įjungto televizoriaus vaizdo nesimatė ir tokiu televizoriumi negalima naudotis dėl prasto vaizdo. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog televizorius galėjo būti sugadintas netyčia atliekant veiksmus dėl kratos darymo (televizoriaus nešimas į rentgeną ir parnešimas, kai tuo pačiu metu reikėjo atsidaryti patalpų duris ir vartus). Pareiškėjui padaryta žala dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (galimai dėl neatsargumo) ir atsiradusios žalos. Konstatuojama, jog pareiškėjas šiuo atveju turi teisę į žalos atlyginimą.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą 145 Eur už sugadintą televizorių.
Pareiškėjas nurodė, jog už jo televizorių buvo sumokėta 145 Eur. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymo į teismo 2025-12-01 paklausimą atsakyta, jog televizorius MEDION (modelis: 21501 EU-G) į Šiaulių kalėjimą pristatytas 2022 m. gegužės 25 d. ir perduotas pareiškėjui 2022 m. gegužės 31 d. ( b. l. 168, t. I). Pareiškėjas nepateikė televizoriaus pirkimo kvito ar kitų įrodymų apie jo kainą, tačiau tokia televizoriaus kaina yra reali. Nuo televizoriaus atvežimo pareiškėjui (2022-05-25) iki jo sugadinimo (2023-10-12) praėjo beveik 1 metai 5 mėnesiai, todėl taikomas televizoriaus nusidėvėjimas 20 procentų ir pareiškėjui už sugadintą televizorių priteisiamas 116 Eur žalos atlyginimas.
Pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur išlaidas už automobilio degalus.
Pareiškėjas nenurodė su kokiu automobiliu (automobilio markė) jo žmona važiavo pirkti televizorių ir kokios rūšies degalai (benzinas, dyzelinas) naudoti. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti automobilio sunaudotų degalų kiekį. Bylos duomenimis, liudytoja R. L. gyvena Viduklės mstl. Raseinių r. Interneto https://atstumai.lt/atstumas/Viduklė-Šiauliai/264541 duomenimis atstumas nuo Viduklės mstl. Raseinių r. iki Šiaulių m. yra 84,35 km. Faktiškai R. L. iš savo namų į parduotuvę pirkti pareiškėjui televizorių ir jį nuvežti į Šiaulių kalėjimą turėjo nuvažiuoti didesnį atstumą, galimai apie 100 km į vieną pusę. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos duomenimis 2022 m. gegužės mėn. benzino kaina buvo 1,56 Eur, dyzelino – 1,58 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už sunaudotus degalus pareiškėjui priteistinas žalos atlyginimas 30 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 30 Eur už dieną, kai negalėjo naudotis televizoriumi.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 6 punkte kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to išeina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sudaužyto (pažeisto) televizoriaus ekrano televizoriumi negalėjo naudotis vieną mėnesį iki kito televizoriaus atvežimo. Jis patyrė stresą, kad pareigūnai neigė televizoriaus sugadinimo faktą, duodami suprasti, kad jis po kratos darymo pats sudaužė savo televizorių. Jis kameroje yra uždaro režimo sąlygomis 23 val. .per parą, be televizoriaus žiūrėjimo neturi ką veikti, kitų nuteistųjų televizoriais negalėjo naudotis, nes kiekvienas nuteistasis savo televizorių žiūri naudodamasis ausines, kad netrukdytų kitiems žiūrėti jų pasirinktas televizijos programas. Kameroje nėra radio imtuvo (taško). Visą minėtą laikotarpį jis buvo prislėgtas, negalėjo sužinoti žinių, vaikščiojo iš vieno kameros galo į kitą, dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Teismas vertina, kad pareiškėjas mėnesį laiko negalėjo naudotis televizoriumi, dėl uždaro režimo sąlygų kiti užsiėmimai yra riboti (gali skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius ir kt.), todėl dėl negalėjimo naudotis televizoriumi patyrė nepatogumus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir po televizoriaus sugadinimo iš karto kreipėsi į kalėjimo administraciją, siekdamas taikiai išspręsti situaciją dėl sugadinto televizoriaus bei prašė išsaugoti vaizdo registratoriaus duomenis. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, televizorius galimai buvo sugadintas dėl neatsargių pareigūnų veiksmų nešant jį patikrinti rentgenu. Pareiškėjo išgyvenimai ir nepatogumai nebuvo dideli. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjui priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas 60 Eur (po 2 Eur už dieną).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiamas turtinės žalos atlyginimas 146 Eur (116 Eur už televizorių + 30 Eur už degalus) ir 60 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. L. 146 Eur turtinės žalos ir 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.