- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eA-2466-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01267-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė (pran.)
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Z.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2025 m. kovo 14 d. rašte Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) inspektorei D. Z. (toliau – ir pareigūnė, trečiasis suinteresuotas asmuo).
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:
2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM inspektorės D. Z. veiksmų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja E. K. 2025 m. vasario 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektorės D. Z. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareigūnė, atlikdama pareigas Šalčininkų kelio poste, dirbdama Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, darbo vietoje Nr. 9, netinkamai atliko jai pavestas pareigas. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą D. Z. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
2.2. Kadangi pareigūnė yra Profesinės sąjungos narė, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-1407 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad yra taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nevertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams.
2.3. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei, nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda susijusi su padarytais tarnybiniais nusižengimais, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
2.4. Tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti ne diskriminuojant jos kaip Profesinės sąjungos narės, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad:
4.1. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 papunkčiu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
4.2. Profesinė sąjunga Rašte motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnė savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos.
4.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Iš Išvados yra akivaizdu, kad nustatant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūnės paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti savo valia – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnė savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jai neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Muitinės departamento prašymą – panaikino Raštą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektorei D. Z..
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad Išvadoje konstatuota pareigūnės teisės pažeidimų sudėtis, tačiau jokių duomenų, kad galbūt padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nėra nustatyta. Taigi, siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje nenustatyta.
9. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Byloje nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, kad pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankius Profesinės sąjungos narius.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnei tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams. Atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Raštu atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į muitinės inspektorės atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl teismas panaikino Raštu pateiktą Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektorei D. Z..
III.
13. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą.
14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Profesinė sąjunga turėjo pagrindo teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš Išvados yra akivaizdu, kad nustatant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektorei D. Z., Profesinės sąjungos narei, yra susijęs tik su jos naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.
14.2. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Nei Muitinės departamentas, nei teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
14.3. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės tik pakartojo Muitinės departamento prašyme išdėstytus motyvus ir aplinkybes. Teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo.
14.4. Byloje nebuvo vadovautasi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
14.5. Teismas nevertino svarbios aplinkybės skiriant tarnybines nuobaudas, t. y. muitinėje galiojančios 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 papunkčio, pagal kurį prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos narei, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis yra teisės aktas, kuris privalo būti vykdomas, o teismas, vertindamas aplinkybes, turi atsižvelgti į šio teisės akto nuostatas. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi nustatyta teisė susitarti dėl profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.
15. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime pagrįstai patvirtino, jog nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 14 d. rašto Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektorei D. Z., teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Muitinės departamentas atliko trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės inspektorės D. Z. veikos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (Tarnybinio patikrinimo išvada), kreipėsi į Profesinę sąjungą, pateikdamas Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga ginčijamu Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, spręsdama, jog sprendimas skirti šią nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė Profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Muitinės departamento prašymą panaikinti Raštą, sutiko su šio departamento argumentais, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti dėl šio asmens narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos atliktas vertinimas šiuo atveju taip pat buvo susijęs su pažeidimo, nurodyto Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pagrįstumo ginčijimu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas tenkino Muitinės departamento prašymą ir panaikino Raštą.
20. Profesinė sąjunga, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog priimant Tarnybinio patikrinimo išvadą Muitinės departamentas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, taikė dvigubus standartus ir persekiojo trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip Profesinės sąjungos narį. Profesinė sąjunga iš esmės ginčija pagrindinę pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju Profesinė sąjunga neįrodė, kad Muitinės departamentas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Dėl to teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
23. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
24. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; kt.).
26. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatymo reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024; kt.).
27. Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir, kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020; kt.).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išvadoje pareiškėjas yra nurodęs konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens padarytas tarnybinis nusižengimas, taip pat ir teisės aktus, kuriuos pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo. Išvadoje nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, jog pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį (žr. šios nutarties 7 p.).
29. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje nagrinėjamo ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, sprendžia, kad atsakovo Rašte bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjas siekia persekioti bei diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys, yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens naryste Profesinėje sąjungoje ar jo aktyvia veikla, ginant Profesinės sąjungos narių teises, t. y. vykdoma jo atstovavimo pareigūnams (darbuotojams) veikla, dėl kurios galbūt galėtų kilti abejonės, kad pareiškėjas siekia diskriminuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės ir / ar aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį pažeidimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, jog tarnybinę atsakomybę trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama taikyti ne dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, Išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama.
30. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino (ABTĮ 56 str. 7 d.), sprendimas priimtas, laikantis ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, o vien tai, jog atsakovas (Profesinė sąjunga) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Profesinė sąjunga Muitinės departamentui pateiktame Rašte nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z., todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo prašymą ir panaikinęs šį Raštą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti. Įvertinus tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.