Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-10268-402/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: eI3-10268-402/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01267-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Trečiasis asmuo: D. Z.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-10268-402/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01267-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 14 d. rašte Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z..

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Imuniteto tarnybai atlikus patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą D. Z. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektorės D. Z. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nustatyta, tokia savo veika (neveikimu – nereikalavo pateikti tikrinimui būtinų dokumentų, veikimu – tikrinimą atliko ne pagal patikrinimo akte suformuotas užduotis) D. Z. pažeidė Darbo su tikrinimų valdymo sistema tvarkos aprašo 196 punkto nuostatas, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11 ir 12 punktų nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 dalyje numatyto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo, nevykdė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 20 str. 6 punkto bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 ir 6 punktuose numatytų pareigų, neatliko Šalčininkų kelio posto darbo vietų aprašymo DV Nr. 9 nustatytos 2 ir 12 funkcijų bei Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.3 ir 5.9 papunkčiuose nustatytų funkcijų ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Kadangi pareigūnė yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-1407 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nevertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams. Pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei, nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 14 d. rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą D. Z. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda susijusi su padarytais tarnybiniais nusižengimais, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pareiškėjas pažymi, jog tarnybinę nuobaudą D. Z. ketinama skirti ne diskriminuojant jos kaip profesinės sąjungos narės, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl mano, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymi, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Atsakovė nurodo, kad nepagrįstas Muitinės departamento teiginys, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Nurodo, jog vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo, taip pat ir vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ nuostatomis. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-7964 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnė savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Vadovaujantis LVAT praktika analogiškose bylose, pažymi, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnė savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai. Iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūnės paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnė savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jai neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnė savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės

posto inspektorei D. Z., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariai, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą - dėl jo narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3- 555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 14 d. rašto Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui – trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. Z. eina Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė pareigas.

2025 m. vasario 27 d. Departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai einantis Generalinio direktoriaus pareigas, patvirtino 2025 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės inspektorės D. Z. veiksmų“, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Muitinės departamentas 22025 m. vasario 28 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-1407 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, tikrintojas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nevertino svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, netinkamai aiškinant teisės normas ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas – poveikio priemonė pareigūnams – profesinės sąjungos nariams.

Profesinė sąjunga šioje byloje ginčijamu Sprendimu nurodė, kad, be kita ko, tarnybinių nuobaudų skyrimą vertina kaip persekiojamo pobūdžio poveikio priemonę pareigūnei – profesinės sąjungos narei. Be to, įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Iš aukščiau išdėstyto, matyti, jog atsakovė, teikdama atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tokį prašymą dėl sutikimo davimo tik tuo aspektu, ar yra faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens padarytų tarnybinių nusižengimų, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas atsakovės ginčo Sprendime nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytos aplinkybės susijusios su tarnybiniais pažeidimais ir niekaip nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Apie trečiojo suinteresuoto asmens aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje įrodymų byloje nepateikta.

Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo atsisakymą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą grindė tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bei netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, be to, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Profesinė sąjunga mano, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos tyrėjas (tikrintojas), atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.

Teismo vertinimu, susipažinus su Tarnybinio patikrinimo išvada, matyti, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo), aplaidaus pareigų atlikimo, t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad pareigūnė tarnybines funkcijas atliko pažeisdama teisės aktų reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrinta sankcionuotų prekių vykdoma muitinės kontrolė ir į Rusijos Federaciją buvo importuoti lengvieji automobiliai, kuriems buvo taikomi gabenimo draudimai, padarytas daugėtas nusižengimų, kurie atskirai gali būti vertinami kaip trys savarankiški tarnybiniai nusižengimai, inspektorei D. Z. skirtina tarnybinė nuobauda pažeminimas pareigose, tačiau atsižvelgiant į jos labai gerą tarnybos eigą iki tarnybinių nusižengimų padarymo - siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išanalizuoti vaizdo stebėjimo įrašai, pareigūnų paaiškinimai ir konstatuota, kad inspektorės D. Z. padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės - dėl nepridėtų dokumentų į muitinės informacines sistemas, eliminuota galimybė kompetentingam skyriui vykdyti sankcionuotų prekių kontrolės funkcijas; dėl neteisingai nustatyto automobilių AUDI RS6 Avant, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5 XDrive30d, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) amžiaus, minėti automobiliai importuoti į Rusijos federaciją, neužtikrinta sankcionuotų prekių kontrolė; dėl netinkamai atlikto muitinio tikrinimo (neįvykdžius patikrinimo akte Nr. R24LTVK3000EK6356818 suformuotų tikrinimo nurodymų) automobiliai BMW M3 Competition M xDrivei, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) importuoti į Rusijos federaciją, neužtikrinta sankcionuotų prekių kontrolė.

Teismas vertina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota D. Z. teisės pažeidimų sudėtis, tačiau jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nėra nustatyta. Taigi, siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje, nenustatyta.

Pažymėtina, jog byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatavimui, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Kaip minėta, tokių duomenų nepateikta.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankius Profesinės sąjungos narius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama. Todėl plačiau dėl Profesinės sąjungos atsakyme pareiškėjui išdėstytų argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su profesinės sąjungos nariams taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, nepasisakytina, pažymint, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnei tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.

Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į muitinės inspektorės atliktus tarnybinius nusižengimus. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z. pateiktu 2025 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2025 m. kovo 14 d. raštą Nr. 1P-7964 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektorei D. Z..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė