- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- II-385-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00267-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, vykdančio individualią veiklą, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Ir Institucija) 2024 m. liepos 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2024 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo E. T. pranešimą dėl vaikų keliamo triukšmo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nutraukė. Nutarime nurodoma, jog 2024 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas E. T. pranešimas Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog kaimynų kieme vaikas spardo kamuolį. Jo keliamas triukšmas trukdo poilsiui. Dėl įvykdyto viešosios rimties trikdymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėta administracinė bylos teisena ROIK(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 str. 1 d. Nutarime pažymima, jog pareiškimo tikslinimo metu, buvo apklaustas pareiškėjas, kaimynė, nuvykta į nurodytą vietą. Iš gyvenamosios aplinkos (namo kiemo) galimai natūraliai kieme vaikų atsirandantys garsai, kurie yra neišvengiami ir negalėtų būti vertintini kaip trikdantys asmenų ramybę ir poilsį ANK 488 str. 1 d. prasme ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 str. 3 d. prasme. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad triukšmo lygis buvo matuotas, todėl pareiškėjo vertinimas yra subjektyvus, t. y. toks kaip kiekvienas (tame tarpe ir pats pareiškėjas) triukšmą ir jo sąlygojamą rimties trikdymą supranta. Pažeidimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma, surinktais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 565¹ str. 1 d. 1 p., administracinė teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties (b.l. 5-6).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugpjūčio 9 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjo E. T. skundas dėl Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad administracinė teisena buvo pradėta pagal pareiškėjo pranešimus ir pareiškimą apie besikartojantį triukšmą vakarais, po numatyto ramybės laiko 19.00 val., sklindantį iš gretimos valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo kurios jie atskirti vien pareiškėjo statyta medine tvora, neturinčia reikšmingų garso izoliavimo savybių. Bet kurioje iš valdų sklindantis triukšmas reikšmingai įtakoja kitą valdą, ženkliai blogina galimybę naudotis sklypais, o ir pačiu būstu darbui ir poilsiui, kas ypač ženklu vakaro bei nakties valandomis, apibrėžtomis ANK kaip rimties metas. Pareiškėjas savo valdoje turi bazinės rimties lūkesčių savo būstui ir tokius jų lūkesčius gina ANK, kaip ir kitos Konstitucinės bei kitos teisinės nuostatos, paties būsto samprata. Kaip įrankis, ANK gali būti efektyvus – tokiu būti sukurtas – tik tuomet, kai yra taikomas, kai užtikrinamas jo veikimas. Kaip šiuo metu galima matyti iš aptariamos bylos, Klaipėdos mieste jis neveikia, yra sabotuojamas, įtvirtinant nepasitikėjimo valstybės institucijomis, teisinio nihilizmo nuotaikas. Prieš keletą metų gretimoje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsigyveno asmenys, visiškai pakeitę rimties situaciją jų kaimynystėje. Jie čia gyvena jau virš dvidešimties metų. Pradėję nuo garso aparatūros naudojimo sklypo atvirojoje dalyje ir naktinių pramogavimų, jie netruko savo nuožiūra, be jų sutikimo, lankytis jų valdoje, grasinti susidorojimu bei puldinėti, taip pat draskyti rūbus ir braižyti, šmeižti, kad jie yra puolami. Jie įsteigė savo sklype neprojektuotą ir su aplinkiniais nederintą vaikų aktyvių pramogų zoną, kur kviečia valdoje negyvenančius asmenis smagiai ir triukšmingai leisti laiką. Jų triukšmo zona ribojasi su jų ramiausia sklypo dalimi vidiniame kieme, tokiu būdu rimtį jų kieme paverčiant gretimų triukšmadarių įgeidžių įkaite. Tai nepriimtina. ANK numato drausminimą už rimties trikdymo veikas, akivaizdžiai įtvirtindamas rimtį, kaip viešųjų erdvių ir būstų pirminę sąlygą. ANK 488 str. aiškiai teigiama, kad trukdyti ramybę, poilsį ar darbą yra baustinas nusižengimas. 2024 m. birželio 5 d. buvo triukšmaujama, nes žmonės vakare nutarė nusipjauti žolę, leido vaikams šėlti lauko dalyje. Buvo aišku, kad tai ne atsitiktinumas, o aiškūs sprendimai niokoti vakaro rimtį, nepaisant tvarkų ir aplinkinių. Jis skambino 112. Operatorius patvirtino triukšmą. Atvykus tyrėjai, ji ieškojo, kas nepatvirtintų triukšmo fakto. Tyrėja periodiškai mini, kad „pranešimai nepasitvirtino“, tačiau taip yra dėl to, kad patruliai atvyksta vėliau, po pusvalandžio. Prašo teismo įpareigoti policijos įstaigą surinkti reikalingą medžiagą tokiu būdu, kad ji būtų tiesiogiai susijusi su jo kreipiniu ir atspindėtų jo nurodytus triukšmo fiksavimo faktus (b.l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jis visais trimis atvejais skambino Bendruoju pagalbos centro numeriu. Jis skambino 2024 m. birželio 5 d. ir birželio 28 d., kadangi buvo triukšmaujama vakaro metu. Jis taip pat skambino birželio 29 d. du kartus. Pirmu kartu operatorė net nenorėjo priimti jo skambučio, nes teigė, jog vaikai gali žaisti kieme. Tuomet jis vėl paskambino ir atsiliepė kitas operatorius. Jis uždavė operatorei klausimą, ar ji girdi triukšmą. Ji atsakė, kad taip. 2024 m. birželio 5 d. vaikai buvo paleisti į kiemą triukšmauti, taip pat buvo įjungta žoliapjovė. 2024 m. birželio 28 d. jis gerai atsimena, nes tą dieną taip pat buvo triukšmaujama. Kaimynų vaikas lanko futbolą, todėl jis stipriai spardo kamuolį. Tie kamuolio spyriai trikdė vakaro rimtį. Jis nematavo triukšmo garso aparatais, nes jis neturi tam įgūdžių ir aparatūros fiksuoti tokiam garsui. Jis namuose uždarė visus langus, vis tiek girdėjosi triukšmas ir tokiu būdu jo ramybė buvo sutrikdyta. Kamuolio spyrio garsas gali būti prilyginamas šūvio garsui. Vakaro metu triukšmas neturi vykti, nes tai yra poilsio metas. Jis gyvena gyvenamajame name. Šalia taip pat stovi namai. Jo supratimu jo namo pagrindinė paskirtis – būstas, gyvenamoji vieta. Sklypams nenumatyti tarpusavio sanitariniai atstumai ar garso sulaikymo įrenginiai, todėl turi būti užtikrinta rimtis būstuose, kuri leistų kokybiškai ilsėtis. Triukšmas sklinda iš (duomenys neskelbtini). Iš ten eina triukšmas, jie pasistatė žaidimo aikštyną, mėto gaišenas, šiukšles į jo kiemą. 2024 m. birželio 5 d. buvo tikslinis išpuolis triukšmauti vakare, jie vykdo triukšmo atakas jo atžvilgiu, nes žino, kad policijos pareigūnai atvyksta vėliau. Jie paleidžia vaikus šūkauti, klykauti, taip pat pjauna žolę. Jis mano, kad jie jį provokuoja, nes akivaizdu prieš jį rengiamos triukšmo atakos. Vaikų skleidžiami garsai yra triukšmo tarša. Mieste yra žaidimų aikštynai, atstumai sanitariniai sudaryti jiems žaisti. Šiuo atveju kieme įrengtas žaidimų aikštynas. Vaikų triukšmingas žaidimas turėtų būti ribojamas ANK 488 str. prasme, nes šis straipsnis užtikrina, jog būtų laikomasi rimties ir ramybės nustatytu metu.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. T. skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad 2024 m. birželio 28 d. buvo gautas E. T. pranešimas, kuris buvo užregistruotas įvykių registre. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas E. T., kuris paaiškino, kad kaimynų vaikas iš 9-o namo lauke spardo kamuolį, taip keldamas triukšmą. Pareigūnai jokio triukšmo nefiksavo, 9-o namo kieme jokių asmenų nebuvo. Nuėjus į 9-o namo kiemą, jame pasitiko namo gyventojas V. B., kuris paaiškino, kad į namus vaikas ką tik grįžo iš kaimo ir kamuolio nespardė, ir kad kaimynas jam ne pirmą kartą melagingai kviečia policiją. Iš E. T. buvo priimtas pareiškimas. 2024 m. birželio 29 d. buvo gautas papildomas E. T. pranešimas, kuris užregistruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo, kuris sklinda iš kaimynų kiemo. Policijos pareigūnai nurodė, kad informacija nepasitvirtino. Atvykus pranešime nurodytu adresu, pasitikęs E. T. nurodė, kad kiemas yra bendro naudojimo ir kaimynai sūpynes pastatė savavališkai ir vaikai žaidžia po 19.00 val. Vyriškis nurodė, kad gyvena kitame name, kuris yra atskirtas tvora. Vyriškiui buvo paaiškinta, kad dėl įvairių nesutarimų dėl statomų objektų kieme reikalinga kreiptis į savivaldybę. Pabendravus su pranešime minimo namo gyventojais, pastarieji nurodė, kad su kaimynu pastoviai konfliktuoja. Būnant įvykio vietoje jokių vaikų kieme nebuvo, triukšmo faktas taip pat neužfiksuotas. 2024 m. liepos 4 d. pradėtas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 str. 1 d. tyrimas, administracinis nusižengimas įregistruotas administracinių nusižengimų registre: ROIK (duomenys neskelbtini). Tikslinant nurodytas aplinkybes buvo nuvykta nurodytu adresu. Vietoje pabendrauti su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais nepavyko. Kieme matėsi pastatytos vaikiškos sūpynės, kurios stovėjo šalia tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais namais. Buvo pabendrauta su V. B. – K., kuri gyv. (duomenys neskelbtini). Pastaroji nurodė, jog užjos esančio namo gyventojams ši neturi jokių pretenzijų, esą vaikų yra visoje gatvėje, jie žaidžia, spardo kamuolį, kas yra normalu. Ramybės valandų jai niekas netrukdo. Bendraujant toliau pastaroji nurodė, jog asmuo gyvenantis (duomenys neskelbtini), pastoviai konfliktuoja ir kviečia policijos pareigūnus. Taip pat buvo bendrauta su greta besistatančio namo asmeniu, kuris savo duomenų nepateikė, nurodė, jog nenori daugiau problemų su kaimynu. Taip pat paaiškino, jog nesutarimai jau kyla dėl besiribojančių pastatų. Sūpynės, kurios stovi šalia, jam visiškai netrukdo ir jis neturi jokių pretenzijų dėl vaikų žaidimų. Taip pat papildomai buvo bendrauta su E. T. Kartu su pastaruoju buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas esantis jo planšetiniame kompiuteryje, kuriame buvo matyti žaidžiantys vaikai. Vėliau paprašius pastarojo atsiųsti vaizdo įrašą pridėjimui prie administracinio nusižengimo medžiagos, šis paaiškino, jog pareigūnai orientuojasi ne į tai, o nagrinėti reikėtų faktą, kad kiemas yra ne tos paskirties, kuriame turėtų stovėti sūpynės. E. T. teigė, jog gyvenamojo namo sklypas turi būti pritaikytas gyvenimui, o ne vaikų žaidimų aikštelėms. Pareiškimo tikslinimo metu buvo bendrauta su Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju M. P., kurio paklausus apie kilnojamas vaikiškas sūpynes, pastarasis nurodė, jog šiai dienai nėra jokio įstatyminio akto, kuris reglamentuotų kaip ir kokios paskirties sklypuose galima jas statyti. Tyrimo metu buvo bendrauta su J. B., kuri nurodė, kad su minėtu kaimynu vyksta nuolatiniai konfliktai. Kaip teigė pastaroji kaimynas nuolat kviečia policijos pareigūnus, nors kieme susirinkę vaikai jame tiesiog būna. J. B. nurodė, jog vaikai žaidžia, spardo kamuolį, supasi, galbūt garsiau pakalba, ar sušaukia, tačiau po ramybės valandų to nebūna. Per pareiškimui skirtą nagrinėti terminą, policijos informacinėse sistemose buvo patikrinti registruoti įvykiai adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tačiau informacija dėl viešosios rimties trikdymo buvo nepasitvirtinusi. Pažymi, kad iš gyvenamosios aplinkos (namo kiemo) natūraliai kieme vaikų atsirandantys ir sklindantys garsai, kurie yra neišvengiami, negalėtų būti vertintini kaip trikdantys asmenų ramybę ir poilsį ANK 488 str. 1 d. prasme ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 str. 3 d. prasme. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad triukšmo lygis buvo matuotas, todėl jo vertinimas yra subjektyvus, t. y. toks kaip kiekvienas (tame tarpe ir pats pareiškėjas) triukšmą ir jo sąlygojamą rimties trikdymą supranta. Natūralu, jog gyvenamojo namo kieme, paprastai yra girdimi garsai, kasdieninėje veikloje įskaitant ir tą kuris atsiranda žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 str. 1 d. Triukšmo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma, surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju, įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis buvo pripažinta, kad tiesioginių, objektyvių ir patikrintų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad padarytoje veikoje yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 488 str. padarymo faktas, nes nėra užfiksuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai ir tai ar tie veiksmai sukelia ANK 488 str. numatytas pasekmes. Todėl skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra pagrįsta, kas sudarė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo skundžiamą nutarimą palikti be pakeitimų ir pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 16-19).
Iš 2024 m. birželio 28 d. E. T. protokolo – pareiškimo matyti, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynai sekančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, namo kiemo vakaro metu periodiškai sklinda didelis triukšmas, dėl kurio jis ir jo sutuoktinė negali ilsėtis ir dirbti, nes keliamas triukšmas trukdo jų poilsį ir ramybę. Jis dirba iš namų, todėl visada yra namuose 2024 m. birželio 28 d., apie 20.40 val., kaimynų vaikas spardė kamuolį, kuris kėlė didelį triukšmą ir jie vėl negalėjo ilsėtis. Triukšmas sklinda į jo namo vidų, kadangi viskas girdisi ir per uždarytus namų langus (b.l. 9).
Iš 2024 m. birželio 28 d. tarnybinio pranešimo „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“ matyti, kad 2024 m. birželio 28 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jaunuolis spardo kamuolį, šalia stovi jo tėvai. Keliamas triukšmas trukdo poilsiui. Praneša namo gyventojas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas, t.y. E. T., kuris paaiškino, jog kaimynų vaikas spardo kamuolį, taip keldamas triukšmą. Jiems atvykus jokio triukšmo nesigirdėjo, 9-ojo namo kieme nebuvo jokių asmenų. Nuėjus į 9-ojo namo kiemą juos pasitiko namo gyventojas V. B., kuris paaiškino, kad vaikas ką tik grįžo į namus iš kaimo ir kamuolio nespardė, o kaimynas melagingai kviečia policiją (b.l. 12).
2024 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodytos pareiškėjo E. T. 2024 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruoto pranešimo apie kaimynų keliamą triukšmą tyrimo aplinkybės. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog policijos pareigūnai pagal 2024 m. birželio 28 d. pranešimą buvo nuvykę pranešėjo nurodytu adresu, tačiau jokio triukšmo nefiksavo, iš pareiškėjo buvo priimtas pareiškimas, pradėta administracinė bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. 2024 m. birželio 29 d. gautas papildomas E. T. pranešimas dėl triukšmo, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad triukšmas nepasitvirtino. Tikslinant nurodytas aplinkybes, buvo nuvykta nurodytu adresu, tačiau su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais vietoje pabendrauti nepavyko, pabendrauta su V. B. – K., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog už jos esančio namo gyventojams neturi pretenzijų, vaikų yra visoje gatvėje, jie žaidžia, spardo kamuolį visoje gatvėje, tai yra normalu, ramybės valandų jai niekas netrukdo, asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuolat konfliktuoja, ir kviečia policijos pareigūnus, greta besistatančio namą asmens, kuris nenorėjo prisistatyti, teigimu, konfliktai kyla dėl besiribojančių pastatų, jis pretenzijų dėl vaikų žaidimų neturįs. Papildomai bendrauta su pareiškėju E. T., kuris savo planšetiniame kompiuteryje parodė vaizdo įrašą su žaidžiančiais vaikais, kurio pridėjimui prie bylos nepateikė. Bendrauta su Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju M. P., kuris nurodė, jog nėra akto, reglamentuojančio kaip ir kokios paskirties sklypuose būtų galima statyti kilnojamas vaikiškas sūpynes. Tyrimo metu bendrauta su J. B., (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog su minėtu kaimynu vyksta nuolatiniai konfliktai, kadangi kaimynas nuolat kviečia policijos pareigūnus, o vaikai žaidžia, supasi, spardo kamuolį, galbūt garsiau pakalba ar sušaukia, tačiau po ramybės valandų to nebūna (b.l. 8).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 2024 m. rugsėjo 5 d. teismui pateikė 2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. birželio 28 d. garso įrašus, kuriuose užfiksuoti E. T. skambučiai Bendrojo pagalbos centro numeriu (Nr. BPCID 9534562258 ir Nr. BPCID 95439014220) (viena kompaktinė laikmena, esanti voke) (b.l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo E. T. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo traukiamas tiesiogiai tą nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1235/2012, N3-1265/2006, N17-1468/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021 ir kt.), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Triukšmo vertinimas dažnai yra pakankamai subjektyvus dalykas. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai kaimynai konfliktuoja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), turi būti surinkti objektyvūs duomenys apie galimą viešosios rimties sutrikdymą, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį reikia įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.
Pareiškėjas E. T. teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad Institucijos 2024 m. liepos 12 d. priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2024 m. birželio 5 d. vaikai buvo paleisti į kiemą triukšmauti, taip pat buvo įjungta žoliapjovė vakaro metu. 2024 m. birželio 28 d. taip pat buvo triukšmaujama. Kaimynų vaikas lanko futbolą, todėl jis stipriai spardo kamuolį. Tie kamuolio spyriai trikdė jo vakaro rimtį, kadangi kamuolio spyrio garsas gali būti prilyginamas šūvio garsui. Kaimynai prieš jį rengia triukšmo atakas.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateikto skundo argumentus, išklausęs E. T. paaiškinimus teisme, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei garso įrašus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas E. T. pranešimas Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo teigiama, jog 2024 m. birželio 28 d., apie 20.40 val., kaimynų kieme vaikas spardo kamuolį, kurio keliamas triukšmas trukdo poilsiui. Dėl įvykdyto viešosios rimties trikdymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėta administracinė bylos teisena ROIK(duomenys neskelbtini) pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Nuvykus pranešime nurodytu adresu iš pareiškėjo E. T. buvo priimtas protokolas – pareiškimas (b.l. 9-10). 2024 m. birželio 29 d. buvo gautas papildomas E. T. pranešimas ROIK(duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. E. T. nurodė, kad kiemas bendro naudojimo ir kaimynai sūpynes savavališkai pastatė ir būna kieme po 19.00 val., triukšmauja (b.l. 8). Pareiškėjas E. T. bendruoju pagalbos numeriu dėl triukšmo skambino ir 2024 m. birželio 5 d., tačiau pareiškimo policijai nepateikė. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 28 d. tarnybinio pranešimo, tikslinant pranešėjo E. T. nurodytas aplinkybes, buvo nuvykta pareiškime nurodytu adresu, tačiau jokio triukšmo nesigirdėjo, 9-ojo namo kieme nebuvo jokių asmenų. Nuėjus į 9-ojo namo kiemą, policijos pareigūnus pasitiko namo gyventojas V. B., kuris paaiškino, kad vaikas ką tik grįžo į namus iš kaimo ir kamuolio nespardė, o kaimynas melagingai kviečia policiją (b.l. 12). 2024 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog tikslinant įvykio aplinkybes, taip pat buvo bendrauta su J. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad su minėtu kaimynu vyksta nuolatiniai konfliktai, kaimynas nuolat kviečia policijos pareigūnus, nors kieme susirinkę vaikai, jame tiesiog būna. Vaikai žaidžia, spardo kamuolį, supasi, galbūt garsiau pakalba, ar sušaukia, tačiau po ramybės valandų to nebūna. Kieme matėsi pastatytos vaikiškos sūpynės, kurios stovėjo šalia tvoros, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais namais. Buvo pabendrauta su V. B. – K., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, jog už jos esančio namo gyventojams ši neturi jokių pretenzijų, esą vaikų yra visoje gatvėje, jie žaidžia, spardo kamuolį, kas yra normalu. Ramybės valandų jai niekas netrukdo. Taip pat nurodė, jog asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pastoviai konfliktuoja ir kviečia policijos pareigūnus. Taip pat buvo bendrauta su greta besistatančio namo asmeniu, kuris savo duomenų nepateikė, nurodė, jog nenori daugiau problemų su kaimynu. Taip pat paaiškino, jog nesutarimai jau kyla dėl besiribojančių pastatų. Sūpynės, kurios stovi šalia, jam visiškai netrukdo ir jis neturi jokių pretenzijų dėl vaikų žaidimų. Tyrimo metu papildomai buvo bendrauta ir su E. T., kartu su juo peržiūrint vaizdo įrašą, iš kurio turinio matyti žaidžiantys vaikai. Paprašius pridėti šį įrašą prie bylos, E. T. atsisakė ir nurodė, kad sklypas turi būti pritaikytas gyvenimui, o ne vaikų žaidimo aikštelėms (b.l. 8). Taigi, policijos pareigūnams nuvykus pranešime nurodytu adresu triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, faktas užfiksuotas nebuvo. Tikslinant įvykio aplinkybes, šio fakto nepatvirtino ir šalia (duomenys neskelbtini) namo gyvenantys asmenys (kaimynai). Šiuo atveju matyti, jog pareiškėjo E. T. vertinimas gali būti ne tik subjektyvus, bet ir įtakotas priešiškų tarpasmeninių santykių su kaimynais. Teismas pažymi ir tai, kad iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų 2024 m. birželio 5 d. bei 2024 m. birželio 28 d. garso įrašų, kuriuose užfiksuoti E. T. skambučiai (Nr. BPCID 9534562258 ir Nr. BPCID 95439014220), triukšmo faktas taip pat nenustatytas (padaryta įrašų kopija saugoma voke, b.l. 30).
Taigi, pareiškėjo E. T. skundo argumentai, jog kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo rengia triukšmo atakas prieš jį, triukšmas yra besikartojantis ir besitęsiantis iki šiol, yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o yra grįstas tik pareiškėjo subjektyviais išgyvenimais. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo kieme paprastai yra girdimi garsai, sklindantys kasdieninėje veikloje ar žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo E. T. pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto 488 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo E. T. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo E. T. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.