- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-547-794/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- A G, V Č
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A.G. ir V.Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-1376-918/2020 pagal pareiškėjų A G ir V Č patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr.13.12.-54 palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. G. ir V.Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12-38 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr.13.12.-54; 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimą dalyje dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo grąžinti Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūrai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjai nurodė, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas ne tik pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PŪVPAV) įstatymą, bet ir pagal Europos Sąjungos direktyvas. Pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. (12-6)-D8-5030 ir Generalinės prokuratūros 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 13.12.-86 matyti, kad valstybinių bei privačių miškų vidiniai miškotvarkos projektai, pagal kuriuos buvo kertamas miškas „Natura 2000“ tinklo teritorijose, buvo patvirtinti neatlikus jų galimo poveikio teritorijai įvertinimo ir neįsitikinus, kad jie neigiamai nepaveiks teritorijų, kur yra Bendrijos svarbos prioritetinių natūralių buveinių tipų, ekologines savybes, todėl, pareiškėjų nuomone, buvo pažeistos abi 1992 m. gegužės 21 d., Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros-apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Skunde nurodyta, kad iš Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. (12-6)-D8-5030 matyti, kad PŪVPAV įstatyme yra nustatyta kitokia leidimų planuojamai ūkinei veiklai išdavimo tvarka nei nustato Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d. direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 2 punktas ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis, t. y., šių direktyvų reikalavimai į PŪVPAV įstatymą nėra perkelti. 2014 m. balandžio 16 d. direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 2 punkto ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nacionalinių institucijų darbuotojai pažeidė Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punkto reikalavimus. Pareiškėjų teigimu, yra visos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – padarytas Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimas, pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu ir valstybės institucijos nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, todėl prokurorui atsiranda pareiga ginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nesutinka su juo ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad iš skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų. Skunde teismui iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, jis grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pareiškime Generalinei prokuratūrai ir aukštesniajam prokurorui, ir yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose. Prokurorai nutarimuose išsamiai ir motyvuotai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Pareiškėjai neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jų pareiškimą bei skundą padarė kokių nors proceso teisės normų ar teismų praktikoje suformuluotų skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisyklių pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir formuojama teismų praktika - apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
6. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė nesant pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjų skunde nurodytų faktų ir aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjai A. G. ir V. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį, pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12-38 ir Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr.13.12.-54; 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimą dalyje dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo grąžinti Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Prokuroras nerinko faktinių duomenų, neanalizavo ir nevertino ar nacionalinės institucijos pašalino ES direktyvų pažeidimus, todėl neatliko skundų tyrimo procedūrų.
7.2. Aukštesniosios prokurorės nutarimu prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimas buvo paliktas galioti, nors spręsdamas dėl skunde nurodytų aplinkybių prokuroras tinkamai neatliko Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytų tyrimo veiksmų, neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių.
7.3. Generalinė prokuratūra nustatė, kad pelkiniuose miškuose, kurie yra priskirti Bendrijos svarbos prioritetiniams natūralių buveinių tipams yra vykdomi plynieji miško kirtimai, taip sunaikinant šias į Buveinių direktyvos I priedą įrašytas ypatingai saugomas natūralias buveines.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta byloje surinkta medžiaga bei teisiniais argumentais. Atskirajame skunde pateikiami motyvai bei argumentai, kuriais vadovaujantis prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį, iš esmės yra nenauji ir tapatūs ankstesniuose pareiškėjų skunduose prokuratūrai bei teismui pateiktiems argumentams, kurie buvo žinomi prokuroro atlikto tyrimo metu, tinkamai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose ir atsiliepime pateikiant išsamius paaiškinimus, patvirtinančius, kad pareiškėjų A.G. ir V. Č. kreipimasis išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti sprendimai.
8.2. Prokuratūroje priimtais sprendimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius tam įstatyme numatyto pagrindo. 2019-06-18 nutarime Nr. 13.12.-38 prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priimtas pateikus nagrinėjamam klausimui taikytinų nacionalinių norminių teisės aktų analizę, kuri leido prokurorui padaryti pagrįstą išvadą apie už saugomas teritorijas atsakingos institucijos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijose poveikio reikšmingumo gavimo privalomumą. Be to, aukštesniojo prokuroro 2019-07-30 nutarime Nr. 13.12.-54 konstatuota, kad skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra susiję su valstybės institucijų bendrąja priežiūra ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisės sistemą ir (ar) direktyvų nuostatų kokybiško įgyvendinimo kontrole, o šios sritys nepriskirtinos prokuroro procesinei veiklai ir kompetencijai. Prokurorė nutarime nurodė, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad keliamas klausimas yra žinomas ir nagrinėjamas kompetentingose institucijose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Valstybinėje miškų tarnyboje).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl įpareigojimo prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
12. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė.
14. Bylos duomenimis nustatyta kad pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, dėl, jų manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. N. 2019 m. liepos 30 d. nutarimu Nr.13.12.-54. Aukštesnysis prokuroras, Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 4 dalies nustatyta tvarka, ištyręs pareiškėjų A. G. ir V. Č. skundą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, paliko galioti.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, tirdama apeliantų pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, tirdama pareiškėjų A. G. ir V. Č. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2019 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą, kuriuo paliko galioti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, priimdamas skundžiamą 2019 m. birželio 18 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratūra analizavimo aplinkybes, susijusias su pareiškėjų nurodytu didelio kiekio medžių kirtimu, vertino visumą surinktų įrodymų, analizavo nacionalinius ir Europos sąjungos teisės aktus. Byloje priešingai nei teigia apeliantai, nustatyta, kad prokurorais rinko faktinius duomenis, analizavo ir vertino ar nacionalinės institucijos pašalino ES direktyvų pažeidimus, todėl atliko skundų tyrimo procedūras. Pareiškėjai neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus - procedūras (CPK 12, 178 str.), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjų prašymui ir skundui išnagrinėti – vadovavosi Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos ministerijos dokumentais, tyrė ir analizavo pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl iš visų pareiškėjų argumentų, dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams. Prokuroras, gavęs atsakingų institucijų atsakymus, duomenis, ištyręs visus duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų ir kompetentingų veiksmų saugant viešąjį interesą, o skirtingas faktinių aplinkybių bei institucijų priimamų sprendimų vertinimas negali būti savaime vertinamas kaip viešojo intereso galimo pažeidimo įrodymas. Pareiškėjai nenurodo, kodėl prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį jos nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad tiek prokuroras, tiek aukštesnysis prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pareiškėjų skundą išsprendė teisingai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantai atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui ir prokurorams pateiktuose skunduose, ir iš esmės prašo pripažinti, kad prokurorai neteisingai įvertino, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su viešuoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo pareiškėjai nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiškėjų skundas atmestas, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.