Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Bylos nagrinėjimui prijungta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje išnagrinėto advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. (reg. Nr. AP-25621) ir 2018 m. lapkričio 6 d. skundo (reg. Nr. AP-29860) nagrinėjimo medžiaga Nr. 11.13.-99/2018, viešojo intereso gynimo priemonių taikymo medžiaga Nr. 11.13-63/2019 bei (duomenys neskelbtini) atstovų A. G. ir V. Č. 2019 m. gegužės 7 d. skundo (reg. Nr. AP-13812) nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu medžiaga Nr. 7.14.-5/2019.

Iš dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (toliau – VIGPT) medžiagos Nr. 11.13-63/2019, 2019 m. gegužės 7 d. skundo (reg. Nr. AP-13812) nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu (toliau – Ikiteisminio tyrimo (IT)) medžiagos Nr. 7.14.-5/2019 nustatyta, kad A. G. ir V. Č., kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, kartu su kitais asmenimis 2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė: 1) taikyti viešojo intereso gynimo priemones, įpareigojant atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų priemonių sustabdyti ir nutraukti aktyvius miško tvarkymo veiksmus, medžių kirtimą ir jų išvežimą Europos Sąjungai svarbių natūralių buveinių teritorijoje, 2) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (VIGPT medžiagos l. 37-53, IT medžiagos l. 1-34). Pareiškimą ikiteisminio tyrimo pradėjimo dalyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (IT medžiagos l. 54-58). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjų 2019 m. birželio 1 d. skundas atmestas ir paliktas galioti prokurorės 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas (IT medžiagos l. 60-65). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir grąžino apylinkės teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 1 d. skundą (IT medžiagos l. 69-71). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjų skundas atmestas (IT medžiagos l. 73-77). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjų skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartis (VIGPT medžiagos l. 69-73, IT medžiagos l. 82-86). Skundą viešojo intereso gynimo priemonių taikymo aspektu išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas 2019 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo (VIGPT medžiagos l. 30-34, 54-58, c. b. l. 25-29). Prokuroras nutarime nurodė, kad susipažinęs su pareiškėjų argumentais ir advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo „Dėl neteisėto valstybinių ir privačių miškų kirtimo „Natura 2000“ teritorijose“ nagrinėjimo medžiaga nustatė, kad pareiškėjai nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios išnagrinėtos 2018 m. gruodžio 14 d. prokurorės nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 13.12.-86 (VIGPT medžiagos l. 63-67, IT medžiagos l. 35-39). Be to, nutarime prokuroras pažymėjo, kad pareiškėjai subjektyviai interpretuoja tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinius teisės aktus, priimtus sprendimus (pvz.: Europos Teisingumo Teismo bylą Nr. C-441/17) bei jų nuostatų suderinamumą tarpusavyje. Pasak prokuroro, vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su valstybės tarnautojų veiksmais ar sprendimais, skirtingai aiškina teisės normas, savaime nereiškia, kad buvo padaryti teisės pažeidimai ir yra būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad atsižvelgiant į PŪVPAV, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintas Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, pareiškėjų teiginiai, kad planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose visais atvejais privalo būti gauta už saugomas teritorijas atsakingos institucijos išvada dėl planuojamos ūkinės veikos poveikio reikšmingumo, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Labanoro regioniniame parke „Natura 2000“ teritorijose, valstybiniuose ir privačiuose II grupės miškuose vykdomi neplyni (atvejiniai, atrankiniai), III ir IV miškų grupėse – plyni ir neplyni miško kirtimai, vadovaujantis valstybinių ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektais, kurie suderinti su saugomų teritorijų nacionalinių ir regioninių parkų bei rezervatų direkcijomis – gautos reikiamos išvados dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose. Be to, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai svarstyti viešai su visuomene susirinkimuose, patvirtinti aplinkos ministro įsakymais. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų priemonių saugant viešąjį interesą. Pareiškėjai A. G. ir V. Č. 2019 m. birželio 28 d. skundu aukštesniajam prokurorui prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 ir 2) priimti naują nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, įpareigojant atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų priemonių sustabdyti ir nutraukti aktyvius miško tvarkymo veiksmus, medžių kirtimą ir jų išvežimą, saugomų rūšių naikinimą Europos Sąjungai svarbių natūralių buveinių teritorijoje (VIGPT medžiagos l. 1-7). Pareiškėjai skunde nurodė, kad prokuroras neišnagrinėjo visų pateiktų faktinių aplinkybių ir argumentų. Nesutiko su prokuroro nutarime nurodytais teiginiais, kad ne visais atvejais privaloma gauti kompetentingų nacionalinių institucijų išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo, nurodė, kad pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę. Pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika (konkrečiai cituojamas Europos Teisingumo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Nr. C-441/17) nacionalinės institucijos, išduodamos leidimus kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ir neįsitikinusios, kad tokia veikla neigiamai nepaveiks teritorijos vientisumo, pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos Sąjungos viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu principą. Pareiškėjai nesutiko, kad nacionalinės kompetentingos institucijos tinkamai vykdo savo pareigas nagrinėjamu klausimu, pažymėjo, kad nei prokuroras, nei Aplinkos ministerija savo 2018 m. spalio 19 d. rašte nenurodė, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir tik įsitikinus, kad plyni miško iškirtimai neigiamai nepaveiks šios teritorijos vientisumo, be to, nė viena institucija nesikreipė į teismą dėl galimo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo, išduodant leidimus kirsti mišką. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. birželio 18 d. skundą, 2019 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-54, kuriuo paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 13.12-38 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (VIGPT medžiagos l. 23-28, c. b. l. 31-33). Prokurorė nutarime nurodė, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad keliamas klausimas yra žinomas ir nagrinėjamas kompetentingose institucijose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Valstybinėje miškų tarnyboje), turinčiose įstatymu suteiktus įgaliojimus spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl nėra teisinio pagrindo prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą.

Nesutikdami su priimtais prokurorų nutarimais, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 13.12-38 bei Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr.13.12.-54, o 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimą dalyje dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo grąžinti Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratūrai nagrinėti iš naujo.

Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas) ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75- 916/2016).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas 2019 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 13.12.-38 pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 13.12.-86, todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju šiai bylai reikšmingos ir aplinkybės, atlikti veiksmai, surinkti įrodymai, esantys advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. (reg. Nr. AP-25621) ir 2018 m. lapkričio 6 d. skundų (reg. Nr. AP-29860) nagrinėjimo medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018.

Iš minėtoje medžiagoje esančio Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 17.2.-4930 matyti, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie aplinkos ministerijos ir Valstybinę miškų tarnybą su prašymu pagal kompetenciją pateikti informaciją ar 1) vykdomi (ir kokiu pagrindu) pareiškėjo nurodyti plynieji ir atrankiniai miško kirtimai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, 2) ar nagrinėjamu atveju atliekami (atlikti) patikrinimai, siekiant įvertinti vykdomos ūkinės veiklos teisėtumą, 3) ar atsakinga institucija nagrinėjamu atveju yra priėmusi išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms) reikšmingumo, 4) kokių imamasi priemonių, siekiant išspręsti klausimus, susijusius su visuomenės nepasitenkinimu dėl Labanoro girioje, Dainavos girioje, kitose „Natura 2000“ teritorijose kertamų miškų (vykdomos ūkinės veiklos), 5) kitą, institucijų vertinimu, skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 30-31). Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. spalio 4 d. rašte Nr. R2-1712 nurodė, kad 1) vadovaujantis valstybinių bei privačių miškų vidiniais miškotvarkos projektais, Labanoro regioniniame parke, „Natura 2000“ teritorijose, valstybiniuose ir privačiuose II miškų grupės miškuose vykdomi neplyni (atvejiniai, atrankiniai), III ir IV miškų grupėse – plyni ir neplyni miško kirtimai. Pažymėjo, kad valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai svarstyti viešai su visuomene susirinkimuose, jie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymais; miškotvarkos projektai rengiami 10 metų laikotarpiui, 2) VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose atliekami miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos planiniai patikrinimai, o gavus skundą ar kitą informaciją – atliekami ir neplaniniai patikrinimai; privačių miškų savininkų vykdomų miško kritimų patikrinimai atliekami kiekvienais metais dalyje iškirstų biržių arba vykdomi neplaniniai patikrinimai, 3) vidinės miškotvarkos projektai parengti saugomų teritorijų miškuose, suderinti su saugomų teritorijų nacionalinių ar regioninių parkų bei rezervatų direkcijomis, t. y. gautos išvados dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose pritarimo, 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimu sudaryta grupė atlikti visų nuosavybės formų miškuose Labanoro regioninio parko teritorijoje vykdomų ar per pastaruosius 5 metus vykdytų pagrindinių miškų kirtimų (ne mažiau kaip 100 kirtaviečių) atitikimo teisės aktams, įvertinimą, nustatytus teisės aktų pažeidimus bei priemones kurių imtasi jiems pašalinti/sumažinti, 5) Dzūkijos nacionaliniame parke vykdomi neplyni pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus plynus kirtimus pelkinėse augavietėse ir plynus sanitarinius kirtimus (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 33). Kartu Valstybinė miškų tarnyba pateikė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2010 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 3.52-2-848 „Dėl VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos vidinio miškotvarkos projekto“, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2012 m. sausio 6 d. raštą Nr. 3.52-2-11 „Dėl išvadų vidiniam miškotvarkos projektui“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. S-58 (9.2) „Dėl Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto derinimo“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2013 m. sausio 21 d. raštą Nr. S-59 (9.2) „Dėl Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto derinimo“ (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 34-37). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. (12.6)-D8-5030 nurodė, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami pagal aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 42-43). Aplinkos ministerija pažymėjo, kad vidinės miškotvarkos projektai derinami su valstybinių parkų direkcijomis ir/ar kultūros paveldo departamentu, taip pat svarstomi su visuomenės atstovais viešuose susirinkimuose. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijoje atsižvelgiama į konkrečiai saugomai teritorijai nustatytus apsaugos tikslus, Valstybinė miškų tarnyba atlieka miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos planinius, taip pat neplaninius patikrinimus. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad miško kirtimui, kai neketinama keisti žemės naudojimo, nors jis ir yra planuojamas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas ir poveikio aplinkai vertinimas neprivalomi ir nėra teisinio pagrindo ūkinės veiklos subjektams kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo nustatymo. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad yra rengiamos ir miškų tvarkymo schemos ir kai schemų teritorija apima „Natura 2000“ teritorijas ar tokių teritorijų artimą aplinką, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos metu nustatomas schemos sprendinių įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas. Taip pat šiame rašte pažymėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimu sudaryta grupė atlikti visų nuosavybės formų miškuose Labanoro regioninio parko teritorijoje vykdomų ar per pastaruosius 5 metus vykdytų pagrindinių miškų kirtimų (ne mažiau kaip 100 kirtaviečių) atitikimo teisės aktams, įvertinimą, nustatytus teisės aktų pažeidimus bei priemones kurių imtasi jiems pašalinti/poveikiui taikyti. Iš minėtoje medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018 esančio Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 17.2.-5385 matyti, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašant pateikti 1) Darbo grupės nagrinėjamu klausimu atlikto patikrinimo išvadas (pateiktus pasiūlymus), 2) jei patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, duomenis, kokių imtasi priemonių jiems pašalinti, 3) informaciją, kokie priimti sprendimai, atsižvelgiant į Darbo grupės pasiūlymus dėl miško kirtimų planavimą ir vykdymą visos šalies saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, 4) kitą reikšmingą informaciją (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 54). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 18 d. pavedimo „Dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo ir Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių apsaugos miškuose“ matyti, kad Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriui buvo pavesta įvertinti Darbo grupės siūlymus, pradėti įvardintų teisės aktų pakeitimų atitinkamus projektus bei pradėti jų derinimo su visuomene procesą; Valstybinės miškų tarnybos direktoriui kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ direktoriumi pavesta atlikti vertinimą dėl galimo poveikio ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu („Natura 2000“ tinklo pakankamumo) aspektais, jeigu būtų taikomi pavedime nurodyti pagrindinių ir kitų buveinės kokybę reikšmingai mažinančių miško kirtimų EB svarbos natūralių miško buveinių plotuose, esančiuose visų nuosavybės formų miškuose, nutraukimo scenarijai; VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ direktoriui užtikrinti, kad planuojant 2019 m. miškų kirtimus kartografuotos EB svarbos buveinės, esančios BAST ir Vietovių teritorijose, nepatektų į pagrindiniais miško kirtimais kertamų biržių sąrašus. Be to, medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018 yra pateikta ir Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. spalio 30 d. pažyma „Apie Labanoro regioniniame parke 2013-2018 m. vykdytų pagrindinių miško kirtimų patikrinimą“, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio mėn. atsakymas Nr. (12-6)-D8(E) į 2018 m. rugsėjo 19 d. advokato S. D. skundą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymą, Valstybinės miškų urėdijos 2018 m. spalio 29 d. raštas Nr. S-2074, 2018 m. spalio 15 d. Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose, esančiuose Labanoro regioniniame parke, projektuotų ir vykdytų ūkinių priemonių patikrinimo aktas su priedais (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 66-79).