Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-522-1064/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-12
Bylos Nr.: eI3-522-1064/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03741-2021-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: M. B., J. K. B., J. A., D. M.
Trečiasis asmuo: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Robertas Klovas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-522-1064/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03741-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei ir Dovilei Toleikienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Robertui Klovui,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B., J. K. B., J. A., D. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. B., J. K. B., J. A. ir D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas 1) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr. 48SD-16330-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas 2); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą.

Pareiškėjai nurodė, kad jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į nacionalizuotą žemę Vilniaus raj., Zujūnų sen., Zujūnų k. Į pirmiau nurodytą žemę patenka 17,9621 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Zujūnų k. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; 1997 m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 316-N41/97-3665 ir 2000 m. rugsėjo 29 d. susitarimo pagrindu nuo 1997 m. rugsėjo 26 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d. išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Zujūnų karjeras“), ir 9,4291 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Zujūnų k. (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; 1999 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 332 pagrindu nuo 1999 m. gegužės 17 d. iki 2029 m. gegužės 17 d. išnuomotas UAB ,,Zujūnų karjeras“).

Pareiškėjų teigimu, pirmiau nurodytomis valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis šalys susitarė, kad žemė išnuomojama kitai paskirčiai (Zujūnų žvyro telkiniui eksploatuoti). Lietuvos geologijos tarnyba konstatavo, kad UAB ,,Zujūnų karjeras” naudojamame telkinio plote žvyro išteklių gavybos darbai yra užbaigti. Atsižvelgiant į Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), 64.4 papunkčio ir 69 punkto nuostatas, UAB ,,Zujūnų karjeras” išduoto leidimo galiojimas turėjo būti panaikintas. Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą dėl leidimo Nr. KN-17-56p naudoti Vilniaus rajono Zujūnų smėlio ir žvyro telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį galiojimo panaikinimo. Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydami informuoti, ar Lietuvos geologijos tarnyba prieštarauja tam, kad pareiškėjams būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į pirmiau nurodytus valstybinės žemės sklypus. Atsakydama į pareiškėjų paklausimą, Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino, kad UAB ,,Zujūnų karjeras” skirta Zujūnų II telkinio dalis yra pilnai išeksploatuota bei tuo pagrindu panaikintas bendrovei išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius galiojimas, o išeksploatuota telkinio dalis valstybinėje geologinės informacijos sistemoje išbraukta iš naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų. Nurodė, kad UAB „Zujūnų karjeras“ neteko teisės į valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono tvarka, tačiau bendrovei liko įpareigojimas rekultivuoti išteklių naudojimo metu pažeistą žemę. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pretendentai į šiuo metu UAB „Zujūnų karjeras“ išnuomotą žemę sutinka perimti esamos dabartinės būklės, žemės nuomos sutartis su UAB „Zujūnų karjeras“ galėtų būti nutraukta ir žemės grąžinimo procedūros vykdomos.

Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi su 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių natūra į pirmiau nurodytą žemę atkūrimo. Patvirtino sutinkantys, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į dabartinės būklės valstybinės žemės sklypus. Valstybinės žemės sklypai yra priskirtini natūra grąžintinai žemei, jų nuomos sutartys turi būti nutrauktos, taip pat – turi būti vykdomos žemės grąžinimo natūra procedūros ir priimami sprendimai pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra į žemę.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakydama į pareiškėjų prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, jog šiuo metu valstybinė žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ji 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr.1SD-258-(7.22 E.) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir prašė patikrinti UAB „Zujūnų karjeras“ išeksploatuotų plotų rekultivavimo darbų būklę ir įvertinti bei pateikti informaciją, ar išteklių naudojimo metu pažeista žemė išnuomotuose žemės sklypuose yra rekultivuota tinkamai/ netinkamai. Nurodė, kad ji informacijos iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nėra gavusi, ir kad tik gavusi iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos informaciją (dokumentus), galės spręsti dėl žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo / nenutraukimo ir galimybės išeksploatuotus išteklių plotus priskirti gražintinai žemei.

Pareiškėjų teigimu, 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymu jie kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydami informuoti dėl galimybės pareiškėjams be delsimo atkurti nuosavybės teisės natūra į valstybinės žemės sklypus. Departamentas prieštaravimo neišreiškė, o klausimą dėl nuosavybės teisių natūra į valstybinės žemės sklypus atkūrimo, persiuntė nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsakė Pareiškėjams 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr.48SD-16330-(14.48.104.). Rašto turinys yra iš esmės analogiškas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštui Nr. 1SS-1519-(5.59 E.).

Pareiškėjai nurodė, kad nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kreipimosi į Departamentą iki skundžiamų raštų surašymo iš esmės buvo praėję 8 mėnesiai, raštuose nenurodyta, kad atsakovai yra išsiaiškinę, kokios yra Departamento atsakymo nepateikimo priežastys (pamiršta atsakyti ar kt.), kokių veiksmų atsakovai ėmėsi, kad Departamento atsakymą gautų. Jei Departamentas laiku neatsakė, tai Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo kreiptis į teismą dėl Departamento įpareigojimo atsakyti, tačiau atsakovai užėmė pasyvią laukimo poziciją. Atsakovų teiginiai vertintini kaip formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos. Antra vertus, pareiškėjų nuomone, Departamento atsakymas nėra būtinas tam, kad būtų atlikti pareiškėjų prašyti veiksmai.

Pareiškėjų teigimu, ginčo žemėje naudingųjų iškasenų nebėra, jos jau išeksploatuotos, ginčo žemė nėra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, ginčo žemė jau dabar nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, o atsakovai nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo be delsimo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Be to, atsakovai nepagrindė teisės normomis savo pozicijos, kad tik gavę iš Departamento informaciją apie rekultivavimą, jie galės spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir galimybės išeksploatuotus išteklių plotus priskirti gražintinai žemei.

Pareiškėjai nurodė, kad pirmiau nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius galiojimas panaikintas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartys turi būti nutrauktos, o jas nutraukus nebeliks galimybės varžyti valstybės, kaip žemės savininkės, teisės. Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems yra priimtina dabartinė žemės sklypų būklė. Pareiškėjai, kaip būsimi valstybinės žemės sklypų savininkai, turi savą viziją dėl to, kaip ateityje turės atrodyti tie sklypai. Taigi sprendžiant dėl žemės rekultivavimo valstybinės žemės sklypuose, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjų interesus. Skundžiami NŽT raštai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus rašto atžvilgiu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, kadangi juo yra atsisakyta atkurti pareiškėjams nuosavybės teises ir nurodytos tokio sprendimo priežastys (esą žemė priskirtina valstybės išperkamai ir pan.). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštas iš esmės analogiškas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštui, rašte išdėstyta pozicija atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus poziciją, todėl Vilniaus rajono skyriaus raštas faktiškai yra peržiūrėtas ne teismo tvarka, papildomas skundimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos būtų beprasmis, ir reikštų tik perdėtą formalizmą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė bylą, dalyje dėl pirmo pareiškėjų reikalavimo – Rašto Nr. 16330 panaikinimo, nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 23 d. atliko UAB „Zujūnų karjeras“ išnuomotų žemės sklypų patikrinimą ir surašė 2020 m. kovo 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-153-(14.48.73.). Patikrinimo metu nustatė, kad šiuo metu vykdomi karjero rekultivacijos darbai (pilamas gruntas).

Atsakovės teigimu, Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. (7)-1.7-4656 „Dėl leidimo galiojimo panaikinimo“ informavo Vilniaus rajono skyrių, kad 2020 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimo panaikinimo UAB „Zujūnų karjeras“ panaikino UAB „Zujūnų karjeras“ išduoto leidimo Nr. KN-17-56p naudoti Vilniaus rajono Zujūnų smėlio ir žvyro telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį galiojimą. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba duomenų apie tai, kad UAB „Zujūnų karjeras“ yra atlikęs visų žemės gelmių naudojimo plane numatytų išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus neturėjo, Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SD-258-(7.22 E.) „Dėl UAB „Zujūnų karjeras“ išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo“ kreipėsi į Departamentą ir prašė patikrinti UAB „Zujūnų karjeras“ išeksploatuotų plotų rekultivavimo darbų būklę ir įvertinti bei pateikti informaciją, ar išteklių naudojimo metu pažeista žemė išnuomotuose Žemės sklypuose yra rekultivuota tinkamai / netinkamai. Rašte nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba duomenų apie tai, kad UAB „Zujūnų karjeras“ yra atlikęs žemės gelmių naudojimo plane numatytų išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus neturi, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimas neturėjo būti nutrauktas, nes pasibaigus jo galiojimui turėtų būti nutraukiamas valstybinės žemės nuomos sutarčių, kurių pagrindu yra išnuomoti Žemės sklypai galiojimas. Nurodė, kad nustačius, jog Žemės sklypai nėra rekultivuoti ar rekultivuoti ne pagal žemės gelmių naudojimo plano sprendinius, prašė kuo skubiau imtis priemonių, kad valstybiniai žemės sklypai būtų rekultivuoti ir dokumentai, pagal kuriuose būtų pateikti įrodymai dėl Žemės sklypų rekultivavimo, būtų sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius, išsamiai išnagrinėjo persiųstą pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą ir nurodė, kad klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, valstybės išperkamos žemės statuso ginčo žemės sklypams panaikinimo ir jų priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondo žemei, gali būti sprendžiamas tada, kai Vilniaus rajono skyrius gaus informaciją apie įvykdytus žemės sklypuose rekultivavimo darbus.

Paaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, suformuluodami skundo reikalavimą dėl Rašto Nr. 16330 panaikinimo, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, byla dėl tos skundo dalies turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsakovės teigimu, Departamentas, atsakydamas į Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 9 d. raštą, 2021 m. lapkričio 25 d. raštu, informavo, kad UAB „Zujūnų karjeras“ šiu metu vykdo išeksploatuoto žvyro telkinio rekultivacija pagal UAB „GIK projektai“ 2019 m. parengtą Vilniaus rajono Zujūnų žvyro telkinio II sklypo dalies (kasybos ir rekultivavimo) projekto papildymą, patvirtinta 2019 m. rugsėjo 30 d. Geologijos tarnybos bei pažymėjo, kad UAB „Zujūnų karjeras“ išeksploatuotame žvyro telkinyje vykdo tokius rekultivavimo darbus: karjero dugno užpylimas, kasybos darbais pažeistų vietų planiravimą bei rekultivuoto ploto apželdinimą pušies sodinukais. Nurodė, kad patikrinimo metu aplinkosauginių pažeidimų nustatyta nebuvo bei pažymėta, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, baigus naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ne vėliau kaip per 2 metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas, ir atkreipė dėmesį, jog leidimo galiojimo panaikinimas neatleidžia UAB „Zujūnų karjeras“ nuo pareigos atlikti veiksmus dėl išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo.

Atsakovės teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. gruodžio 3 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą Nr. (10)-D8(E)-7550 „Dėl Zujūnų karjero“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Žemės gelmių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytas 2 metų terminas dėl pažeistos žemės sklypo rekultivavimo skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 23 d., t. y. nuo datos kada Geologijos tarnyba, išanalizavusi bendrovės pateiktą planą.

Atsakovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, duomenų apie tai, jog UAB „Zujūnų karjeras“ yra atlikęs visų žemės gelmių naudojimo plane numatytų išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus, pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu neturėjo, todėl ginčijamais raštais pagrįstai nusprendė, kad priskirti išteklių naudojimo metu pažeistą žemę grąžintinai natūra (laisvos valstybinės žemės fondui) žemei neturi teisinio pagrindo ir tik gavusi iš Aplinkos apsaugos departamento informaciją (dokumentus), galės spręsti dėl Žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo / nenutraukimo ir galimybės išeksploatuotus išteklių plotus priskirti grąžintinai žemei.

Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra. Nacionalinės žemės tarnyba – valstybės institucija, turinti 50 teritorinių skyrių, kurie neturi savarankiško teisinio subjektiškumo ir nėra atskiri juridiniai asmenys, galintys būti savarankiškais proceso dalyviais, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos centrinė buveinė, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, tarp jų Vilniaus rajono skyrius, yra viena institucija.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 (toliau – Nuostatai), 1 punktą, Vilniaus rajono skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso. Taigi Vilniaus rajono skyrius yra vieno viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos – struktūrinis padalinys, o ne atskira institucija. Minėtas padalinys, kaip ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniai padaliniai, įgyvendina funkcijas, teisės aktais priskirtas Nacionalinei žemės tarnybai, o savo veikloje veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu. Todėl Vilniaus rajono skyrius gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti teismuose nagrinėjamose bylose kaip įgaliotas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius šioje byloje atstovauja Nacionalinę žemės tarnybą ir veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu, todėl negali būti atskiru proceso dalyviu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė bylą, dalyje dėl pirmo pareiškėjų reikalavimo – Rašto Nr. 16330 panaikinimo, nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento teigimu, jis 2021 m. lapkričio 25 raštu informavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Zujūnų bendruomenės iniciatyvinę grupę apie žemės sklypų patikrinimo rezultatus. Departamente buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. lapkričio 29 raštas Nr. 48SD-18280-(14.48.136E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją ar ginčo žemės sklypuose atlikti pažeistos žemės rekultivavimo darbai. Departamento Vilniaus valdyba 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. AD5-292 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių informavo, kad įvertinti rekultivacijos darbų būklės ir jų atitiktį nustatyta tvarka parengtų žemės gelmių naudojimo planų ir projekto sprendiniams, minėtuose žemės sklypuose, dėl oro sąlygų negali.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. rašto Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. spalio 20 d. rašto Nr.48SD-16330-(14.48.104.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsakovo ir atstovavimo byloje

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus teigimu, jis yra tik Nacionalinės žemės tarnybos skyrius ir šioje byloje atstovauja Nacionalinę žemės tarnybą, bei veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu, todėl negali būti atskiru proceso dalyviu.

Tiek pareiškėjai skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas teigė, kad skunde nurodyti atsakovai yra tinkami. Pareiškėjai byloje pateikė du atskirus reikalavimus – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) (atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba) ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. spalio 20 d. raštą Nr.48SD-16330-(14.48.104.) (atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius).

Panašaus pobūdžio byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo panaikintos apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės, o nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kurios iki to laiko buvo įpareigotos spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir kitus žemėtvarkos klausimus. Atlikus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimus buvo nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-601 patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos struktūrą Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo įsteigti 48 teritoriniai padaliniai. 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 3D-553 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ Tarnybos struktūra buvo pakeista, tačiau minėti 48 teritoriniai jos padaliniai išliko. Kaip matyti, šie padaliniai, tiesiogiai pavaldūs Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojui ir nėra atskiri juridiniai asmenys. Šioje byloje Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, įgaliojo teritorinį žemėtvarkos skyrių atstovauti Nacionalinės žemės tarnybos interesus teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su šios įstaigos kompetencija, bei suteikė visas procesines teises, įstatymo numatytas ieškovui, pareiškėjui, atsakovui, trečiajam asmeniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi žemėtvarkos skyrius (jų darbuotojai) gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti teismuose nagrinėjamose bylose kaip įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ir veikti Nacionalinės žemės tarnybos vardu, o atsakovu šiose bylose turi būti Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012).

Taigi, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, žemėtvarkos skyrius (nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono skyrius), gali veikti ir veikia kaip Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, todėl procesinių kliūčių nagrinėti bylą teismas nenustatė, o atsakove byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą laiko Nacionalinę žemės tarnybą.

Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktualu, kad 2023 m. sausio 4 d. keitėsi Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas ir šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija ir šiuo metu ji vadinasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Dėl Rašto 1 ir Rašto 2 kvalifikavimo

Tarp pareiškėjų ir atsakovės kilo ginčas dėl skundžiamų raštų kvalifikavimo. Pareiškėjų teigimu, skundžiami raštai yra sprendimai, kuriais atsisakyta atkurti pareiškėjams nuosavybės teises, o atsakovės manymu, raštai yra informacinio pobūdžio, kuriais pareiškėjams paaiškinta susidariusi situacija.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija) (toliau – ir VAĮ) išskiria dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o pagal 2 dalį – prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas.

Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Iš Rašto 1 ir Rašto 2 turinio matyti, kad pareiškėjai siekia, jog būtų nutrauktos su UAB „Zujūnų karjeras“ nuomos sutartys, pagal kurias UAB „Zujūnų karjeras“ išnuomoti valstybinės žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašo šią žemę grąžinti natūra.

Nors pareiškėjai nurodo, kad Raštais Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė atkurti pareiškėjams nuosavybės teises, tačiau iš jų turinio matyti, kad tai nėra administraciniai sprendimai, kuriais būtų atkurtos ar atsisakytos atkurti nuosavybės teisės. Raštais pareiškėjams buvo suteikta informacija apie esamą situaciją, paaiškinamos aplinkybės, dėl kurių negali būti pradedama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūra, t. y. atsakovė (ne)atsisako atkurti nuosavybės teises į žemę, bet paaiškina, kodėl raštų pateikimo metu negali spręsti šio klausimo.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas 1 ir Raštas 2 nelaikyti administraciniais sprendimais dėl nuosavybės teisių (ne)atkūrimo, nes jais buvo suteikiama informacija pareiškėjams, dėl kokių priežasčių nuosavybės atkūrimo klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas, tačiau pats sprendimas neatkurti nuosavybės teisių nebuvo priimtas. Tą patvirtino ir atsakovės atstovė posėdžio metu nurodydama, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galės būti sprendžiamas ateityje.

Nors raštai nėra administraciniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jiems taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), pagal kurį viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovavosi vertindamas prašymo turinį.

Dėl reikalavimo panaikinti Raštą 2

Atsakovė prašė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Raštą 2, nutraukti, kadangi pareiškėjai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamo Vilniaus rajono skyriaus raštui skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, kadangi juo yra atsisakyta atkurti pareiškėjams nuosavybės teises, o toks atsisakymas skundžiamas tiesiogiai teismui. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Vilniaus rajono skyriaus raštas iš esmės yra analogiškas Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. spalio 1 d. raštui, todėl Vilniaus rajono skyriaus raštas faktiškai jau yra peržiūrėtas ne teismo tvarka, papildomas skundimas Nacionalinei žemės tarnybai būtų beprasmis, ir reikštų tik perdėtą formalizmą.

Vertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (ginčui aktuali redakcija), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-429-502/2018).

Kaip matyti iš Rašto 2, jis priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio. Kaip jau buvo minėta, Raštas 2 nepriskirtinas administraciniam sprendimui dėl nuosavybės teisių (ne)atkūrimo, taigi, jis turėjo būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir situacijos nekeičia tai, jog, kaip nurodo pareiškėjai, jie analogišką raštą parašė ir Nacionalinei žemės tarnybai, ir jos pozicija yra aiški, nes teisės aktuose tai nenumatyta kaip išimtis, leidžianti nesilaikyti išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Raštas 2 negalėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, jis galėjo būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, ir tik po to – teismui. Pagal 103 straipsnio 10 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl, byla dalyje dėl Raštas 2 panaikinimo nutraukiama.

Dėl reikalavimo panaikinti Raštą 1

Pareiškėjų teigimu, skundžiamas Raštas 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Atsakovė skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) nurodė aplinkybes dėl negalėjimo spręsti klausimo susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, be kita ko, paaiškino, jog kreipėsi raštu į Departamentą, tačiau iki Rašto 1 parengimo dienos Nacionalinė žemės tarnyba informacijos apie rašto nagrinėjimą ir/ar priimtus sprendimus iš Departamento nėra gavusi. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad tik gavusi iš Departamento informaciją (dokumentus), galės spręsti dėl žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo/nenutraukimo ir galimybės išeksploatuotus išteklių plotus priskirti gražintinai žemei.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono skyrius 2020 m. kovo 23 d. atliko UAB „Zujūnų karjeras“ išnuomotų žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą 2020 m. kovo 31 d. Nr. 48ŽN-153-(14.48.73.). Patikrinimo metu nustatė, kad šiuo metu vykdomi karjero rekultivacijos darbai (pilamas gruntas).

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriuje 2021 m. vasario 3 d. buvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo informuota, jog ji 2020 m. liepos 23 d. panaikino UAB „Zujūnų karjeras“ leidimo naudoti išteklius galiojimą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Departamentą, prašydama patikrinti UAB „Zujūnų karjeras“ išeksploatuotų plotų rekultivavimo darbų būklę ir įvertinti bei pateikti informaciją, ar išteklių naudojimo metu pažeista žemė išnuomotuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra rekultivuota tinkamai/ netinkamai, taip pat prašė suteikti tarnybinę pagalbą ir informuoti, ar tuo atveju, jeigu žemės gelmių ištekliai išnaudoti, tačiau žemės sklypas nerekultivuotas gali būti panaikinamas leidimas, suteikiantis teisę naudoti žemės gelmių išteklius. Be to, nustačius, kad žemės sklypai nėra rekultivuoti ar rekultivuoti ne pagal žemės gelmių naudojimo plano sprendinius, prašė kuo skubiau imtis priemonių, kad minėti valstybiniai žemės sklypai būtų rekultivuoti ir dokumentai, pagal kuriuose būtų pateikti įrodymai dėl žemės sklypų rekultivavimo, būtų sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka

Departamentas atsakė į Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 9 d. raštą, 2021 m. lapkričio 25 d. raštu, informavo, kad UAB „Zujūnų karjeras“ vykdo išeksploatuoto žvyro telkinio rekultivacija pagal UAB „GIK projektai“ 2019 m. parengtą Vilniaus rajono Zujūnų žvyro telkinio II sklypo dalies (kasybos ir rekultivavimo) projekto papildymą, patvirtinta 2019 m. rugsėjo 30 d. Geologijos tarnybos bei pažymėjo, kad UAB „Zujūnų karjeras“ išeksploatuotame žvyro telkinyje vykdo tokius rekultivavimo darbus: karjero dugno užpylimas, kasybos darbais pažeistų vietų planiravimą bei rekultivuoto ploto apželdinimą pušies sodinukais. Nurodė, kad patikrinimo metu aplinkosauginių pažeidimų nustatyta nebuvo bei pažymėta, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, baigus naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ne vėliau kaip per 2 metus žemės sklypas turi būti rekultivuotas, ir atkreipė dėmesį, jog leidimo galiojimo panaikinimas neatleidžia UAB „Zujūnų karjeras“ nuo pareigos atlikti veiksmus dėl išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo.

Taigi, atsakovės teigimu, ji, duomenų apie tai, kad UAB „Zujūnų karjeras“ yra atlikęs visų žemės gelmių naudojimo plane numatytų išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo darbus, pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu neturėjo, todėl pagrįstai nusprendė, kad priskirti išteklių naudojimo metu pažeistą žemę grąžintinai natūra (laisvos valstybinės žemės fondui) žemei neturi teisinio pagrindo, ir tik gavusi iš Departamento informaciją (dokumentus) galės spręsti dėl Žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo/nenutraukimo ir galimybės išeksploatuotus išteklių plotus priskirti grąžintinai žemei.

Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, atsakovė 2021 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Departamentą, o jis tik 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. daugiau nei po devynių mėnesių nuo kreipimosi, raštu atsakė į pareiškėjos kreipimąsi. Atsakovė, atsakydama pareiškėjams 2021 m. spalio 20 d. Raštu 2, tiesiog nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu informacijos iš Departamento nėra gavusi, ir kai gaus galės spręsti pareiškėjų keliamus klausimus, tačiau ji nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi nuo 2021 m. vasario 9 d., kad iki Rašto 2 parengimo būtų gautas atsakymas iš Departamento. Rašte 2 taip pat nenurodyta, kokių veiksmų atsakovė ketina imtis ir kada, jei Departamentas ir toliau neteiks jos nuomone reikalingos informacijos.

Teisėjų kolegijos vertinimus, toks pasyvus atsakovės elgesys, kai ilgą laiką negavusi informacijos iš Departamento ji nesiėmė veiksmų, nesiaiškino informacijos nepateikimo priežasčių, nesikreipė dėl Departamento įpareigojimo pateikti informaciją, taip pat neinformavo pareiškėjų, ką konkrečiai ir kada ji ketina daryti, kad reikalingą informaciją gautų, negali būti laikomas geru viešuoju administravimu.

Pažymėtina, kad net ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2023 m. kovo 15 d., tai yra praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo to, kai buvo panaikintas UAB „Zujūnų karjeras“ išduotas leidimas naudoti išteklius, nei atsakovė, nei Departamentas neturėjo informacijos apie ginčo sklypų rekultivavimą, nes, kaip nurodė Departamentas, buvo netinkamas oras tokiems patikrinimams atlikti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštu Nr. (10)-D8(E)-7550 „Dėl Zujūnų karjero“, buvo informuota, kad Žemės gelmių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytas 2 metų terminas dėl pažeistos žemės sklypo rekultivavimo skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 23 d., tačiau šiam terminui suėjus 2022 m. liepos 23 d. (kai, tikėtina, oras buvo tinkamas patikrai atlikti) atsakovė nesiėmė operatyviai ir efektyviai spręsti pareiškėjų klausimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipųsis į UAB „Zujūnų karjeras“, prašydama pateikti informaciją dėl karjero rekultivavimo, arba, jei rekultivavimo darbai nėra atlikti per nustatytą laikotarpį, būtų iniciavus procesus, įpareigojančius atlikti veiksmus.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).

VAĮ 3 straipsnio 5 punkte nustatyta išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto 1 turinį ir atsakovės pasyvumą aiškinantis susidariusią situaciją dėl rekultivavimo darbų (ne)atlikimo ir atitinkamų subjektų įpareigojimo pateikti reikalingą informaciją arba atlikti reikalingus veiksmus, daro išvadą, kad atsakovės Raštas 1 neatitinka išsamumo principo, nes atsakovė, negavusi informacijos iš Departamento devynis mėnesius, nesiėmė veiksmų tai informacijai gauti, nesiaiškino informacijos nepateikimo priežasčių, nenurodė pareiškėjams, ko konkrečiai ir kada imsis, kad reikalinga informacija būtų gauta, o tik formaliai nurodė, kad neturi reikalingos informacijos iš kito viešojo administravimo subjekto. Toks atsakymas ir atsakovės elgesys sudarė prielaidas situacijos neapibrėžtumui, kuris tebesitęsia ir bylos nagrinėjimo metu, kai pareiškėjams aktualus klausimas iš esmės gali būti nesprendžiamas neribotą laiką, o tai neatitinka nei gero administravimo principo, nei Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pažymėtina ir tai kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjų prašymą taip pat nurodė, kad šiuo metu valstybinė žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Byloje atsakovė patvirtino, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. (7)-1.7-4656 „Dėl leidimo galiojimo panaikinimo“ ją informavo Vilniaus rajono skyrių, kad 2020 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimo panaikinimo UAB „Zujūnų karjeras“ buvo panaikintas UAB „Zujūnų karjeras“ išduoto leidimo Nr. KN-17-56p naudoti Vilniaus rajono Zujūnų smėlio ir žvyro telkinio II sklypo žvyro išteklių dalį galiojimas.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju neturint leidimo naudingųjų iškasenų telkinys negali būti naudojamas, todėl darytina išvada, kad atsakovė Rašte 2 be pagrindo vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė kitus teisės aktus, kurie, jos nuomone, užkerta kelią nutraukti sutartį su UAB „Zujūnų karjeras“, panaikinti valstybės išperkamos žemės statusą ginčo žemės sklypams panaikinimo ir juos priskirti laisvos valstybinės žemės fondo žemei, jos argumentai negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl Rašto 2 teisėtumo, nes, kaip yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013-06-13 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015-03-31 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011-11-02 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. spalio 1 d. raštas Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Panaikinus skundžiamą raštą, atsakovė įpareigojama iš naujo pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas), išsamiai atsakant į pareiškėjų keliamus klausimus arba nurodant, kodėl į tam tikrus pareiškėjų klausimus nėra atsakoma, kokių konkrečių veiksmų ir kada bus imamasi, kad reikalingi atsakymai būtų gauti ir reikalingi veiksmai būtų atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2-3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. spalio 20 d. rašto Nr.48SD-16330-(14.48.104.) panaikinimo, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjų M. B., J. K. B., J. A., D. M. skundą tenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. 1SS-1519-(5.59 E.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą išnagrinėti iš naujo įstatyme nustatytais terminais.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis