- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- eAS-429-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00523-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Artūras Drigotas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“) dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, patikslintame skunde prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (4.17)-D3-1512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje naudojimo būdo“ (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127 „Dėl žemės sklypo, esančio J. ir P. N. valdytos žemės dalyje, Palangoje“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 3) įpareigoti Administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir ginčo sklypas), naudojimo būdą – komercinės paskirties, bei panaikinti ginčo sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-493 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės dalyje, t. y. ginčo sklypą, ir viešojo pirkimo komisijai perdavė organizuoti ir vykdyti kadastrinių (geodezinių) matavimų ir žemės sklypų planų parengimo paslaugos pirkimo konkursą, kurį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geometra“. 2016 m. gegužės mėnesį buvo parengtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą sprendimo projektas, kuriuo pretendentams turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1422 ha J. ir P. N. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalį, t. y. ginčo sklypą.
Pareiškėjas teigė, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas), patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius ginčo sklypas patenka į bendrojo naudojimo teritorijas, tačiau pagal Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, sprendinius ginčo sklypas priskiriamas komercinės paskirties žemės sklypams. Pareiškėjo manymu, UAB „Geometra“ parengtame projekte nepagrįstai nustatyta paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos. Be to, nepagrįstai pažymėti inžineriniai tinklai, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadangi realiai tokių tinklų nėra, nepagrįstai nustatytos aerodromų apsaugos ir aerodromų sanitarinės apsaugos zona, požeminių vandens telkinių sanitarinės apsaugos zona bei saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų paskirties žemėje, specialus naudojimo būdas.
Pareiškėjas nurodė, jog jis 2017 m. kovo 9 d. prašymu atsakovo prašė suformuoti ir suprojektuoti ginčo sklypą pagal galiojančius planus ir faktinę padėtį, jo paskirtimi nurodant Specialiajame plane nurodytą naudojimo būdą – komercinės paskirties. Teigė, kad atsakovas skundžiamu raštu jį informavo, jog ginčo sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų byla, Administracijos užsakymu parengta UAB „Geometra“ pagal teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, kadastrinių matavimų metu sukauptą ir turimą kartografinę medžiagą, yra suderinta, patvirtinta ir toliau vykdyti perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – ir Tarnybos Palangos skyrius), todėl pakartotinas žemės sklypo planas nebus rengiamas ir tvirtinamas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas skundžiamu raštu taip pat nurodė, jog įregistravus ginčo sklypą bei atkūrus pareiškėjui bei kitiems pretendentams nuosavybės teises, pretendentai, kaip ginčo sklypo savininkai, turės teisę keisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą inicijuodami detaliojo plano rengimo procedūras. Pareiškėjas manė, kad Administracija pripažindama, jog parengtas ginčo sklypo projektas neatitinka Detaliojo plano, kuris buvo pakoreguotas Specialiuoju planu, kaip darbų užsakovas, sužinojęs, kad valstybės finansuojamos paslaugos, kurias atliko UAB „Geometra“, atliktos su trūkumais, privalėjo išspręsti klausimą dėl kadastrinėse bylose padarytų klaidų ištaisymo.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Palangos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 16SD-990-(14.16.7), buvo patvirtintas naujas ginčo sklypo planas, kuriame visiškai nepagrįstai nustatyta ir naujai atsiradusi naudojimosi apribojimo specialioji sąlyga 0,0902 ha plotui – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne namų ūkio paskirties žemėje, nors Palangos savivaldybei tvirtinant 2016 m. planą dėl to paties sklypo šios specialiosios naudojimosi sąlygos iš viso nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija nurodė, kad ginčo sklypo planas buvo patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“, kuris pareiškėjui buvo žinomas, tačiau pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka jo neginčijo. Skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, tarpinis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl byla dėl skundžiamo rašto nutrauktina.
Atsakovas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017 pareiškėjui V. J. N. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. sutikus, buvo pakartotinai atlikti ir parengti ginčo sklypo kadastriniai matavimai pretendentų lėšomis, Administracijos direktoriaus skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas naujas su Tarnyba suderintas ginčo sklypo planas, Tarnyba 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises į ginčo sklypą, o šiuo metu ginčo sklypas yra parduotas naujam įgijėjui.
Atsakovas teigė, kad pareiškėjas apie skundžiamą įsakymą žinojo – tai patvirtina duomenys, esantys administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017, tačiau praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, nenurodo svarbių termino praleidimo priežasčių, be to, tai taip pat yra tarpinis sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl byla yra nutrauktina ir dėl skundžiamo įsakymo.
Administracijos manymu, pareiškėjas, nebūdamas nei matininkas, nei geodezininkas, be jokio pagrindo kritikuoja specialistų parengtą planą ir tuo trikdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei pažeidinėja kitų pretendentų teises.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT paaiškino, kad vienas iš juridinių pagrindų Tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. Tarnybos manymu, ginčo sklypo paskirtis, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, nustatyta teisingai. Skundžiamu įsakymu patvirtinto ginčo sklypo plano pagrindu Tarnyba 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimais Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-( 14.16.3.), Nr. 16S- 104-(14.16.3.) ir Nr. 16S-105-( 14.16.3.) atkūrė nuosavybės teises natūra bendrosios dalinės nuosavybės teises į ginčo sklypą, minėti sprendimai bei kadastrinių matavimų byla Tarnybos Palangos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. lydraščiais buvo išsiųsti R. M. ir kitiems suinteresuotiems asmenims. NŽT nurodė, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėjui buvo žinoma sprendžiant ginčą administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017, todėl pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui dėl skundžiamo įsakymo paduoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra, ir paaiškino, kad ginčo sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas, kuriame ginčo sklypas patenka į bendro naudojimo teritorijas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 3 dalį detalusis planas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Teigė, kad Detaliojo plano sprendiniai nėra pakeisti, todėl yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad skundžiamas įsakymas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurio pagrindu buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Be to, skundžiamas įsakymas yra priimtas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus priėmimo. Kadangi ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, nuginčijus skundžiamą įsakymą, t. y. sklypų suformavimo pagrindą, suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis išliks, o skundžiamo įsakymo panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels. Teismo įsitikinimu, skundžiamo įsakymo pagrįstumas gali būti vertinamas kartu ginčijant administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau skundžiamas įsakymas nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių konkretiems subjektams nuosavybės teisių atkūrimo prasme, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinių procesinių prielaidų jį savarankiškai ginčyti.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas patikslintą skundą, kuriuo ginčijo skundžiamą įsakymą, pateikė tik 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nenurodė svarbių praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti šį terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad skundžiamu raštu atsakovas pateikė pareiškėjo atstovės 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d. prašymuose parašytą pateikti informaciją apie Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ patvirtintą planą, t. y. atsakė, kodėl priimant Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ buvo vadovaujamasi Detaliuoju planu, o ne Specialiuoju planu, kodėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų byloje pažymėtos per žemės sklypą einančios įvairios komunikacijos, taip pat pateikė kitą informaciją. Pareiškėjas neprašo iš naujo tinkamai atsakyti į jo prašymus pateikti informaciją. Teismas darė išvadą, kad skundžiamo rašto dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo atstovės prašymus pateikti informaciją, panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties niekaip nepakeistų.
Dėl skundžiamo rašto dalies, kuria iš esmės atsisakyta suformuoti ir suprojektuoti žemės sklypą pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d. prašymuose išdėstytą reikalavimą suformuoti ir suprojektuoti ginčo sklypą pagal galiojančius planus ir faktinę padėtį, teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, jog Administracijos direktoriaus kompetencijai nepriskirta tvirtinti žemės sklypo planą vien pagal pareiškėjo pageidavimą, juo labiau, kad natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribos, dėl kurių ginčo nėra, buvo jau suprojektuotos ir ginčo sklypo planas Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ jau buvo patvirtintas. Jei pareiškėjo netenkino patvirtintas planas, tai būtent šį įsakymą pareiškėjas turėjo skųsti. Teismas nurodė, kad Administracijos direktoriaus kompetencijai taip pat nepriskirta nustatinėti (tai daro vykdytojas) tikrinti, derinti ir tvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, servitutus, priimti sprendimus dėl žemės sklypo formavimo (tai daro NŽT teritoriniai padaliniai). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atstovės prašymas suformuoti ir suprojektuoti ginčo sklypą nepagrįstas, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.
Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte pavestas funkcijas savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1352-261/2015; 2013 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-96-13), teismas sprendė, kad skundžiamo rašto dalis, kuria atsisakyta suformuoti ir suprojektuoti ginčo sklypą bei skundžiamas įsakymas, jiems esant pagal Tvarkos 106 punkte numatytą procedūrą parengtais ir priimtais administraciniais aktais dėl natūra grąžinamos žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytą skundų kategoriją, todėl nagrinėjamu atveju yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Įvertinęs tai, jog jau yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tokia tvarka pasinaudoti nebegali.
III.
Pareiškėjas R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas įsakymas laikytinas individualiu teisės aktu, kadangi yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui – pareiškėjui, sukuriantis jam konkrečias teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą. Teigia, kad dėl ginčo sklypo formavimo procedūrų pažeidimų, ko pasekoje skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas ydingas ginčo sklypo planas, grąžinamu žemės sklypu pretendentai neturės realios galimybės naudotis. Skundžiamo Įsakymo negalima laikyti nei informacinio, nei pagalbinio pobūdžio dokumentu, kadangi jis sukelia pretendentams į atkuriamą žemės sklypą tiesiogines teisines pasekmes, t. y., pretendentui vėliau priimamu sprendimu yra atkuriamos nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą su tokia jo naudojimo paskirtimi ir būdu ir kt., koks jis yra nurodomas žemės sklypo plane, patvirtintame skundžiamu įsakymu.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-302-243/2018 pagal pareiškėjo R. M. patikslintus skundus dėl to paties ginčo sklypo, kuriais pareiškėjas reikalauja panaikinti NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. 16S-105-(14.16.3.); Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.) įpareigoti priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiamo įsakymo turinys jam tapo žinomas tik 2017 m. gruodžio 13 d., todėl jis buvo apskųstas nepraleidus 1 (vieno) mėnesio termino. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame įsakyme ir skundžiamame rašte nurodyta jų apskundimo tvarka, nurodant, kad jie gali būti skundžiami teismui, todėl pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, visiškai pasitikėjo minėta paties administracinio subjekto nurodyta aktų apskundimo tvarka, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais jis pagrįstai dėl savo pažeistų teisių kreipėsi būtent į teismą. Be to, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises ir interesus, susijusius su nuosavybės teisės į ginčo sklypą atkūrimu, anksčiau ne kartą kreipėsi su raštais ir skundais į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas, tačiau nei viena jų nei vieno pareiškėjo prašymo ar skundo netenkino, iš dalies tai motyvuodama ne savo, o Palangos miesto savivaldybės kompetencija ir pareiga. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl skundžiamo rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas žinojo apie skundžiamą įsakymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, terpinių dokumentų skųsti nėra galimybės, nes skundo tenkinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, be to, ginčo sklypas yra perduotas sąžiningam įgijėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. NŽT nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas praleido terminą skundžiamam įsakymui apskųsti, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl skundžiamo rašto dalies, kuria atsisakyta suformuoti ir suprojektuoti ginčo sklypą, ir kad skundžiamas įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrįstumas gali būti vertinamas kartu ginčijant administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. (4.17)-D3-1512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje naudojimo būdo“ (toliau – ir skundžiamas raštas) ir Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. A1-1127 „Dėl žemės sklypo, esančio Jono ir P. N. valdytos žemės dalyje, Palangoje“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas naujas ginčo sklypo planas. Skundžiamu raštu atsakovas pateikė pareiškėjo atstovės 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d. prašymuose parašytą informaciją apie Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ patvirtintą planą, t. y. atsakė, kodėl priimant Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ buvo vadovaujamasi Detaliuoju planu, o ne Specialiuoju planu, kodėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų byloje pažymėtos per žemės sklypą einančios įvairios komunikacijos, taip pat atsisakė suformuoti ir suprojektuoti žemės sklypą pagal pareiškėjo prašymą.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (18 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo rašto dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus, laikytina informaciniu raštu, nesukeliančiu teisinių pasekmių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neskundžia Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“, todėl skundžiamo rašto dalies, kurioje pateikta informacija apie Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-325 „Dėl žemės sklypų planų patvirtinimo“ patvirtintą planą, panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl šio pareiškėjo pateikto reikalavimo.
Dėl skundžiamo rašto dalies, kuria atsisakyta suformuoti ir suprojektuoti žemės sklypą pagal pareiškėjo prašymą, ir skundžiamo įsakymo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo ir pasinaudoti nebegali, be to, teismas darė išvadą, kad praleistas terminas skundžiamam įsakymui apskųsti.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas jam nebuvo įteiktas, o skundžiamo turinys pareiškėjui tapo žinomas tik 2017 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto termino skundžiamam įsakymui apskųsti, nustatė, kad: Tarnybos Palangos skyrius 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 16SD-1150-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių į 0,1422 ha žemės sklypą atkūrimo“ pareiškėjui pateikė ginčo sklypo planą, patvirtintą skundžiamu įsakymu; šis raštas 2017 m. rugsėjo 19 d. taip pat pateiktas administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017, kurioje pareiškėjas buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tarnybos Palangos skyrius 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. 16SD-1428-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių į 0,1422 ha žemės sklypą atkūrimo“, be kita ko, pareiškėjui pateikė ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje turėjo būti ir skundžiamu įsakymu patvirtintas ginčo sklypo planas. Šis raštas 2017 m. rugsėjo 19 d. taip pat pateiktas administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017, kurioje pareiškėjas buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas taip pat nustatė, kad skundžiamas įsakymas ir juo patvirtintas ginčo sklypo planas pateiktas ir šioje byloje 2017 m. lapkričio 7 d. kartu su Administracijos atsiliepimu.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Taigi terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti siejamas su skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai momentu, todėl sprendžiant termino skundui teismui paduoti praleidimo klausimą svarbu, kada skundžiamas aktas buvo įteiktas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad skundžiamas įsakymas, o ne tik jo priedas, pareiškėjui buvo pateiktas Tarnybos Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 16SD-1150-(14.16.104) ar 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. 16SD-1428-(14.16.104). Be to, papildomai pastebėtina, kad įvertinus šios administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui pateikto 2017 m. lapkričio 7 d. Administracijos atsiliepimo turinį ir jo priedus taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui buvo pateiktas skundžiamas įsakymas, o ne tik jo priedas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė faktines aplinkybes ir būtina surinkti papildomus įrodymus, susijusias su skundžiamo įsakymo įteikimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui momentu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (LVAT 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017). Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
Pažymėtina, kad žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas ir skundžiamas raštas buvo priimti iki sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, todėl šie aktai patenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nebegali pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas (Žemės reformos įstatymo 18 str. 6 d.). Vien aplinkybė, kad yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog nebėra galimybės pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl skundžiamo įsakymo ir skundžiamo rašto dalies, kuria atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą suprojektuoti ginčo sklypą, panaikinimo.
Taip pat pastebėtina, kad šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kai yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis nustatyta, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-302-243/2018 pagal pareiškėjo skundą dėl sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Paisant proceso operatyvumo principo, be kita ko, svarstytinas šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-302-243/2018 sujungimo klausimas.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl skundžiamo įsakymo ir skundžiamo rašto dalies, kuria atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą suprojektuoti ginčo sklypą, naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. A1-1127 „Dėl žemės sklypo, esančio Jono ir P. N. valdytos žemės dalyje, Palangoje“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. (4.17)-D3-1512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje naudojimo būdo“ dalies, kuria atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą suprojektuoti ginčo sklypą, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.