Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo L. P. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. 289 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2015-02-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 15 d. 0.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Tokiais veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.), kuriais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). ATPK 257 str. nuostatos reikalauja, kad kiekvienas organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N-9-990/2006, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įvertinus ATPK 256 str. 3 d. nuostatą ir ATPK 216 str., nustatantį organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog rinkti įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai.

Apeliantas pažymi, kad ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti, be kita ko, teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27 psl.). Remiantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. N444-4788/2009).

Nurodo, kad ATPK 128 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444- 59/2009, Nr. N444-1227/2010). Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. Šio str. 1 d. numatyta, kad „Teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus". Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. (kuriame išaiškintos pagrindinės šio įstatymo sąvokos) 67 punktą vairuoto pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus <...>. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>. KET 16 punkte nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei kitus šiame punkte ir KET nustatytus dokumentus <.. .>. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. IV- 800 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. IV- 328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Įsakymas) 1.2.31. punkte nurodyta, kad: „26. Vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121 (Žin., 2007, Nr. 40-1520) (toliau - Nuostatai), įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones". Atitinkamos kategorijos vairavimo stažas skaičiuojamas (įrašomas) ne nuo vairuotojo pažymėjimo įteikimo asmeniui dienos, bet nuo tos dienos, kada buvo išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas (įgijimo dienos).

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, duomenų, turinčių reikšmės nustatant aplinkybes, nurodytas ATPK 284 str. 1 d., neišsireikalavo. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamame Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarime, pateikti duomenys patvirtina, kad L. P., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nuo 2015 m. vasario 10 d. jau turėjo teisę vairuoti atitinkamai B ir BĮ kategorijų transporto priemones. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje L. P. nepažeidė KET 14 punkto reikalavimų, kaip yra nurodyta jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarime, o administracinė atsakomybė už tai, kad L. P. policijos pareigūnams nepateikė tokią teisę patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo (KET 16 punkto reikalavimų pažeidimas), yra numatyta ne ATPK 128 str. 1 d.. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai nustatė, jog šioje byloje buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 128 str. 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliantas konstatuoja, kad jam netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma - ATPK 128 str. 1 d., dėl to priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 str. 1 punktas). Apeliantas pažymi, kad iš esmės tokios pat praktikos laikosi ir kiti aukštesnių instancijų teismai: pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-24-2014, Kauno apygardos teismo 2014-02-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-170-493/2014, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2014-06-02 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-602-166/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575- 2216/2011, ir kt.

Pasisakydamas dėl veikos perkvalifikavimo apeliantas nurodo, jog KET 16 punktas numato, kad „Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <....> pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis". Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos reikalavimus L. P. pažeidė, dėl ko jo veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ str. 8 d. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių, yra įrodytas skundžiamame nutarime išdėstytais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, jo padarytą pažeidimą gali perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 8 d. Išsprendus pažeidėjo administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo klausimą, turi būti išspręstas ir nuobaudos už pažeidimą paskyrimo klausimas. Už ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo penkių iki vienuolikos eurų. Apeliantas savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad neturėjo su savimi teisės vairuoti transporto priemonę patvirtinančio dokumento - vairuotojo pažymėjimo, tačiau kaltės dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės nepripažįsta.

Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priimtų sprendimą neperkvalifikuoti jo padarytos veikos, apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ str., numatantį galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4- 2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija" (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d, 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d, 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d, 2005 m. lapkričio 3 d, 2005 m. lapkričio 10 d, 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, netinkamai įvertino jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Įvertinus tai, kad L. P. buvo išlaikęs teorijos ir praktikos egzaminus B ir BĮ kategorijos transporto priemonėms vairuoti, jo padarytas pažeidimas iš esmės būtų tik formalus, realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad jis anksčiau nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darytina išvada, kad yra visuma aplinkybių rodančių, jog ATPK sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos taikymas L. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Galbūt L. P., kaip administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, visai neskyrus administracinės nuobaudos, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Apeliantas pažymi, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ str. nuostatomis, apeliantas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti tikslai bus pasiekti jam skyrus iki 28 eurų dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi asmens kaltė turi būti įrodyta, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 128 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 p. inter alia numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 16 p. inter alia įtvrtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 str. 46 p. įtvirtinta, kad pradedantysis vairuotojas - tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų, 79 p. numatyta, kad vairavimo egzaminas - tai nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas, o 83 p. įtvirtinta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 13 str. 5 d. inter alia numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. To paties įstatymo 22 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą, o 5 d. numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. IV-800 redakcijos „Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių" 26 p. nurodyta, kad „Vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121 (Žin., 2007, Nr. 40-1520), įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones".

Iš byloje esančio išrašo apie L. P. laikytus vairavimo egzaminus (b. l. 12) matyti, kad jis 2014-10-07 išlaikė teorijos egzaminą, o 2015-02-10 išlaikė praktinį egzaminą B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, iš 2015-02-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4-5) ir vyr. patrulio R. B. 2015-02-15 tarnybinio pranešimo (b. l. 6) dėl KET pažeidimo matyti, kad L. P. 2015 m. vasario 15 d. 0.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdžiusiems pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, paaiškinime nurodė, kad antradienį išsilaikė teises, tačiau jų dar nepasiėmė (b. l. 5). Iš byloje esančio vairuotojų registro išrašo grafos „Išduoti vairuotojų pažymėjimai" matyti, kad 2015-02-10 L. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (numeris), grafoje „Galioja“, nurodyta „ne“, tačiau greta esančioje grafoje „Galioja iki“, nurodyta, kad pažymėjimas galioja iki 2017-02-10, iš prie apelianto skundo pateiktos valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie priimtą sprendimą išduoti vairuotojo pažymėjimą matyti, kad 2015-02-10 L. P. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, ir buvo priimtas sprendimas išduoti vairuotojo pažymėjimą.

Analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius teisės vairuoti transporto priemones suteikimą ir vairuotojo pažymėjimo išdavimą matyti, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 p. įtvirtinta, kad vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones. Gramatiškai aiškinant šių teisės aktų tekstą galima padaryti prielaidą, kad teisė vairuoti įgyjama tik asmeniui fiziškai atsiėmus vairuotojo pažymėjimą.

Tačiau sisteminis ir loginis teisės normų ir faktinių aplinkybių vertinimas suponuoja kitokią išvadą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 22 str. 5 d. numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, t. y. pradedančiajam vairuotojui vairuotojo pažymėjimas nuo išdavimo momento galioja 2 metus, tokiu būdu, atsižvelgiant į byloje esančio vairuotojų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad 2015-02-10 L. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (numeris), kuris galioja iki 2017-02-10, t. y. 2 metus, darytina išvada, kad 2 metų teisės galiojimo terminas prasidėjo 2015-02-10, ir dėl to ši diena, remiantis Saugaus eismo keliais įstatymo 22 str. 5 d., laikytina vairuotojo pažymėjimo išdavimo momentu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. birželio 14 d. Nr. 1V-468 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo" pakeitimo nustatytoje formoje 4a laukelyje nurodyta pažymėjimo išdavimo data yra vienintelė informacija, kuria remiantis galima nustatyti, kada išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir nuo kada turi būti skaičiuojamas vairuotojo stažas. Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo (įteikimo) diena čia nėra nurodoma. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, pakeistų 2014 m. birželio 30 d. Nr. 1V- 443 Vidaus reikalų ministro įsakymu, 49 punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai sunaikinami, neatsiėmus vairuotojo pažymėjimo per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, taigi jei asmuo pažymėjimą atsiima per metus nuo jo išrašymo datos, tokiu atveju vairavimo stažas skaičiuojamas (įrašomas) ne nuo faktinės vairuotojo pažymėjimo įteikimo asmeniui dienos, bet nuo tos dienos, kada buvo išlaikytas praktinio vairavimo egzaminas (įgijimo dienos), nes būtent ši diena įrašoma 4a laukelyje.

Remiantis išvardintu, galima daryti išvadą, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai asmuo, išlaikęs vairavimo egzaminą, pateikia prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, ir pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. IV-443 redakcijos „Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių" 13 p. įgaliotam darbuotojui patikrinus pareiškėjo duomenis priimamas spendimas išduoti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 25), laikoma, kad asmuo turi teisę vairuoti nuo egzamino išlaikymo dienos. Tokia pozicija įtvirtinta ir Lietuvos teismų praktikoje: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-24-2014 konstatavo, kad „iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 30 d. O. J. yra suteikta teisė vairuoti C kategorijos transporto priemones. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo 2013 m. liepos 3 d. turėjo teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones“, t. y. turėjo teisę vairuoti nuo dienos, kai išlaikė praktinio vairavimo egzaminą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-21 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2216/2011 konstatavo, kad „nustatyta, jog apeliantas 2010 m. gegužės 8 d. turėjo teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones (nes buvo išlaikęs vairavimo egzaminą), todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 128 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo P. K. atžvilgiu nutrauktina“.

Susiformavusi teismų praktika tokios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose duoda pagrindą daryti išvadą, kad pažeidimo padarymo dieną (2015-02-15) L. P. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, o administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 1 d. asmenys gali būti patraukti tik įrodžius, jog vairavo transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti, taigi, apeliantas pagal ATPK 128 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo L. P. policijos pareigūnams nepateikė, nes jo su savimi neturėjo. KET 16 p. inter alia numato, kad Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos reikalavimus apeliantas pažeidė. Neginčijamai nustatyta, kad L. P. 2015 m. vasario 15 d. 0.20 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo ir policijos pareigūnams pareikalavus jo nepateikė. Tokiais veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d. įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į apelianto skunde nurodytą prašymą ir sutikimą dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d., L. P. padarytą pažeidimą perkvalifikuoja pagal ATPK 124¹ str. 8 d.

Išsprendus pažeidėjo administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo klausimą, turi būti išspręstas ir nuobaudos už pažeidimą paskyrimo klausimas. Už ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo penkių iki vienuolikos eurų. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įvertinant tai, kad apeliantas anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 9), kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir dėl jo gailėjosi (b. l. 5), atsižvelgiant į jo jauną amžių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismas skiria savo rūšimi švelniausią ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą pakeisti: L. P. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 128 str. 1 d. į ATPK 124¹ str. 8 d. ir už šio pažeidimo padarymą skirti įspėjimą.