Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Č. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui M. Č., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsakovas prašymą motyvavo tuo, jog civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui apie ją nieko nežinant. Apie tai, kad yra priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje jis sužinojo tik 2024-05-28 gavęs antstolės raginimą vykdyti 2024-03-27 įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nebuvo įteikti. Atsakovas nė karto nebuvo gavęs jokio siuntos gavimo pranešimo bei jokiu kitu būdu nebuvo informuotas apie jo vardu pašte gautas registruotąsias korespondencijos siuntas, nes pašto siuntų dėžės atsakovo gyvenamosios vietos adresu nebuvo.

Ieškovė dar iki kreipimosi į teismą dienos žinojo, kas yra atsakovo atstovė, turėjo jos kontaktus ir buvo gavusi atsakymą dėl ginčo klausimų išsprendimo taikiu būdu, kurio gavimą melagingai neigė teismui išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir tik dirbtinai eskalavo teisminį ginčą bei tyčia didino bylinėjimosi išlaidas, savo asmenine iniciatyva apmokėjusi ją atstovaujančiai advokato padėjėjai nelogiško dydžio atstovavimo kainą, kuri neatitinka ne tik protingumo kriterijaus, bet net ir LR teisingumo ministro Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Ieškovė prašo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, nes šalys nuo santykių nutraukimo pradz?ios 2019 m. ture?jo ginc?ą de?l atsakovo (ne)bendravimo su nepilnamec?iais vaikais. Ies?kove?, atsiz?velgdama į nepilnamec?ių vaikų interesus, visada ragino Atsakovą laikytis konkrec?ios bendravimo tvarkos, o atsakovas visada principingai tam pries?inosi. Atsakovui 2023-09-18 buvo is?siųstas pasiu?lymas taikiai susitarti de?l nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, is?laikymo nepilnamec?iams vaikams priteisimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, ve?liau ies?kove? informavo atsakovą, kad ji inicijuoja mediacijos procesą siekdama taikiai susitarti su atsakovu de?l bendravimo su nepilnamec?iais vaikais tvarkos. Atsakovas piktybis?kai ignoravo visus ies?kove?s siu?lymus, nes principingai pries?taravo konkrec?ios bendravimo su nepilnamec?iais vaikais tvarkos nustatymui, sieke? ir toliau bendrauti su vaikais vadovaujantis savo pageidavimais, kurie neatitiko nepilnamec?ių vaikų interesų, pries?taravo jų dienotvarkei.

Bylos faktine?s aplinkybe?s patvirtina, kad teismas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2023-12-18 pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Atsakovui siųstas pranešimas buvo grąžintas teismui, nes atsakovas jo neatsiėmė per 30 d. saugojimo terminą.

Atsakovui taip pat buvo siunčiamas teismo šaukimas į teismo posėdį, paskirtą 2024-03-07, tačiau ir jis grįžo atsakovui jo neatsiėmus per 30 d. saugojimo terminą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo gyvenamosios vietos adresu yra deklaruota ne tik atsakovo gyvenamoji vieta, bet s?iuo adresu yra registruota ir atsakovo vadovaujama įmone? (duomenys neskelbtini).

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Iš byloje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad teisme 2023-12-14 buvo gautas ieškovės V. D. ieškinys atsakovui M. Č. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. 2024-03-27 teismo sprendimu ieškinys patenkintas pilnai. Sprendimas įsiteisėjo 2024-04-29 ir ieškovei 2024-05-09 išduotas vykdomasis raštas.

Atsakovas M. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) jam buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui 2024-01-26, nes atsakovas jų neatsie?me? per 30 d. saugojimo terminą. Taip pat teismui buvo grąžintas ir šaukimas į 2024-03-07 paskirtą teismo posėdį, atsakovas jo neatsie?me? per 30 d. saugojimo terminą. Atsakovas taip pat tokiomis pačiomis aplinkybėmis neatsiėmė ir siųsto teismo sprendimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis įtvirtinta: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmenis?kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors is? kartu su juo gyvenanc?ių pilnamec?ių s?eimos narių (vaikams (įvaikiams), te?vams (įte?viams), sutuoktiniui ir pan.), is?skyrus atvejus, kai byloje s?eimos nariai turi pries?ingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų ne?ra, – darboviete?s administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali bu?ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Vyriausybe? nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranes?imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranes?imo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. CPK 123 str. 5 d. numatyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1-4 dalyse numatytiems asmenims diena.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad toks fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas pranešimas apie adresatui skirtus procesinius dokumentus, yra laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, nepaisant to, kad faktiškai asmuo šių dokumentų neatsiima ir jie grąžinami teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje SĮ “Vilniaus miesto būstas” v N. C. Nr. e3K-3-31-403/2019).

LR Vyriausybės 2017-06-28 nutarimo Nr. 519 „Dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ 21 punkte nustatyta, kad kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą, vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.

Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodo, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nėra pašto dėžutės, todėl pranešimo apie siuntos saugojimą jis negavo.

Atsakingas asmuo privalo rūpintis, kad viešuose registruose jo duomenys būtų teisingi, taip pat ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Todėl jei fizinis asmuo nepasirūpina pranešti registrams apie duomenų pasikeitimą ar įsirengti pašto dėžutės, tai galima laikyti jo paties aplaidumu ir negali būti priežastimi vilkinti teisminį procesą, taip trukdant vykdyti teisingumą ir kitus teisinius principus.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra registruota (duomenys neskelbtini) kurios vadovas yra M. Č.. Todėl teismas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nėra įrengtos pašto dėžutės laiko gynybine atsakovo pozicija, kuri visiškai nepateisina ir nepagrindžia prašymo atnaujinti procesą argumentų.

Taip pat teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo apie prasidėjusi civilinės bylos procesą, nes bendravo su išvadą teikiančios institucijos – Valstybe?s vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių (toliau VVTA) specialistais.

VVTA 2024-01-02 išvadoje Nr. 3SD-13, nurodyta, kad specialistai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, kalbėjosi su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su vaikais is?laikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei informavo jį, kad apsilankymo priez?astis yra Teismui pateiktas ies?kove?s ies?kinys.

Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė tinkamai. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje.

Visos kitos šalių nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos prašymo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (2024-06-10 PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymu) todėl jos priteisimas ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą.

Priteisti iš atsakovo M. Č. 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. D..

Nutartis, per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.