Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-9372-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
e2-9372-861/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Grinda“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Žilvinui Danilevičiui,trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovui Dariui Kasinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-02-15 (duomenys neskelbtini), automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2444,59 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – Vilniaus miesto savivaldybę. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės. (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Nurodė, kad UAB „Grinda“ pagal Sutartį įsipareigojo pagal užsakovės - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra (duomenys neskelbtini) valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pažymėjo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, turi UAB „Grinda“, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieškovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), pagal kurią gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Minėtu susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011- 12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Atkreipė dėmesį, kad 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 13.5 punktas taip pat numato, jog vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę. Sistemiškai vertinant Sutarties ir ją papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepime dėstydamas argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Atsakovo teigimu siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Pažymėjo, kad vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nepamatė, neapvažiavo kliūties, net nebandė jos išvengti, be to ieškovas nedalyvavo vertinant automobiliui padarytos žalos dydį.

Trečiasis asmuo UAB „Grinda” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių.

UAB „Grinda“ teigimu automobilio vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, neįsitikino, kad nėra kliūčių, todėl sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kuriame įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kuriu kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, todėl savivaldybė yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Trečiojo asmens teigimu byloje ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio. UAB „Grinda” nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą, nes 2011-12-29 su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK), kuriomis UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui. UAB „Grinda“ nesutinka su savivaldybės pozicija, jog Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todėl pagal CK 6.266 straipsnį už žalą dėl šių statinių trūkumų turėtų būti atsakinga UAB „Grinda“. Pagal sutartį UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Tai, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties, išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei Sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė anksčiau išdėstytus argumentus, nurodė, kad nėra tinkamas atsakovas byloje, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sąmatoje yra nurodytos sumos, tačiau nėra priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos, o vairuotojas buvo neatidus, tad ieškinys nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad žalos dydis neįrodytas, nepagrįstas, nėra žinoma, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio. Žala turėtų būti mažinama 50 procentų dėl vairuotojo neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo apdraudęs UAB ,,Easy rental‘‘ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2015-03-30 iki 2016-03-29.

Policijos pareigūnų surinktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2016-02-15 13:00 val. vairuotojui šia transporto priemone važiuojant Liepkalnio g., apie 100 m iki prekybos centro Maxima link Liepkalnio – Žirnių gatvių sankirtos pirmąja eismo juosta paskui krovininį automobilį, pervažiavo važiuojamojoje kelio dalyje esančias duobes ir apgadino priekinį kairįjį ratą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-19 nutarimu nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla nustačius, kad transporto priemonės valdytojas J. K. eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių.

Draudikui atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyta, kad žala padaryta galinei kairės pusės padangai, priekiniam ir galiniam kairės pusės amortizatoriams, galinei kairės pusės oro pagalvės pakabai, be to, remontuotini abu kairės pusės ratlankiai. Ieškovas dėl eismo įvykio apskaičiavo ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 2444,59 Eur žalos atlyginimo.

2016-03-25 draudikas pareiškė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka. Atsakydama į pretenziją atsakovė nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, todėl ji pripažintina gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja ir atsakinga už žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto, atlyginimą.

2011-12-29 Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį, kuria rangovas pagal užsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2012-05-07 buvo pasirašytas susitarimas prie minėtos sutarties, kuriuo šalys į sutartį įtraukė 4.2.10 p., teigiantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės byloje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.).

Nurodytose bylose vertindamas analogiškas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sutarčiai sąlygas, kasacinis teismas konstatavo, kad kelio valdymo teisė šia sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo pasirašiusios sutartį papildantį 2012-05-07 susitarimą, kuriame susitarė dėl UAB „Grinda“ kaip kelio valdytojo atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Trečiajam asmeniui nesutinkant, jog aptariamu susitarimu jam buvo perduota kelio valdymo teisė, jos su atsakovu sudarytos sutarties bei papildomo susitarimo prie jos nuostatos aiškintinos, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, kad sutarties šalims sudarius papildomą susitarimą, jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, todėl 2012-05-07 susitarimo ir 2011-12-29 sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiškai. Pagal Sutarties 3.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Be to, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu UAB „Grinda“ atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. Šios aplinkybės atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė. Taigi, teismas sutinka, kad Vilniaus miesto savivaldybė nei aptariama sutartimi, nei susitarimu prie jos kelio valdymo teisės nėra perdavusi. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad 2012-05-07 susitarime šalys nurodė, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismo vertinimu šia, o taip pat toliau tekste išdėstyta nuostata apie tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams, sutarties šalys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytą aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiškai savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui, dėl ko jam tiesiogiai kiltų atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iš netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros – duobių važiuojamojoje dalyje. Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Teismas, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta esant kokių nors CK 6.270 straipsnyje nurodytų kelio valdytojo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Byloje įrodytas faktas, kad kelio danga eismo įvykio buvo netvarkinga – duobėta ir tai sąlygojo eismo įvykį. Todėl atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Priešingą išvadą daryti leidžia įvykį tyrusių pareigūnų nurodytos aplinkybės, be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykis įvyko kelio dangai esant šlapiai, žiemos metu, o bylos duomenimis netvarkinga kelio dalis nebuvo pažymėta jokiais specialiais ženklais. Tokios aplinkybės yra nustatytos iš byloje esančio 2016-02-15 Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog automobilio kairės pusės priekinė padanga buvo apgadinta įvažiavus į duobes, taip pat 2016-02-15 automobilį vairavusio asmens paaiškinimo, kur teigiama, jog jis važiavo šlapia kelio danga. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovo pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, galimas saugaus greičio nepasirinkimas iš esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini. Priešingai, 2016-02-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei 2016-02-15 Tarnybinis pranešimas, vairuotojo paaiškinimai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, o įrodymų apie vairuotojo viršytą greitį, taip pat leistiną greitį įvykio vietoje, byloje nėra. Trečiojo asmens prašymas mažinti priteistinos žalos dydį 50 procentų taip pat nėra niekaip argumentuotas. Trečiasis asmuo vadovaujasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012, kurios ratio decidendi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis nesutampa, be to, šioje byloje teismas laiko neįrodytomis aplinkybių, jog vairuotojas vairavo neatsargiai, nesilaikė padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, be to jis realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobių, todėl šiuo atveju jis eismo įvykio išvengti negalėjo, tad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB ,,Grinda‘‘ argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

Nors dalis žalos nebuvo užfiksuotas pirminiuose įvykio dokumentuose, teismas sutinka su ieškovu, kad tokie defektai objektyviai negalėjo būti pastebėti iš karto, todėl jiems paaiškėjus vėliau, atsižvelgiant į tai, kad jie užfiksuoti būtent kairėje automobilio dalyje, nesant jokių kitų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti, kad defektai atsirado to paties eismo įvykio metu. Iš 2016-02-17 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad kaip keičiama dalis yra nurodyta kairė priekinė padanga, kairys priekinis ratlankis, priekinė pakaba bei galinė pakaba įvardintos kaip remontuojamos dalys. Taip pat 2016-02-17 papildomas aktas nurodo, jog keičiamos dalys yra galinė kairė padanga, priekinis kairys amortizatorius, galinės kairės oro pagalvės pakaba bei galinis kairys amortizatorius, o remontuotini – abu kairės pusės ratlankiai. 2016-03-10 Automobilio apžiūros aktu nurodyta, kad atliekant automobilio defektaciją po įvykio, nustatyta, jog stipriai pažeisti ir deformuoti abu kairės pusės ratlankiai, o gamintojas jų remonto nenumato, be to, taip jie prarastų saugumą ir būtų pavojingi eksploatuoti. Šios aplinkybės bei byloje pateiktos žalos sąmatos, 2016-03-16 mokėjimo nurodymas, automobilio nuotraukos teismui leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti žala yra pagrįsta. Byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra. Todėl atmestini ir atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Grinda“ pasisakymai dėl reikalaujamo žalos dydžio nepagrįstumo, kadangi jie taip pat nėra patvirtinti kokiais nors įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB ,,Grinda‘‘ argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-178, 185 straipsniai). Be to, atsakovas ir trečiasis asmuo ginčijo padarytos žalos dydį, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, į šią civilinę bylą nepateikė, todėl tokie argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio (CPK 176-178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, laikytinas tinkamu žalos dydžio paskaičiavimu, juolab, kai pritaikyta ir draudimo išskaita, t. y. realiai išmokėta draudimo išmoka mažesnė nei patirti nuostoliai. Teiginiams pagrįsti atsakovas kitokio žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, automobilio vairuotojo rašytiniai paaiškinimai, Transporto priemonės techninės apžiūros aktai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių duobėms aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros aprašo 4.1 punktas), būti rūpestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė gatvės priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2444,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinas 55 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė