Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1029-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-06
Bylos Nr.: e2A-1029-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07434-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: T. M.
Atsakovas: mažajai bendrijai „Helka LT“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-1029-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07434-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.1.3.6.; 3.3.1.19.3. (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Helka LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Helka LT“ dėl žalos atlyginimo bei pagal atsakovės mažosios bendrijos „Helka LT“ priešieškinį ieškovui T. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Helka LT“ 534,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2023 m. rugpjūčio 14 d. tarp atsakovės MB „Helka LT“ ir ieškovo T. M. buvo sudaryta Statybų rangos sutartis Nr.230814-01, pagal kurią ieškovas iki 2023 m. spalio 17 d. turėjo atlikti glaistymo ir dažymo darbus, o atsakovė turėjo darbus priimti pagal paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir apmokėti už darbus.

1.2. Atliekant dažymo paruošiamuosius darbus kilo konfliktas su užsakovo (atsakovės) atstovu G. T., kuris kontroliavo atliekamus darbus. Jis pradėjo reikalauti ištaisyti ankščiau kitų rangovų atliktų darbų trūkumus (buvo atitrūkę sienų kampai, blogai uždėta gipso plokščių siūlių juosta, neapdirbti langai), už juos atsisakydamas apmokėti. Ieškovas atsisakė ištaisyti iki tol padarytų darbų broką, todėl ieškovui buvo pasakyta, kad yra atsisakoma ieškovo paslaugų ir ieškovas buvo išvarytas iš objekto. Ieškovas į objektą daugiau patekti nebegalėjo, tuo pačiu nebeturėjo galimybės užfiksuoti atliktus darbus ir paruošti aktą apie atliktų darbų mastą.

1.3. 2023 m. rugpjūčio 27 d. ieškovui į elektroninį paštą buvo atsiųstas pranešimas, kad remiantis Rangos sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktais, t. y. kad ieškovas pažeidinėja saugos taisykles ir „jo buvimas objekte kelia pavojų kitiems esantiems darbuotojams“, yra nutraukiama bendradarbiavimo sutartis. Ieškovo teigimu, šis pranešimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovas niekada nepažeidinėjo darbo saugos taisyklių. Apie atsiskaitymą už atliktus darbus pranešime nebuvo nieko pasakyta, o pati atsakovė jokių pretenzijų ieškovui dėl atliekamų darbų kokybės nėra išsakiusi.

1.4. 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė užsakovui (atsakovei) Pretenziją, prašydamas apmokėti už atliktus darbus. 2023 m. spalio 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriame buvo atsisakyta apmokėti už atliktus darbus. Atsakyme akcentuojama, kad techninės priežiūros vadovas Š. V. 2023 m. rugpjūčio 29 d. surašė Defektinį aktą Nr. 2, kuriame buvo nurodyti ieškovo atliktų darbų defektai: ieškovas netinkamai atliko darbus, kuriuos reikėjo perdaryti. Apie tokio Akto surašymą ieškovui nėra žinoma, apie jo surašymą ieškovas nebuvo informuotas ir šis Aktas surašytas jau ieškovą išvarius iš darbo objekto, siekiant pateisinti sutarties nutraukimą. Pateiktame atsakovės atsakyme yra atsisakoma apmokėti už ieškovo atliktus darbus.

1.5. Objekto dažymo paruošiamieji darbai buvo atlikti pilnai ir objektas buvo paruoštas dažymui, tačiau dėl to, kad ieškovas negalėjo patekti į objektą, jis neatliko sutartyje numatytų dažymo darbų. Nors pirminiu ieškiniu ieškovas nurodė, kad buvo atlikti darbai 3 000 Eur sumai, tačiau patikslinus ieškinio reikalavimą ieškovas nurodė, kad jo atliktų darbų vertė pagal lokalinę sąmatą yra 534,91 Eur (pakartotinis sienų glaistymas - 316,33 Eur/100 m²; viso buvo nuglaistytas bendras 169,10 kv. m sienų plotas).

Atsiliepimas

2. Atsakovė MB „Helka LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovas neatliko objekte Sutartimi sutartų darbų, o atlikta darbų dalis buvo nekokybiška. Techninės priežiūros vadovo Š. V. surašytame 2023 m. rugpjūčio 29 d. Defektiniame akte Nr. 2 nustatyti tokie ieškovo atliktų darbų defektai: sienų dažymas atliktas per anksti – nustatyti daugybiniai glaistymo defektai; ties kištukinių lizdų blokais / radiatorių išvadais sienos neglaistytos, nedažytos; vidiniai sienų kampai ir angokraščių išoriniai kampai išglaistyti ir nušveisti nekokybiškai; matyti rievės, apsauginis popierius, aliuminiai kampai; vietomis kampai ir popierius atšokęs nuo pačios sienos; angokraščiai suformuoti išgaubtai, neišlyginti glaistu. Atsižvelgiant į tai, techninės priežiūros vadovas nurodė visus ieškovo darytus darbus atlikti iš naujo tinkamai. Tuo tikslu buvo pasamdyti kiti rangovai, kurie perdarė visus ieškovo atliktus darbus bei atliko tuos darbus, kurių ieškovas iš viso neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo pagrindo mokėti ieškovui už darbą, kurio jokia dalis nebuvo pripažinta atlikta tinkamai. Priešingai, ieškovo darbų broko taisymui ir viso darbo padarymui atsakovė iš naujo samdėsi kitus rangovus, dėl ko patyrė nuostolių.

2.2. Nors pasak ieškovo, šis konfliktas kilo todėl, kad jo buvo reikalaujama ištaisyti ankstesnių rangovų darbų trūkumus, tačiau nesutiktina su tuo. Prieš pradėdamas darbus, ieškovas turėjo įvertinti jam perduodamą darbų frontą ir atsisakyti pradėti darbus, jeigu būtų ankstesnių rangovų darbų trūkumų, apie tai ieškovas privalėjo informuoti atsakovę, tai turėjo būti fiksuojama aktu. Tačiau apie tokius neva nustatytus ankstesnių darbų brokus ieškovas atsakovės neinformavo, apie tokias aplinkybes ieškovas nebuvo nurodęs ir 2023 m. rugsėjo 20 d. Pretenzijoje, apie tokią versiją atsakovė sužinojo tik jau iš ieškinio. Be to, ankstesnių rangovų atliktus darbus priiminėjo techninė priežiūra ir užsakovas, todėl abejotina, kad šiame objekte galėjo būti likę kokie nors nepašalinti kitų rangovų darbų defektai. Nesutarimai su ieškovu prasidėjo todėl, kad ieškovas piktybiškai nesilaikė statybvietėje privalomų saugumo reikalavimų, tarp jų nedėvėjo šalmo ir šviesą atspindinčio liemenės.

Šalies argumentai

3. Atsakovė MB „Helka LT“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 499,85 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Sutartimi ieškovas įsipareigojo nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. spalio 17 d. atlikti 500 kv. m. sienų glaistymą ir dažymą už bendrą 4 000 Eur (be PVM) kainą.

3.2. Pradėjęs atlikti darbus pagal Sutartį, ieškovas piktybiškai nesilaikė statybvietėje privalomų saugumo reikalavimų, tarp jų nedėvėjo šalmo ir šviesą atspindinčio liemenės. Objekto generalinis rangovas UAB „Infes“ labai griežtai vertina darbų saugos reikalavimus, todėl netoleruoja jokių šių taisyklių nesilaikymo. Iš pradžių dėl tokio netinkamo ieškovo elgesio statybvietėje jis buvo įspėtas G. T., tačiau ieškovas piktybiškai nurodė neketinantis šių reikalavimų laikytis. Ieškovui ir toliau ignoruojant darbų saugos reikalavimus, generalinio rangovo UAB „Infes“ sistemoje 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Infes“ už darbų saugą atsakingas asmuo G. M. užfiksavo ieškovo atliktus darbų saugos pažeidimus (ieškovas nedėvėjo šalmo ir šviesą atspindinčios liemenės, o įspėtas reiškė nepasitenkinimą). Taigi, ieškovas nevykdė ne tik atsakovės atstovo G. T., bet ir generalinio rangovo už darbų saugą atsakingo asmens G. M. teisėtų nurodymų.

3.3. Taip pat vykdant Sutartį buvo nustatyta daugybė ieškovo darbo defektų, dėl kurių jis buvo perspėtas, tačiau juos taisyti atsisakė, nepagarbiai bendravo su atsakingais darbuotojais. Esant tokioms aplinkybėms, tolesnis Sutarties vykdymas tapo iš esmės neįmanomas, kadangi dėl tokių ieškovo piktybinių veiksmų generalinis rangovas UAB „Infes“ galėjo nutraukti su atsakove rangos sutartį.

3.4. Remdamasi tuo, jog ieškovas nesilaikė darbų saugos reikalavimų ir nekokybiškai atliko darbus, atsakovė nutraukė Sutartį su ieškovu, pateikdama jam 2023 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą el. paštu.

3.5. Siekdama ištaisyti ieškovo darbo trūkumus ir laiku užbaigti darbus, atsakovė buvo priversta sudaryti sutartį su kitais rangovais. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 230918-02 su K. V., pagal kurią šis rangovas įsipareigojo ištaisyti 236,35 kv. m. ploto ieškovo darbų defektus už 2 599,70 Eur (be PVM) kainą; bei 2023 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 230918-01 su K. M., pagal kurią jis įsipareigojo ištaisyti kitą 263,65 kv. m. ploto dalį ieškovo netinkamai atliktų bei neatliktų darbų. Kadangi dėl ieškovo kaltės šiems darbams užbaigti numatytas terminas (iki 2023 m. spalio 17 d.) buvo per trumpas, galutinis darbų terminas turėjo būti nukeltas, tačiau siekiant kaip galima greitesnio darbų atlikimo, tam pačiam darbui atlikti buvo samdomi du rangovai, o dėl pasikeitusios rinkos situacijos bei atsakovei skubinant rangovus atlikti darbus kaip įmanoma greičiau, naujų rangovų kaina buvo didesnė, nei numatyta Sutartyje su ieškovu. Tokiu būdu atsakovė pagal pakeičiančias sutartis sumokėjo naujiems rangovams už tą patį su ieškovu sutartą darbą 1 499,85 Eur daugiau, nei būtų turėjusi sumokėti pagal Sutartį su ieškovu.

4. Ieškovas T. M. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino pilna apimtimi – priteisė iš atsakovės MB „Helka LT“ ieškovui T. M. 534,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 534,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 732 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.

6. Tenkindamas ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo tuo, kad:

2.1. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog buvo nustatyti ieškovo darbų trūkumai, pirmiausia turėjo kviesti ieškovą į numatytą apžiūrą ir su statinio (apdailos darbų) apžiūros aktu bei nustatytais, atsakovės teigimu, ieškovo atliktų darbų trūkumais tinkamai supažindinti ieškovą, tačiau to padaryta nebuvo, t. y. atsakovė į statinio (apdailos darbų) apžiūrą ieškovo nepakvietė ir jam neišsiuntė minėto statinio (apdailos darbų) apžiūros akto Nr. 2, t. y. ieškovas su jokiu apžiūros aktu supažindintas nebuvo, be to, atsakovė nesikreipė į ieškovą su prašymu pašalinti atliktų darbų trūkumus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė ieškovo atliktų darbų defektų.

2.2. Teismas nurodė, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Tad šiuo atveju, įvertinus tai, kad abi sutarties šalys pripažįsta, kad sutartis dėl rangos darbų atlikimo yra nutraukta dėl tarp šalių įvykusio konflikto, po kurio ieškovas nebuvo įleistas į objektą ir darbų nepabaigė, laikytina, jog šalių sutartis nutraukta iki darbų rezultato perdavimo. Tad tokiu atveju teismas neturi pareigos nagrinėti rangos sutarties nutraukimo priežasčių teisėtumo, o šios bylos dalyką sudaro tik rangos sutarties nutraukimo pasekmių taikymo klausimas.

2.3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju priežasčių atsisakyti priimti darbų rezultatą nebuvo nustatyta, atsakovė neįrodė, jog darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį nebuvo galima, darė išvadą, jog ieškovui negalint atvykti į objektą ir atsakovei nekomunikuojant su ieškovu dėl atliktų darbų perdavimo ar trūkumų nustatymo, ieškovui galimybės perduoti atliktus darbus nebuvo.

2.4. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, darė išvadą, jog ieškovas dalį sutartyje numatytų apdailos darbų atliko 169,10 m² plote, t. y. ieškovas atliko glaistymo darbus, o atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pagrįsta kaina už jo atliktus darbus yra 316,33 Eur už 100 kv. m, todėl tenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas iš atsakovės 534,91 Eur skolą.

7. Patenkinęs ieškinį pilna apimtimi, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat ieškovo patirtas 1 732 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Atmesdamas atsakovės priešieškinį, pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo tuo, kad ieškovo bendras nuglaistytas sienų plotas buvo 169,10 kv. m, o pagal atsakovės nurodytas aplinkybes matyti, jog K. V. ir K. M. sienų glaistymo ir dažymo darbus bendrai sudėjus atliko 500 kv. m plote. Liudytojas nurodė, jog K. V. ir K. M. jau prieš tai dirbo objekte ir atliko kitus glaistymo bei dažymo darbus. Statybos statinio (apdailos darbų) apžiūros aktas surašytas vienašališkai, nedalyvaujant ieškovui ir apie tai jo neinformavus. Atsakovė su pretenzija atlyginti kainos skirtumo į ieškovą nesikreipė, trūkumų pašalinti neprašė, o priešieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė tik ieškovui pateikus ieškinį. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo atliktų darbų trūkumo turėjo samdytis kitus darbuotojus ieškovo trūkumams ištaisyti ir dėl to patyrė žalą.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė (atsakovė) MB „Helka LT“ prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. M. ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus:

9.1.1. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškinio pagrįstumą ir priešieškinio nepagrįstumą neva rodo tai, kad atsakovė nesikreipė į ieškovą, prašydama pašalinti atliktų darbų trūkumus. Kadangi pats ieškovo darbo būdas nesilaikant darbų saugos reikalavimų buvo viena iš priežasčių, dėl kurių atsakovė sulaukė pastabų iš generalinio rangovo ir dėl ko teko nutraukti Sutartį su ieškovu, visiškai nepriimtinas darbų saugos aspektu būtų atsakovės reikalavimas ieškovui vis tiek atlikti darbus ar ištaisyti jų defektus objekte. Dėl šių priežasčių atsakovė tiesiog objektyviai negalėjo leisti ieškovui toliau tęsti darbus objekte ir tai paaiškina, kodėl į ieškovą nebuvo kreiptasi dėl darbų trūkumų šalinimo.

9.1.2. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2023 m. rugpjūčio 29 d. Defektiniu aktu Nr. 2, kur techninės priežiūros vadovas nurodė visus ieškovo darytus darbus atlikti iš naujo tinkamai, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus patvirtinančiu įrodymu:

9.1.2.1. Pats ieškovo dalyvavimas ar nedalyvavimas šio Akto sudaryme ir darbų apžiūroje per se negali būti laikoma priežastimi nesivadovauti šiame akte pateikta informacija. Šiame akte nurodytą informaciją iš esmės pripažino ir pats ieškovas, neneigdamas jame fiksuotų defektų, tačiau teigdamas, kad už šiuos defektus atsakingas yra ne jis, o anksčiau darbus atlikę kiti rangovai. Ieškinyje ieškovas teigė, kad jam atliekant darbus išryškėjo ankstesnių rangovų darbų trūkumai ir pan. Taigi, tarp šalių net nebuvo ginčo dėl pačių defektų fakto, tačiau ginčas buvo dėl to, kas už juos atsakingas.

9.1.2.2. Akte aiškiai nurodoma, kad „Vykdytojo T. M.“ atlikti darbai, todėl nepagrįstai teigiama, kad „akte nedetalizuojama ir nenurodoma konkrečiai, kuriose iš trijų patalpų, kuriose dirbo ieškovas, šie defektai užfiksuoti“, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kuriose konkrečiai trijose patalpose buvo pradėjęs darbus ieškovas. Pats ieškovas į bylą teikė nuotraukas tų pačių patalpų, kurių nuotraukos matomos ir prie Akto. Todėl teismas nepagrįstai išreiškė abejones dėl to, ar šis Aktas yra susijęs būtent su ieškovo atliktais darbais. Be to, apklausiamas Š. V. taip pat nurodė, kad jis vertino būtent tas patalpas, kuriose darbus atliko ieškovas.

9.1.2.3. Akte nurodyti ieškovo atliktų darbų defektai ypatingai gerai matomi ir suprantami iš prie Akto pridėtų nuotraukų net neturint specialių žinių. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad šie fiksuoti defektai yra ne defektai ar kad už juos atsakingas yra ne ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

9.1.2.4. Teismas nepagrįstai suabejojo Aktą surašiusio techninės priežiūros vadovo Š. V. kvalifikacija, nors nei teismas, nei ieškovas nagrinėjimo metu nenurodė, kad kyla abejonių dėl šio asmens kvalifikacijos, todėl nesant ginčo dėl šios aplinkybės, papildomi įrodymai į bylą ir nebuvo teikiami.

9.1.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų turtėjo samdytis kitus darbuotojus ieškovo trūkumams ištaisyti ir dėl to patyrė žalą:

9.1.3.1. Nei Apžiūros akto surašymas vienašališkai, nei ieškovo informavimas ar neinformavimas apie apžiūrą, nei atsakovės kreipimasis į ieškovą nėra kliūtis atsakovei remtis pakeičiančios sutarties institutu, ir juolab negali būti laikoma pagrindu teigi, kad dėl šių aplinkybių atsakovė neįrodė, kad ji turėjo teisę ar pagrindą samdyti kitus rangovus darbams pagal Sutartį atlikti.

9.1.3.2. Neturi reikšmės teismo nurodytos aplinkybės, kad pakeičiančią sutartį atsakovė sudarė su rangovais, kurie jau dirbo objekte pagal kitas sutartis su atsakove. Nors K. V. ir K. M. dirbo objekte pagal kitas su atsakove sudarytas sutartis ir jiems buvo pavesta atlikti kitą darbą objekte, tariantis, kad šie rangovai atliktų ir darbus pagal su ieškovu sudarytą Sutartį, toks darbas buvo už su jais sudarytų sutarčių ribų, todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti šių rangovų atlikti ieškovo neatliktus darbus ir buvo priversta su jais sudaryti atskiras sutartis. Tai, kad šie asmenys jau dirbo Objekte pagal kitas sutartis, tik palengvino kitų rangovų paiešką, tačiau tai nereiškia, kad ieškovo neatlikto darbo pavedimas jiems nelėmė atsakovei papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

9.1.4. Teismas nepagrįstai priešieškinio pagrįstumą vertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnyje numatytų užsakovo pažeistų teisių gynimo priemonių taikymo aspektu:

9.1.4.1. Atsakovė negalėjo prašyti ieškovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes dėl ieškovo daromų darbų saugos reikalavimų pažeidimų tolesnis ieškovo darbas objekte buvo tiesiog negalimas. Taip pat atsakovė negalėjo reikšti reikalavimų ieškovui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes Sutartis nenumatė užsakovo teisės pašalinti trūkumus, o to nesant, šia teise pasinaudoti užsakovas negali. Taip pat atsakovė negalėjo reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes visi atlikti ieškovo darbai buvo netinkamos kokybės ir visus juos atsakovė turėjo perdaryti iš naujo, o pareiga mokėti pagal Sutartį ir CK užsakovui (atsakovei) kyla tik esant kokybiškai atliktiems darbams.

9.1.4.2. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu galiausiai pripažino, kad iš sutartų 500 kv. m atliko darbus tik 169,10 kv. m plote, o atlikta jų dalis yra netinkamos kokybės. Esant tokiai teismo nustatytai Sutartimi atliktų darbų apimčiai (169,10 kv. m), CK 6.665 straipsnyje numatytų užsakovo pažeistų teisių gynimo priemonių taikymas nebūtų pakankamas atsakovės pažeistoms teisėms apginti.

9.1.5. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo skirtumą tarp Sutarties kainos ir pagal pakeičiančias sutartis atsakovės kitiems rangovams sumokėtos sumos. Atsakovė pagal Sutartį 500 kv. m ploto apdailą turėjo gauti už 4 000 Eur kainą, tačiau ieškovui neatlikus sutartų darbų ir neįvykdžius Sutarties, ieškovė tų pačių 500 kv. m apdailą gavo už 5 499,85 Eur. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė išleido šių darbų atlikimui pagal pakeičiančias sutartis visus šiuos 5 499,85 Eur. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad reikalaudama skirtumo tarp Sutarties ir pakeičiančių sutarčių kainos, atsakovė neva nesumokėdama ieškovui, gauna dar ir defektų atlyginimo išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašo tik skirtumo tarp to, ką ji papildomai turėjo išleisti dėl paties fakto, kad pagal Sutartį sutartus darbus turėjo pataisyti ir užbaigti kiti rangovai.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, kadangi ieškovas neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo pagal Sutartį, priešingai, ieškovo atlikti darbai buvo su tokiais defektais, dėl kurių visus šiuos darbus reikėjo perdaryti iš naujo ir jokia ieškovo atliktų darbų dalis nebuvo galima panaudoti, todėl apmokėjimas už tokius darbus, kuriais atsakovė nepasinaudojo ir viskas buvo perdaryta iš naujo, būtų nesąžininga atsakovės atžvilgiu, nes ieškovas gautų atlyginimą už darbą, kurio rezultato iš esmės nėra:

9.2.1. Teismo išvados, kad ieškovas atliko darbus 169,10 kv. m plote, taip pat yra nepagrįstos:

Žemesnės instancijos teismas

9.2.1.1. Bylos medžiaga leidžia abejoti dėl to, kokios apimties ir rūšies darbus visgi iš tiesų atliko ieškovas: (i) dar iki kreipimosi į teismą ieškovas pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 20 d. pretenziją, kurioje teigė, kad visus Sutartimi sutartus – tiek glaistymo, tiek ir dažymo – darbus jis atliko anksčiau numatyto termino laiku ir kokybiškai, t. y. iš pradžių ieškovas teigė, kad atliko visus Sutartimi sutartus darbus ir tai padarė anksčiau laiko, todėl pretenzijoje jis reikalavo atsakovę sumokėti visus 4 000 Eur; (ii) teikdamas ieškinį ieškovas jau nurodo, kad jis atliko darbus visame 500 kv. m plote, tačiau atliko tik dažymo paruošiamuosius darbus, o kitų darbų atlikti nespėjo, todėl prašė priteisti jau mažiau – 3 000 Eur; (iii) jau nagrinėjant bylą ieškovas dar kartą patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad visgi atliko darbus tik 169,10 kv. m sienų plote, ir todėl sumažino ieškinio reikalavimą iki 534,91 Eur.

9.2.1.2. Atsakovė pateikė pastato aukšto, kuriame pažymėtos patalpos 4-9 ir 4-10, kuriose darbus atliko ieškovas, dėl kurių kokybės kilo ginčas. Statybos darbų vadovas Š. V. apskaičiavo, kad šių patalpų sienų bendras plotas yra 83,30 kv. m, o tai yra ženkliai mažiau, nei su ieškovu sutarti ir ieškovo teigimu neva padaryti 500 kv. m. Taip pat ieškovas ketino pradėti darbus patalpoje, pažymėtoje 4-24, kurios sienų plotas yra 85,80 kv. m, tačiau šioje patalpoje ieškovas realiai darbo taip ir nepradėjo, atliko tik menkaverčius pasirengimo darbui veiksmus (kaip nurodė Statybos darbų vadovas Š. V. pastato aukšto plane patalpoje, pažymėtoje 4-24, nebuvo atliktas glaistymas ir dažymas), todėl šioje patalpoje ieškovo atliktų veiksmų negalima įvertinti, kaip kokį nors realai padarytą darbą ir jų kokybė tiesiog net nevertintina. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs darbus patalpoje, pažymėtoje 4-24, kurios sienų plotas yra 85,80 kv. m.

9.2.2. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog patalpose, kuriose darbus atliko ieškovas, buvo nustatyti defektai. Tuo tarpu ieškovas nepateikė šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų, nepateikė savo atsakomybę dėl šių defektų šalinančių ar paneigiančių įrodymų, taip pat jokiais įrodymais neįrodė, kad buvo kokie nors ankstesnių rangovų darbų defektai. Todėl priešingai, nei nurodė teismas, byloje nebuvo objektyvių įrodymų, kad ieškovo atlikti darbai yra tinkamos kokybės, be defektų.

9.2.3. Nors ieškovas rėmėsi tuo, kad buvo išvarytas iš objekto ir todėl negalėjo sudaryti darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų bent bandęs tokį aktą sudaryti. Ieškovas tik po beveik mėnesio nuo Sutarties su juo nutraukimo pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 20 d. pretenziją, kuria prašė sudaryti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, ieškovas net nebandė perduoti atsakovei darbų, kuriuos neva atliko, kadangi iš tiesų nebuvo ką ir perduoti. Tad nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas neturėjo galimybės perduoti darbus. Būtent rangovui tenka pareiga pateikti darbus užsakovui ir informuoti apie pasirengimą juos perduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ketinęs, siekęs, bandęs perduoti darbus atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

9.2.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus. Tam, kad ieškovas galėtų reikalauti apmokėti už atliktus darbus, turi būti nustatyta, kad jis kažkokius rangos darbus iš viso atliko, bei konstatuota, kad jie yra atlikti tinkamai ir laiku. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neatliko Sutartyje numatytų darbų, o jo atliktų darbų dalis buvo su akivaizdžiais trūkumais. Defektų faktą atsakovė įrodė apžiūros aktu, kurio ieškovas nepaneigė kitais įrodymais. Todėl nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad Ieškovo atlikti darbai yra tinkami ir kad atsakovė turi pareigą už juos mokėti.

9.3. Nesutiktina su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teikdamas ieškinį ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 3 000 Eur apmokėjimą už darbus, teigdamas, kad atliko paruošimo dažymui darbus visame sutartame 500 kv. m plote. Atsakovė nuo pat pradžios (dar atsakydama į iki teismo gautą pretenziją) nuosekliai šią aplinkybę neigė, nurodydama ir teikdama įrodymus, kad ieškovas objektyviai negalėjo atlikti darbų tokioje apimtyje (pvz., teikėme įrodymus, kad ieškovas objekte iš viso buvo tik apie 16 val., per kurias neįmanoma atlikti darbų tokiame plote). Tačiau jau nagrinėjant bylą ieškovas patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad visgi atliko darbus tik 169,10 kv. m sienų plote, ir todėl sumažino ieškinio reikalavimą iki 534,91 Eur. Taigi, ieškovas atsisakė didelės dalies savo pradinio ieškinio reikalavimo ir sumažino ieškinį net iki 534,91 Eur, t. y., 17,83 proc. pradinio reikalavimo dydžio. Tokia situacija iš esmės turėjo būti vertinama, kaip ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas ir dalies bylos išsprendimas atsakovės naudai ir turėjo lemti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai patenkintų ir atmestų (paties ieškovo tikslinant ieškinį atsisakytų) reikalavimų sumai. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas neatsakingai ir nesąžiningai naudojosi teise kreiptis į teismą, neatsakingai formuluodamas ieškinio reikalavimus. Ir nors ieškovas tokį reikalavimo kitimą motyvavo tuo, kad neva jis nežinojo tiksliai patalpų plotų, tačiau tokia versija yra vertintina kritiškai - ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, objektyviai tiesiog negalėjo nežinoti, kokius ir kokios apimties konkrečiai darbus jis atliko objekte.

2. Ieškovas T. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės UAB „Helka LT“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nors apeliantė laiko, kad teismas nepagrįstai priešieškinio pagrįstumą vertino CK 6.665 straipsnyje numatytų užsakovo pažeistų teisių gynimo priemonių taikymo aspektu, o nenagrinėjo apeliantės patirtų nuostolių atlyginimo klausimą pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, kaip atsakovės nuostolius, sudarius pakeičiančiąsias sutartis, tačiau atsakovė, nagrinėjamu atveju reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal pakeičiamąsias sutartis, neišskyrė, kokia išlaidų dalis pagal sudarytas sutartis su kitais subrangovais yra susijusi su ieškovo atliktų darbų defektų šalinimu, o kuri išlaidų dalis yra susijusi su naujų darbų, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, atlikimu. Byloje ginčo nekilo dėl to, jog ieškovas darbus atliko objekto patalpose, kurių bendras sienų plotas yra 169,10 kv. m. Tai reiškia, kad šių subrangovų atliekami statybos rangos darbai patalpose, kuriose darbus buvo atlikęs ieškovas, negali būti laikomi naujais darbais, kurie turėtų būti vertinami CK 6.258 straipsnio 5 dalies kontekste. Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarčių matyti, jog apeliantė su subrangovais susitarė ne dėl darbų, kurių ieškovas neužbaigė, tačiau dėl darbų – defektų taisymo glaistymo ir dažymo darbams. Iš 2023 m. lapkričio 23 d. darbų priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad buvo atlikti defektų taisymo glaistymo/dažymo darbams darbai. Tokie atsakovės pateikti duomenys rodo faktą, jog šiuo atveju subrangovai, su kuriems sumokėtomis išlaidomis atsakovė siejo savo nuostolius, taisė ieškovo atliktus darbus, t. y. sutartimis nebuvo susitarta dėl darbų atlikimo toje objekto dalyje, kurioje ieškovas visiškai darbų neatliko, nors pagal Sutartį turėjo atlikti. Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįstos yra teismo išvados, jog atsakovė pasirinko ne sumažinti rangos darbų kainą dėl dalies nekokybiškai atliktų darbų, bet priteisti rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, už kurių atlikimą atsakovė ieškovui nebuvo sumokėjusi ir nuostolius pagal jos sudarytas pakeičiančiąsias sutartis.

10.2. Apeliantė neįrodė sąlygų, sudarančių teisinį pagrindą nukentėjusiajai šaliai reikalauti nuostolių atlyginimo pagal pakeičiančiosios sutarties institutą, todėl teismas pagrįstai priešieškinio reikalavimus atmetė visoje apimtyje:

10.2.1. Apeliantė nutraukė Sutartį vienašališkai ir neteisėtai, nesant tam nei įstatyme nei Sutartyje numatyto teisinio pagrindo - Sutartis apeliantės buvo nutraukta prieš tai neįspėjus ieškovo apie Sutarties pažeidimus, nesudarius galimybių pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus, esant mažareikšmėms arba visai nesant Sutarties nutraukimo priežastims; Sutartis buvo nutraukta ieškovą informuojant el. paštu, prieš tai išvarius ieškovą iš objekto. Nesant šių apeliantės veiksmų, ieškovas būtų tęsęs sutartinius santykius bei įvykdęs Sutartį, dėl ko apeliantė nebūtų turėjusi samdyti kitų asmenų.

10.2.2. Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. sudarytų sutarčių su subrangovais matyti, kad bendras abiejose sutartyse nurodytas sienų glaistymo ir dažymo plotas yra 500 kv. m, tačiau šiose sutartyse nurodyti darbai yra susiję su defektų taisymu glaistymo ir dažymo darbams, kas reiškia, kad pagal šias sutartis subrangovai turėjo atlikti defektų taisymą, o ne darbus, kurių neužbaigė ieškovas. Be to, aiškaus susitarimo dėl darbų apimties, apart nurodyto darbų kiekio bendro ploto, tarp šalių nebuvo, todėl teigti, jog atsakovės pasitelkti kiti subrangovai atliko tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, negalima, tame tarpe įvertinus ir tai, kad šie subrangovai dirbo ir kitose atsakovės objekto dalyse bei atliko tokio paties pobūdžio statybos rangos darbus, kaip ir ieškovas, tad tikėtina, kad šiems subrangovams buvo sumokėta už jų atliktus darbus, kurie nėra susiję su ieškovo Sutartimi prisiimtais įsipareigojimais ir darbais.

10.2.3. Pakeičiančios sutarys nebuvo sudarytos su trečiais asmenimis per protingą terminą, kas yra būtina sąlyga nukentėjusiajam reikalaujant nuostolių atlyginimo. Be to, tai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, jog ji turėjo greitai sudaryti sutartis su kitais subrangovais ir darbai turėjo būti atlikti skubiai, kas sąlygojo didesnę sudaromos sutarčių kainą.

10.2.4. Net ir pripažinus, jog apeliantė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą pagal pakeičiančiąsias sutartis, byloje atsakovė neįrodė kainos padidėjimo (nuostolių), jai sudarius sutartis su subrangovais. Didesnę kainą galėjo sąlygoti ne tai, jog šie subrangovai darbus turėjo atlikti skubiai, bet tai, jog jie atliko didesnės apimties darbus, nei turėjo atlikti ieškovas.

10.3. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog ieškovas pažeidė Sutartį, tai savaime nereiškia, jog apeliantė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą pagal pakeičiančią sutartį, nes apeliantė nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju apeliantė apie ketinimą nutraukti Sutartį ieškovo neinformavo; ieškovui nebuvo iš anksto nurodyti Sutarties vykdymo pažeidimai, su kurių egzistavimu apeliantė siejo Sutarties nutraukimą; apie tai, kad su ieškovu nutraukiama sutartis jis sužinojo tik gavęs pranešimą; gavęs pranešimą apie Sutarties nutraukimą, ieškovas neturėjo jokios objektyvios galimybės pašalinti galimus Sutarties pažeidimus. Be to, Sutartyje vienašališkas jos nutraukimas buvo siejamas su ieškovo teise vienašališkai nutraukti Sutartį tik jeigu apeliantė daugiau nei 10 dienų vėluoja atsiskaityti už atliktus ir priimtus darbus, o apeliantės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį buvo siejama tik su ieškovo vėlavimu ilgiau nei 10 dienų atlikti darbus pagal Sutartyje numatytus terminus; abi šalys galėjo nutraukti Sutartį vienašališkai be įspėjimo tik kitos šalies bankroto atveju. Kitų vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų Sutartyje nebuvo numatyta, kas reiškia, jog vienašališkai Sutartis turėjo būti nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, viena iš jų - prieš 30 dienų informuojant apie ketinimą nutraukti Sutartį.

10.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo padaryti darbų saugos pažeidimai yra šiurkštūs, galėję turėti sunkių pasekmių, už tokius pažeidimus apeliantei generalinis rangovas galėjo taikyti sankcijas, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie galimus ieškovo padarytus darbo saugos pažeidimus bei į padarytų pažeidimų šiurkštumą, nėra pagrindo teigti, kad vien tuo pagrindu būtų galima konstatuoti esminį Sutarties pažeidimą. Byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbų saugos reikalavimus ir dėl to jis buvo įspėtas, informuojant apie galimas baudas apeliantei arba apie Sutarties nutraukimą. Esant fiksuotam vienkartiniam 2023 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Infes“ pažeidimui, kuomet ieškovas nedėvėjo šalmo ir šviesą atspindinčios liemenės, vertinti tokį pažeidimą kaip itin šiurkštų Sutarties pažeidimą ir sąlyga, dėl ko Sutarties vykdymas apeliantei prarado prasmę arba tapo iš esmės nebeįmanomas, pagrindo nėra. Jeigu darbų saugos taisyklių laikymasis buvo tokia svarbi Sutarties vykdymo sąlygą, atsakovė turėjo galimybę įtraukti tai į Sutartį, tačiau jokių sankcijų už darbo saugos taisyklių pažeidimus Sutartyje nebuvo numatyta, darbų saugos taisyklių pažeidimas nebuvo nurodytas ir kaip pagrindas apeliantei vienašališkai nutraukti Sutartį.

10.5. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl jo darbo kokybės bei byloje apeliantės pateiktu Apžiūros aktu:

10.5.1. Konfliktas tarp ieškovo ir apeliantės kilo dėl to, jog paaiškėjo anksčiau dirbusių rangovų atliktų darbų defektai bei dėl to, jog atsakovė atliko papildomus darbus jau nuglaistytose patalpose (naujų laidų įleidimas į sieną), dėl ko ieškovas nesutiko be užmokesčio atlikti papildomų darbų, kurių nebuvo prieš pasirašant Sutartį.

10.5.2. Apie ieškovo darbų defektus pastarasis nebuvo informuotas, jo atlikti darbai buvo apžiūrėti jam nedalyvaujant ir jo iš anksto neinformuojant. Ieškovo atliktų darbų apžiūra buvo atlikta 2023 m. rugpjūčio 29 d., kurią ieškovas buvo atvykęs į objektą atsiimti likusių savo įrankių, tačiau jis apie apžiūrą nebuvo informuotas ir jam nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti apžiūroje. Su Apžiūros aktu ieškovas turėjo galimybę susipažinti tik 2024 m. vasario 8 d., kuomet Apžiūros aktas buvo pateiktas į bylą. Tai, kad Apžiūros aktas buvo surašytas vienašališkai kelia abejonių šiame akte nurodytų defektų pagrįstumu - ar nurodomi defektai yra susiję su ieškovo atliktais darbais, ar jie fiksuoti būtent tose patalpose, kuriuose darbus atliko ieškovas.

10.5.3. Net ir pripažinus, jog ieškovas atliko darbus nekokybiškai, tai negalėtų būti priežastis nutraukti vienašališkai Sutartį. Šiuo atveju tinkamas Sutarties įvykdymas yra siejamas su galutiniais darbais ir tik su atsakovei perduodamų darbų kokybe. Ieškovui nebaigus darbų ir jų neperdavus atsakovei, apeliantė darbų trūkumų faktu neturėjo teisės remtis. Nagrinėjamu atveju apie ieškovo darbų trūkumus ieškovas Sutarties vykdymo metu nebuvo informuotas, apeliantė neprašė ir nereikalavo pašalinti Apžiūros akte nurodytų defektų, o taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Apžiūros akte nurodyti defektai yra esminiai ir neištaisomi, kas reiškia, jog apeliantė vienašališkai nutraukti Sutarties šiuo pagrindu teisės neįgijo.

10.6. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimų priteisti skolą už atliktus darbus atmestini visa apimtimi, kadangi:

10.6.1. Aplinkybės, jog pretenzijoje nurodyta reikalavimo suma, pradiniame ieškinyje nurodyta darbų apimtis ir reikalavimo suma skiriasi, o galiausiai reikalavimas sumažinimas iki 534,91 Eur, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo nesąžiningumą. Ieškovui buvo nurodyta atlikti darbus tik trijose patalpose, kurių kadastro duomenys nebuvo perduoti ieškovui, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog Sutartyje nurodytas darbų plotas yra trijų patalpų plotas. Ir tik atsakovei pateikus ketvirto aukšto patalpų planą, iš kurio buvo matyti patalpų duomenys, ieškovas nedelsiant patikslino ieškinio reikalavimus. Ieškovas patikrinti atliktų darbų kiekio, galimybės neturėjo, nes jis buvo išvarytas iš objekto ir jam į objektą patekti nebebuvo leidžiama. Ieškovui pretenzijoje paprašius pateikti atliktų darbų aktą, jam informacija apie atliktų darbų kiekius taip pat nebuvo pateikta.

10.6.2. Liudytoju apklaustas T. B. patvirtino, jog matė, kad ieškovas dirbo dviejose mažose ir vienoje didelėje patalpoje. Taip pat nurodė, kad matė, jog jis didžiojoje patalpoje dirbo su „žirafa“, t. y. prietaisu, kuriuo atliekami sienų šlifavimo darbai ir kurie yra baigiamieji glaistymo darbai. Be to iš byloje esančios fotonuotraukos su metaduomenimis matyti, kad joje yra užfiksuota didžioji patalpa, kad šios patalpos siena yra nuglaistyta, nes sienų paviršius akivaizdžiai skiriasi nuo sienos dalies, kuri neturi būti glaistoma. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas glaistymo darbus buvo atlikęs ir patalpoje 4-24.

10.6.3. Apeliantės teiginiai, jog ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, dėl ko ji neturi prievolės atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, taip pat yra nepagrįsti. Kaip nurodyta pirmiau, ir kas konstatuota teismo sprendime – apeliantė byloje neįrodė atliktų darbų trūkumų fakto, todėl teigti, jog ieškovas neturi teisės reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, teisinio pagrindo nėra. Šalys neginčija tos aplinkybės, jog ieškovas atliko glaistymo darbus objekte, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovas neatliko visiškai jokių darbų, neteisingi. Be to, apeliantė visiškai neteikė jokių duomenų apie netinkamai atliktų darbų kiekius, defektų šalinimo sąmatą, kas galėtų sudaryti pagrindą mažinti ieškinio reikalavimus, jeigu apeliantė įrodytų defektų faktą.

10.7. Pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių taisyklių, nėra. Nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti 3 000 Eur skolą, o vėliau skolos sumą sumažino iki 534,91 Eur, tačiau tokios aplinkybės nerodo, jog ieškovas būtų veikęs nesąžiningai, nes ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė būtent apeliantės veiksmai, t. y., jog ji pateikė į bylą ketvirto aukšto patalpų planą, kuriame ir buvo nurodyti patalpų, kuriuose ieškovas dirbo, sienų plotai. Gauti šių duomenų ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos, galimybės neturėjo. Antra vertus, sumažinus ieškinio reikalavimą, dėl to apeliantė nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, atsakovės materialusis teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi bei ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko toks pat - įrodyti, jog darbai buvo atliki su defektais ir atsakovei neperduoti. Be to, sumažinus ieškinio reikalavimą, atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškovo pareiškimą, kas galėjo sąlygoti papildomas jos bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo T. M. ir atsakovės MB „Helka LT“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 230814-1, pagal kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. spalio 17 d. turėjo atlikti glaistymo ir dažymo darbus objekte, adresu Danės g. 19, Klaipėda.

13. Ieškovo teigimu, atliekant dažymo paruošiamuosius darbus, kilo konfliktas su užsakovės (atsakovės) atstovu G. T., kuris reikalavo iš ieškovo, kad pastarasis ištaisytų anksčiau dirbusių subrangovų atliktų darbų trūkumus, tačiau šiuos papildomus darbus atsisakydamas apmokėti. Ieškovas šiuos papildomus darbus atsisakius atlikti, jis buvo išvarytas iš objekto ir su juo 2023 m. rugpjūčio 27 d. buvo nutraukta statybos rangos sutartis. Ieškovui neturint galimybės patekti į objektą, jis neturėjo ir galimybės užfiksuoti atliktus darbus bei sudaryti aktą apie atliktų darbų mastą. Ieškovas teigė, kad objekto dažymo paruošiamieji darbai buvo atlikti pilnai ir objektas buvo paruoštas dažymui, tačiau dėl to, kad ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo patekti į objektą, jis neatliko Sutartyje numatytų dažymo darbų. Pirminiu ieškiniu ieškovas teigė, kad atliko darbų 3 000 Eur sumai, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovei pateikus patalpų, kuriose ieškovas atliko darbus, planą su sienų plotų apskaičiavimu, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas, jog atliko darbus 169,10 kv. m apimtyje, todėl atsižvelgiant į atliktų darbų rinkos kainą (316,33 / 100 kv. m), jam iš atsakovės turi būti priteista 534,91 Eur.

14. Atsakovė laikosi pozicijos, jog statybos rangos sutartis su ieškovu buvo nutraukta dviem aspektais – dėl ieškovo darbų saugos reikalavimų pažeidimų bei nekokybiškai atliekamų darbų. Atsakovės teigimu, ieškovas darbų visa apimtimi, t. y. dviejose mažose ir vienoje didelėje patalpų, neatliko, darbų neperdavė, kaip tai buvo numatyta Sutartyje, o atlikti darbai nekokybiškai. Techninės priežiūros vadovas surašė Defektinį aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo atliktų darbų trūkumus ir nurodė visus darbus perdaryti iš naujo. Esant tokioms aplinkybės, atsakovė neturėjo pagrindo mokėti ieškovui už darbą, kurio jokia dalis nebuvo pripažinta atlikta tinkamai. Maža to, atsakovė buvo priversta skubiai ieškoti kitų subrangovų, kurie užbaigtų ieškovo neatliktus darbus bei ištaisytų defektus. Tuo tikslu 2023 m. rugsėjo 18 d. atsakovė sudarė dvi pakeičiančias sutartis su dviem kitais subrangovais, kurie defektų taisymo, glaistymo ir dažymo darbus atliko už didesnį nei ieškovas įkainį, todėl už tuos pačius darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas, atsakovė kitiems subrangovams sumokėjo 1 449,85 Eur didesnę kainą, nei būtų mokėjusi ieškovui. Dėl nurodyto, anot atsakovės, ji įgijo teisę į nuostolių atlyginimą, remiantis pakeičiančios sutarties teisiniu institutu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino pilna apimtimi, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 534,91 Eur skolą bei atitinkamai metines procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovės priešieškinio reikalavimus pilna apimtimi atmetė. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dalyje dėl tenkintų ieškinio reikalavimų motyvavo tuo, jog atsakovė, nagrinėjamu atveju nesuteikusi ieškovui galimybės dalyvauti atliktų darbų apžiūroje, tame tarpe ir nustatant atliktų darbų trūkumus, bei nesupažindindama jo su atliktų darbų defektais, nesikreipdama į ieškovą dėl šių defektų pašalinimo, neįrodė ieškovo atliktų darbų trūkumų, todėl ieškovui atlikus numatytus apdailos darbus 169,10 kv. m plote, atsižvelgiant į atliktų darbų rinkos kainą, yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovui 534,91 Eur skolą. Atmesdamas priešieškinio reikalavimus, teismas nurodė, jog byloje nėra įrodyta, kad dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų atsakovė turtėjo samdytis kitus darbuotojus ieškovo trūkumams ištaisyti ir dėl to patyrė žalą.

16. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi ir pilna apimtimi atmestas atsakovės priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi, rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

19. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų – darbų atlikimo ir kokybės

21. Apeliantė UAB „Helka LT“ nesutinka su teismo išvadomis, jog jai kilo prievolė atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus. Anot atsakovės, tam, kad ieškovas galėtų reikalauti apmokėti už atliktus darbus, turi būti nustatyta, kad jis atliko tam tikrus rangos darbus ir kad tie rangos darbai atlikti tinkamai. Tačiau šiuo atveju, pasak apeliantės, ieškovas neatliko Sutartyje numatytų darbų, o dalis jo atliktų darbų buvo su akivaizdžiais trūkumais, ką patvirtina atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 29 d. Statinio (apdailos darbų) apžiūros aktas Nr. 2, o ieškovas įrodymų, paneigiančių šio Akto išvadas, nepateikė.

22. Viena vertus, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovui netinkamai ir nekokybiškai atlikus sulygtus statybos rangos darbus iki Sutarties nutraukimo, nekilo atsakovės pareiga už juos atsiskaityti, dėl ko ieškinys turėjo būti pilna apimtimi atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal civiliniame procese galiojančias įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo standartus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovo faktiškai atliktų darbų netinkamos kokybės ir trūkumų / defektų fakto, kaip atsisakymo už juos atsiskaityti pagrindo, iš esmės yra teisinga, logiška ir pagrįsta, o vien tik atsakovės į bylą pateiktas jos pačios parengtas 2023 m. rugpjūčio 29 d. Statinio (apdailos darbų) apžiūros aktas negali būti laikomas pakankamu ieškovo netinkamą rangos darbų atlikimą patvirtinančiu įrodymu.

23. Nekartodamas išsamių šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo argumentų ir detalios įrodymų analizės, kurios pagrindu daromos atitinkamos išvados, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytoje 2023 m. rugpjūčio 14 d. Statybų rangos sutartyje, konkrečiai jos 4.1. punkte, buvo numatyta, kad užsakovas arba priima darbus pilnai, arba priima neginčijamą atliktų darbų dalį arba pareiškia raštu pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Taigi, šalys susitarė, jog jeigu kyla problemos ir ginčas dėl darbų atlikimo tinkamumo, kas reiškia ir dėl galimai netinkamos darbų kokybės, užsakovas dėl to rangovui pateikia motyvuotą / pagrįstą rašytinę pretenziją, o nagrinėjamu atveju iki pat Sutarties nutraukimo iš atsakovės pusės tai padaryta nebuvo – rangovas (ieškovas) iki Sutarties nutraukimo nebuvo nei informuotas apie galimai netinkamai atliktus darbus, jų kokybės netinkamumą, nei buvo pareikšta pretenzija vienokia ar kitokia forma.

24. Kaip nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. Statinio (apdailos darbų) apžiūros aktas Nr. 2, kuriuo, kaip teigia atsakovė, buvo įvertinta ieškovo atliktų darbų kokybė ir išvardinti atitinkami pastebėti defektai (per anksti atliktas sienų dažymas, glaistymo defektai, nekokybiškai išglaistyti ir nušveisti vidiniai sienų kampai ir angokraščių išoriniai kampai, išgaubtai suformuoti angokraščiai) ir nurodyti rekomenduojami atlikti darbai / veiksmai šiems defektams pašalinti, buvo surašytas atsakovės UAB „Helka LT“ vienasmeniškai / vienašališkai, nedalyvaujant ir neinformavus apie tokią apžiūrą rangovo (ieškovo), taip pat neinformavus jo apie tokios apžiūros rezultatus, t. y. užsakovo nustatytus galimus defektus, nesuteikus galimybės dėl apžiūros metu nustatytų aplinkybių pasisakyti, pateikti savo vertinimą, atsikirsti, pasiūlyti ištaisyti defektus ir pan. Nei šis Aktas, nei jį lydinčios nuotraukos nebuvo siųstos ieškovui nei su 2023 m. rugpjūčio 27 d. el. laišku, kuriuo ieškovas informuotas apie Sutarties nutraukimą, be kita ko, ir dėl darbų netinkamos kokybės /defektų, jų neįvardijant ir nedetalizuojant, nei su 2023 m. spalio 17 d. atsakymu į ieškovo pretenziją dėl atlyginimo už rangos darbus sumokėjimo, nei iki teismo proceso nagrinėjamoje byloje pradžios, o atsakovės pateiktas tik teismui bei atitinkamai ieškovui tik kartu su atsiliepimu į ieškovo ieškinį.

25. Byloje iš esmės nėra jokių kitų objektyvių įrodymų (teismo eksperto išvados ar kitų specialių žinių turinčių asmenų išvadų), išskyrus subjektyvius, ginčo baigtimi suinteresuotos atsakovės paaiškinimus ir jos darbuotojų parodymus, iš kurių teismas galėtų daryti tikėtiną ir pagrįstą išvadą apie Akte užfiksuotų defektų realų buvimą, apie tai, kad prie Akto pridėtose nuotraukose, kaip teigia atsakovė, aiškiai matomas nekokybiškas, statybos techninių reikalavimų neatitinkantis darbų atlikimas būtent iš ieškovo pusės, juo labiau, kad ieškovas taip pat teikė pirmosios instancijos teismui nuotraukas, kuriose, kaip teigė, pavaizduota, kuriuos glaistymo darbus atliko jis, o kuriuos ankščiau objekte dirbę darbuotojai, ir kurios, kaip teigė, rodo, jog atitinkami darbų defektai / brokai yra būtent ankščiau dirbusių darbuotojų darbo rezultatas.

26. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai sprendė dėl ieškovo, kaip rangovo, teisės reikalauti apmokėti už faktiškai iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus pagal CK 6.671 straipsnį, 6.676 straipsnio 2 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį.

27. Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas atliko sienų glaistymo darbus 169,10 kv. m plote, dėl ko įgijo teisę į 534,91 Eur atlyginimą (316,33 Eur * 169,10/100).

28. Įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodytas rangos darbų atlikimas tik objekto ketvirto aukšto patalpose, patalpų plane pažymėtose indeksais 4-9 ir 4-10, kurių bendras sienų plotas yra 83,30 kv. m, tuo tarpu objektyvių ir pakankamų duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginį, jog jis atlikto glaistymo darbus ir patalpoje, pažymėtoje indeksu 4-24, kurios sienų plotas yra 85,80 kv. m, byloje nėra.

29. Ginčo dėl darbų atlikimo patalpose 4-9 ir 4-10 fakto tarp šalių iš esmės nekilo - tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino darbų atlikimo jose faktą (atsakovė tik kvestionavo tokių darbų kokybę). Tuo tarpu ieškovui teigiant atlikus darbu patalpoje 4-24, atsakovė kategoriškai tą neigė, nurodydama, jog ieškovas realiai darbų šioje patalpoje neatliko, nepradėjo, atliko tik menkaverčius pasirengimo darbams veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl pritarė ieškovo teiginiams dėl darbų bendrame 163,10 kv. m (85,80 + 83,3) plote atlikimo, t. y. nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina realų darbų atlikimo patalpoje 4-24 faktą ir kuo grindžiama tokia teismo išvada. Liudytojais apklaustas atsakovės darbuotojas ir vadovas G. T. bei T. B. apskritai nenurodė, kokiose konkrečiai patalpose faktiškai dirbo ieškovas; liudytojas T. B. nurodė, kad kiek pamena, ieškovas dirbo dvejose mažose ir vienoje didelėje patalpoje, galbūt buvo gruntuota, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo; liudytojas techninės priežiūros vadovas Š. V. parodė tik apie galimą darbų atlikimą patalpose 4-9 ir 4-10. Atsakovės vienašališkai surašytame 2023 m. rugpjūčio 29 d. Statinio (apdailos darbų) apžiūros akte Nr. 2 nėra nurodyta, kokiose konkrečiai patalpose atlikti darbai vertinami, kokia jų apimtis, o pridėtose nuotraukose, kaip teigia atsakovė, pavaizduotos tik patalpų 4-9 ir 4-10 sienos.

30. Taigi, objektyvių rašytinių įrodymų dėl ieškovo faktiškai atliktų darbų apimties (išglaistyto sienų ploto) nebuvimas, nekonkretūs ir nevienareikšmiški liudytojų parodymai šiuo klausimu, negalėjimas identifikuoti patalpų iš jų nuotraukų bei paties ieškovo procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje, pirminiu ieškiniu teigiant ir prašant priteisti 4 000 Eur atlyginimą už 500 kv. m ploto sienų išglaistymą ir nudažymą (t. y. už absoliučiai visus Sutartyje su atsakove numatytus atlikti darbus), vėliau teigiant dėl teisės į 3 000 Eur atlyginimą už 500 kv. m apimties darbą, o galiausiai patikslintu ieškiniu nurodant, jog faktiškai atliko darbus tik 163,10 kv. m sienų plote, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neleidžia laikyti įrodytu rangos darbų patalpoje 4-24, kurios sienų plotas sudaro 85,80 kv. m, atlikimo fakto, todėl negali suponuoti ieškovo teisės į atlyginimą už šiuos darbus. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pakeisti ir sumažinti iš atsakovės priteistiną ieškovui atlyginimą už faktiškai atliktus iki Sutarties nutraukimo darbus, laikant, jog ieškovas, atlikęs sienų glaistymo darbus patalpose 4-9 ir 4-10, kurių sienų bendras plotas yra 83,30 kv. m, įgijo teisę į 263,50 Eur (316,33*83,30/100) atlyginimą už juos (skaičiuojant, kaip ir pirmosios instancijos teismas, jog sienų glaistymo darbų vertė pagal ieškovo, tikslinant ieškinio dalyką pateiktą lokalinę sąmatą, yra 316,33 Eur/100 kv. m).

31. Atitinkamai keistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, jog palūkanos skaičiuotinos nuo priteistinos 263,50 Eur sumos, o taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (apie tai pasisakoma žemiau).

Dėl priešieškinio reikalavimų – nuostolių atlyginimo, sudarius pakeičiančias sutartis

32. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kaip savo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą atsakovė priešieškiniu pasirinko priteisti rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, už kurių atlikimą atsakovė ieškovui nebuvo sumokėjusi, ir nuostolius pagal sudarytas pakeičiančias sutartis, todėl atsakovės neatsiskaitymas už faktiškai atliktus darbus, nors ir neįforminus jų atliktų darbų aktu, kartu reikalaujant išlaidų defektų taisymui kompensavimo ir nuostolių atlyginimo, suponuoja situaciją, jog atsakovė liktų nesumokėjusi už darbus ir kartu gautų išlaidų už defektus, jei juos būtų įrodžiusi, atlyginimą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

33. Kaip matyti iš priešieškinio turinio – jo dalyko ir pagrindo, ir kaip apeliaciniame skunde akcentavo atsakovė, ji, įgyvendindama dispozityvumo principą civiliniuose materialiniuose ir procesiniuose teisiniuose santykiuose, priešieškiniu neprašė sumažinti rangos darbų kainos, taip pat neprašė priteisti ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat neprašė pasinaudoti kitais CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisių gynimo būdais, esant netinkamos kokybės darbų atlikimui, tačiau prašė ieškovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybė - priteisti žalos atlyginimą CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. nuostolius, kurie susidarė sudarius nutrauktą su rangovu sutartį pakeičiančią sutartį (sutartis), atlyginimą, kitiems rangovams sumokėjus didesnę kainą už darbus, kuriuos turėjo atlikti, tačiau neatliko pirminis rangovas - ieškovas.

34. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šią aktualią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento, o tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius - kainų skirtumą bei kitus vėliau atsiradusius nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017).

35. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl aukščiau nurodytų CK 6.258 straipsnio 5 dalies sąlygų taikymo nebuvimo ir eliminavo šio pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybę, dėl ko nepagrįstai priešieškinį pilna apimtimi atmetė.

36. Pirma, su ieškovu sudaryta pradinė Sutartis buvo nutraukta nukentėjusios šalies – atsakovės 2023 m. rugpjūčio 27 d. el. laišku ieškovui išsiųstu pranešimu; nutraukimas įsigaliojo; jis teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo skundžiamas nebuvo; teisiniai santykiai tarp šalių nuo to laiko nutrūko; po šio pranešimo nei ieškovas, nei atsakovė jokių prievolių pagal Sutartį vienas kito atžvilgiu nevykdė.

37. Antra, Sutartis tarp šalių buvo nutraukta dėl ieškovo / rangovo padarytų pažeidimų. Kaip matyti iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 27 d. el. laiško ieškovui, Sutartis buvo nutraukta pirmiausia dėl saugos objekte taisyklių nesilaikymo, keliančio pavojų kitiems objekte dirbantiems asmenims iš ieškovo pusės (nuolat pasikartojančių ir dėl to generalinio rangovo UAB „Infes“ pastebėjimų ir skundų, šalmo nedėvėjimo, atspindinčios liemenės naudojimo taisyklių pažeidimo, neteisingai naudojamų darbo prietaisų ir įrengimų), o taip pat ir dėl darbų defektų.

38. Nors ieškovas 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje išreiškė nesutikimą su Sutarties nutraukimu ir prašė sumokėti 4 000 Eur už atliktus objekte darbus, tačiau vėliau, net ir gavęs neigiamą 2023 m. spalio 17 d. atsakymą iš atsakovės, iki pat ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo, neginčijo ir nekvestionavo Sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat ir nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų argumentų, kuriais kvestionuojamas Sutarties nutraukimas, apeliuojant į pagrindų nutraukti Sutartį nebuvimą, įskaitant ir kiek tai susiję su saugos taisyklių nesilaikymu, plačiau nevertina ir nenagrinėja, jų, nesant atitinkamų ieškinio reikalavimų ir pačiam ieškovui apibrėžus ieškinio dalyką vien skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimu, pagrįstai nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas.

39. Kiek tai susiję su galimai padarytais / nepadarytais darbų trūkumais, teismas šioje nutartyje pasisakė aukščiau, konstatavęs, jog atsakovė, atsisakydama apmokėti už faktiškai atliktus darbus, neįrodė jų trūkumų fakto, tuo tarpu darbų saugos taisyklių nesilaikymą darbų atlikimo metu iš ieškovo pusės, kuris tapo vienu iš pagrindų nutraukti su juo Sutartį ir išprašyti ieškovą iš statybos objekto, nagrinėjamu atveju pakankamai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – objekte dirbusio generalinio rangovo UAB „Infes“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. daryti rašytiniai įrašai apie šalmo ir šviesą atspindinčios liemenės nedėvėjimą, įspėjimų nepaisymą, prie jo esanti nuotrauka; atsakovės pateikti įrodymai apie ieškovo pasirašytinį supažindinimą su saugos reikalavimais objekte – Technologinė kortelė, UAB „Infes“ 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. spalio 3 d. raštai ir kt.; byloje apklaustų liudytojų – G. T., Š. V., parodymai, o ir pats ieškovas iš esmės neneigė nedėvėjęs šalmo ir liemenės bei nepateikė teismui jokių aukščiau nurodytus įrodymus galinčių paneigti ar jais pagrįstai suabejoti įrodymų.

40. Trečia, nukentėjusi šalis, t. y. užsakovė (atsakovė) 2023 m. rugsėjo 18 d. sudarė pakeičiančias sutartis su trečiaisiais asmenimis – naujais rangovais K. V. ir K. M. dėl sienų glaistymo ir dažymo darbų tame pačiame objekte, kurių dėl Sutarties nutraukimo neatliko ieškovas, atlikimo. Nors, kaip akcentuoja atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, šiose sutartyse su naujais rangovais iš tikrųjų formaliai nurodyta, jog rangovai įsipareigoja atlikti „defektų taisymą glaistymo / dažymo darbams“, tačiau tokia formuluotė nereiškia, jog sulygtomis sutartimis buvo susitarta, o tuo pačiu ir vėliau atlikti vien tik ieškovo atliktų darbų galimų defektų pašalinimo darbai. Tai, jog naujai pasitelkti rangovai iš tikrųjų atliko tik visus tuos sienų glaistymo ir dažymo darbus, kuriuos pagal Sutartį buvo įsipareigojęs objekte atlikti ieškovas, tačiau kurių, nutraukus su ieškovu Sutartį, jis neatliko, pakankamai patvirtina byloje esančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma.

41. Pirmiausia pastebėtina, ginčo Šalių sudarytoje 2023 m. rugpjūčio 14 d. Statybų rangos sutartyje buvo numatyta, kad glaistymo ir dažymo darbų kaina nurodyta komerciniame pasiūlyme – Sutarties priede Nr. 1, tuo tarpu šiame priede nurodyta bendra darbų kaina – 4 000 Eur, kuri nustatyta imant 8 Eur / kv. m, vertinant, jog darbų preliminarus kiekis yra būtent 500 kv. m, tuo pačiu pažymint, kad jis yra preliminarus, ir atsiskaitymas vykdomas už faktiškai atliktus darbus. Tai suponuoja, jog šalys, tiek spręsdamos dėl Sutarties sudarymo, tiek ją sudarydamos preliminariai vertino, atitinkamai ieškovas sutiko atlikti būtent tokios preliminarios apimties darbus, t. y. apie 500 kv. m plote. Grįsdamas pirminius ieškinio pareikštus reikalavimus ieškovas taip pat buvo pateikęs teismui savo paties parengtą 2023 m. gruodžio 29 d. datuotą Objektinę sąmatą, kurioje buvo nurodęs bendrą, kaip teigė, savo atliktų sienų glaistymo ir šlifavimo darbų kainą – 3 000 Eur, kuri nustatyta imant 6 Eur/ kv. m, vertinant darbų kiekį – viso būtent 500 kv. m.

42. Tiek su K. V., tiek su K. M. atsakovės 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo sudarytos iš esmės identiškos formos ir turinio Statybų rangos sutartys dėl glaistymo ir dažymo darbų objekte, adresu Danės g. 19, Klaipėdoje, atlikimo, kaip ir buvo sudaryta su ieškovu. Šių sutarčių priede Nr. 1 buvo nurodyti atitinkami darbų kiekiai ir kaina – 2 599,70 Eur sutartyje su K. V. (11 Eur / kv. m, darbų kiekis – 236,35 kv. m) ir 2 900,15 Eur sutartyje su K. M. (11 Eur / kv. m, darbų kiekis – 263,65 kv. m). Taigi, su naujais rangovais buvo susitarta dėl glaistymo ir dažymo darbų bendrai 500 kv. m plote atlikimo.

43. Taigi, šios aplinkybės jau savaime sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog naujai sudarytomis sutartimis buvo atlikti ir užbaigti ieškovo pagal Sutartį neatlikti darbai, t. y. (ir) tie darbai, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas, tačiau kurių dėl Sutarties nutraukimo, nebeatliko.

44. Be to, tai, jog K. V. ir K. M. realiai / faktiškai atliko ir perdavė atsakovei, o pastaroji priėmė bei apmokėjo būtent už 500 kv. m ploto sienų objekte glaistymo ir dažymo darbus, t. y. įskaitant ir už darbus, kurių pagal pirminę sutartį neatliko ieškovas, patvirtina atsakovės kartu su priešieškiniu pateikti su šiais rangovais sudaryti 2023 m. lapkričio 23 d. Darbų priėmimo – pardavimo aktai, jų pagrindu išrašytos atsakovei 2023 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros (K. V. atveju: 626 Eur + 1 973,70 Eur, t. y. bendrai 2 599,70 Eur sumai; K. M. atveju: bendrai 3 141,30 Eur sumai, iš kurių pagal aktualią pakeičiančią sutartį – 2 900,15 Eur sumai), kuriuose nurodyta, jog suteiktos paslaugos – tai „vidaus apdailos darbai“ ir nurodytas sutarties su atsakove numeris, bei šių sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai.

45. Ketvirta, pakeičiančios sutartys nagrinėjamu atveju buvo sudarytos per protingą terminą – apeliacinės instancijos teismo nuomone, naujų sutarčių sudarymas 2023 m. rugsėjo 18 d., t. y. po trijų savaičių nuo pirminės sutarties su ieškovu nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 27 d.) negali būti laikomas neprotingu, aiškiai pavėluotu, nelogišku terminu susitarimui dėl pirminio rangovo neatliktų darbų užbaigimo pasiekti.

46. Apibendrinant laikytina, kad šios aplinkybės rodo, jog nagrinėjamu atveju iš esmės egzistuoja sąlygos teismui spręsti dėl atsakovės nuostolių atlyginimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį galimumo.

47. Kita vertus, atsakovė nurodė, pripažino ir neneigė, kad pagal aukščiau nurodytas su K. V. ir K. M. sudarytas sutartis buvo atlikti ir apmokėti ne tik sienų glaistymo ir dažymo darbai, kurių faktiškai neatliko ieškovas pagal pirminę Sutartį, bet ir buvo šalinami, atsakovės teigimu, ieškovo padarytų darbų patalpose 4-9 ir 4-10 defektai. Šią aplinkybę teismo nuomone, pakankamai patvirtina vien tai, jog su naujais rangovais buvo susitarta dėl darbų bendrai 500 kv. m plote atlikimo, t. y. visame plote, kuriame turėjo darbus atlikti ir ieškovas pagal pirminę Sutartį, įskaitant ir tose patalpose, kuriose, kaip konstatuota nutartyje aukščiau, ieškovas faktiškai atliko darbus ir dėl to įgijo teisę į jų apmokėjimą ir kurių atlikimo netinkamos kokybės šio teismo proceso metu atsakovė neįrodė. Kaip visiškai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, atsakovė neišskyrė, kokia jos patirtų išlaidų pagal pakeičiančias sutartis dalis buvo susijusi ir skirta neva ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti, o kokia dalis – naujiems, ieškovo neatliktiems rangos darbams apmokėti, kas yra svarbu, kadangi naujų rangovų darbai tose patalpose, kuriose darbus faktiškai buvo atlikęs ieškovas, negali būti laikomi naujais darbais pagal pakeičiančią sutartį CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme.

48. Kita vertus, tokia darbų dalis ir jos vertė gali būti nustatyta teismo nagrinėjamoje byloje, minusuojant iš atsakovės apmokėtų darbų 500 kv. m plote vertės - 5 499,85 Eur, darbų, atliktų 83,30 kv. m plote, kuriuos faktiškai atliko ieškovas, vertę – 916,30 Eur (83,30 kv. m * 11 Eur/kv. m) ir tokiu būdu laikant, jog Sutartį su ieškovą pakeičiančių, naujų rangovų atliktų naujų rangos darbų kaina ir atitinkamai atsakovės išlaidų jiems atlikti suma sudarė 4 583,55 Eur (5499,85 Eur -916,30 Eur). Atitinkamai atsakovės dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo patirtų nuostolių (žalos) suma, priteistina iš ieškovo, apskaičiuotina minusavus iš atsakovės realiai patirtų išlaidų naujiems sienų glaistymo ir dažymo darbams atlikti pagal pakeičiančias sutartis sumos (4583,55 Eur) tą sumą, už kurią šiuos darbus būtų atlikęs ieškovas pagal pirminę Sutartį, jeigu ji nebūtų buvusi nutraukta, kuri šiuo atveju sudaro 3 333,6 Eur ([500 kv. m – 83,30 kv. m = 416,7 kv. m] * 8 Eur/kv. m). Tokiu būdu spręstina, jog atsakovės patirtų ir tenkinant iš dalies priešieškinį iš ieškovo priteistinų nuostolių suma sudaro 1 249,95 Eur (4 583,55 Eur – 3 333,6 Eur).

49. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovo taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos sumos (1 249,95 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikšto ieškinio reikalavimus, pagrįstai laikė, jog atsakovei neįrodžius ieškovo atliktų rangos darbų (sienų dažymo paruošiamųjų darbų) trūkumų, pastaroji nepaneigė savo prievolės už atliktus darbus atsiskaityti su ieškovu; tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo atliktų darbų apimtį, t. y. nesant pakankamai duomenų / įrodymų apie rangos darbų atlikimo faktą 85,80 kv. m plote (pastato plane pažymėtoje 4-24 patalpoje), nepagrįstai laikė, jog ieškovas atliko rangos darbus bendrame 163,10 kv. m plote (t. y. visose trijose patalpose, pastato plane pažymėtose 4-9, 4-10 ir 4-24), dėl to priteisė per didelį atlyginimą už rangos darbus. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priešieškinio pagrįstumą nepagrįstai vertino CK 6.665 straipsnyje numatytų atsakovės, kaip užsakovo, pažeistų teisių gynimo priemonių taikymo aspektu, o nenagrinėjo atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo klausimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, kaip atsakovės nuostolius, sudarius pakeičiančiąsias sutartis. Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti, priimant naują procesinį sprendimą – (i) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui T. M. iš atsakovės MB „Helka LT“ 263,50 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (263,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 10 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; (ii) atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš ieškovo T. M. atsakovės MB „Helka LT“ naudai 1 249,95 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 249,95 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

51. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas, patikslindamas ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 534,91 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, tačiau šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus bei prašomą priteisti skolą sumažinus iki 263,50 Eur, laikytina, jog byloje iš viso buvo patenkinta 49,26 proc. (263,50 Eur *100/534,91) ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų, t. y. patenkinus priešieškinį iš dalies – priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 1 249,95 Eur (priešieškiniu buvo prašoma priteisti 1 499,85 Eur) žalos atlyginimą, laikytina, kad patenkinta 83,34 proc. (1 249,95 Eur *100/1 499,85) priešieškinio reikalavimų.

53. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro bendrą 1 778 Eur sumą (68 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 710 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, 75 procentai nuo dalies (46 Eur) sumokėto žyminio mokesčio sumos ieškovui turi būti grąžinama, t. y. ieškovui grąžinama 34,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis), todėl laikytina, jog ieškovo pirmosios instancijos teisme patirta bendrai 1 732 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri turi būti paskirstyta.

54. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro bendrą 2 454 Eur sumą (34 Eur už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos).

55. Atsižvelgiant į tenkintų / atmestų šalių reikalavimų procentinę proporciją, atitinkamai paskirstomos tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 853 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 732 Eur *49,26/100); iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 454 Eur *83,34/100). Atlikus šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1 192 Eur (2 045-853) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, vertintina tai, kokia dalimi yra tenkintas / atmestas apeliacinis skundas. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas tiek dalyje dėl ieškinio reikalavimų (laikytina, jog šioje dalyje patenkinta 50 procentai apeliacinio skundo, nes pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinto ieškinio reikalavimo suma sumažėjo apie 50 procentų, t. y. nuo 534,91 Eur prašomos priteisti skolos sumos iki 263,50 Eur priteistos), tiek dalyje dėl priešieškinio reikalavimų (laikytina, jog šioje dalyje patenkinta apie 80 procentų apeliacinio skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė pilna apimtimi, tuo tarpu šia nutartimi priešieškinio reikalavimai patenkinti apie 80 procentų, t. y. iš ieškovo atsakovės naudai priteista 1 249,95 Eur žalos sumą, nors priešieškiniu buvo prašoma priteisti 1 499,85 Eur). Įvertinus nurodytas patenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų procentines proporcijas, laikytina, jog patenkinta 65 procentai ([50 + 80]/2) atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai atmesta 35 procentai.

58. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus ir prašo priteisti jai bendrą 1 014 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, sumą, kurią sudaro 46 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 968 Eur advokato paslaugų (apeliacinio skundo parengimas) išlaidos. Ieškovas prašo priteisti jam 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų procentinę proporciją (65/35), iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 659 Eur (1 014 Eur *65/100) bylinėjimosi išlaidų suma, iš atsakovės ieškovo naudai – 423,50 Eur (1 210 Eur *35/100) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 235,50 Eur (659 Eur – 423,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliantės mažosios bendrijos „Helka LT“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Helka LT“ ieškovo T. M. naudai 263,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 263,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo T. M. atsakovės mažosios bendrijos „Helka LT“ naudai 1249,95 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 95 ct) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą (1 249,95 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 192 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio – 34,50 Eur (trisdešimt keturis eurus 50 ct), sumokėto 2023 m. lapkričio 29 d., mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. ZM65363. Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal teismo nutartį.

Priteisti iš ieškovo T. M. atsakovės mažosios bendrijos „Helka LT“ naudai 235,50 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko